Prieš trumpą savaitgalio kelionę į Minską aš siaubingai jaudinausi. Tiesa, ne dėl ypatingų lūkesčių miestui, bet dėl to, kad pasiryžau kaimynų sostinės prospektais po dviejų metų pertraukos ir vėl nubėgti pusę maratono – t.y. 21,097 kilometrus.

Taigi kelionės į Minską smarkiai neplanavau ir leidau reikalams klostytis taip, kaip jau jiems patiems išeis. O išėjo puikiai! Pirmąją kelionės dieną pamačiau spalvotą ir hipsterišką Minską su menininkais, blusturgiais, jaukiomis kavinėmis bei žmonių šurmuliu, o antrąją – prabėgau plačiomis miesto gatvėmis ir šiek tiek endorfinų aptemdytomis akimis apžiūrėjau didžiuosius ir svarbiuosius miesto pastatus.

Hipsteriškoji miesto dalis

Minsko žemėlapyje ieškokite Kastryčnickaja (arba Oktyabr’skaya) gatvės – kaip vienas pagrindinių orientyrų jums galėtų būti pavadinimas OK16. Tai didelės, vis dar šiek tiek veikiančios gamyklos teritorija, kurios vidiniame kieme bei aplinkui įsikūrė gatvės meno galerija, įvairios kavinės bei bariukai, maisto furgonėliai (arba visi autobusai), blusturgiai, menininkų dirbtuvės, Baltarusijos dizainerių kūrinių parduotuvės ir dar daug visko. Sako, kad savaitgalio vakarais čia vyksta ir geri koncertai.

Nuo centrinės miesto dalies iki viso šio kultūrinio komplekso, kurio spalvotus piešinius turėtumėte pamatyti jau iš tolo, vos pusvalandis kelio pėsčiomis.

Rekomendacija – Depo kavinėje paragaukite nesaldžių blynų, saldžių skanėstų ir visai neblogos kavos. Vietiniai sako, kad Monkey Food gamina pačius skaniausius falafelius visame Minske, tačiau mes taip ir nespėjome jų paragauti.

Maistas

Kaip ir mūsų istorinės patirtys, lietuviškos ir baltarusiškos virtuvinės tradicijos yra labai panašios. Tad vietiniai patiekalai iš bulvių ir mėsos gali ir nenustebinti. Bet štai modernių pusryčių ir brunch vietų atradome tikrai gerų!

Svobody 4 save pristato kaip vyno ir muzikos barą, tačiau savaitgalio rytais jie daro puikius pusryčius – Benedikto kiaušiniai, granola, blynai, kruasanai ir t.t. Tiesa, daugelis staliukų šeštadienio rytą (t.y. artėjant vidurdieniui) buvo užsakyti, tad teko šiek tiek palūkėti tiek patogios vietos prisėsti, tiek savo maisto.

Pinky Bandinsky – pusiau slaptame kiemelyje įsikūrusi vietelė, kurią mums parekomendavo vietiniai. Sekmadienio brunch meniu – avokado toast‘as, Benedikto kiaušiniai, tradiciniai draniki bulviniai blynai su karamelizuota šonine, vafliai, blyneliai, mimozos… Žodžiu, buvo visko, ko tuo metu labiausiai norėjosi.

Rekomendacija – Pinky Bandinsky yra daugiau vietos ir gal kiek daugiau jaukumo. Bet gali būti, kad taip vertinu dėl po bėgimo susikaupusių laimės hormonų pertrekliaus.

Rekomendacija lauktuvėms namo – įvairiausių skonių zefyrai ir želė saldainiai.

Viza

Vykstant į Baltarusiją jums greičiausiai bus reikalinga viza. Bevizis režimas veikia trimis atvejais:

• 5 paroms, jeigu atskrendate ir išskrendate iš Minsko oro uosto. Iš Vilniaus tiesiogiai skraidina Belavia, bilietai nėra labai brangūs – apie 50 eurų į vieną pusę.
• 10 parų vykstantiems į Augustavo kanalo parko teritoriją ir Gardiną.
• 3 paroms vykstantiems į Belovežo girios nacionalinį parką.

Žinoma, yra visokių papildomų sąlygų, tad prieš rinkdamiesi šiuos variantus, jais pasidomėkite.

Aš, būdama Minsko pusės maratono bėgimo dalyvė, gavau kvietimą į Baltarusiją ir nemokamą penkių parų vizą. Mano kelionės kompanijonui teko už vizą susimokėti 25 eurus, tačiau jo vienkartinis įvažiavimas į šalį galioja visą mėnesį.

Yra du būdai gauti Baltarusijos vizą:

Paprastasis – kreiptis į kelionių organizatorių, sumokėti jam papildomai 10–15 eurų, gauti informaciją apie visus reikalingus popierius ir duomenis, palikti savo pasą ir po sutarto termino sugrįžti jo pasiimti.

Įdomusis – su dokumentais (užpildyta anketa, įsigytu draudimu, nuotrauka ir pasu) eiti į Baltarusijos konsulatą su reikiamais dokumentais ir vizą gauti pačiam. Privačių asmenų priėmimas konsulate prasideda 10 val. ryto, tačiau eilės talonėliai, kuriuos reikia išsiimti aparate prie konsulato vartų, išduodami nuo 8 val. Savo eilės laukiama ne pačiame konsulate, o šalia jo (dažniausiai neramiai žvilgčiojant į ekraną, rodantį, kieno eilė). Kai parodomas talonėlio numeris, reikia greitai nuskenuoti talonėlį ir praeiti besisukančius vartus, nes užsižiopsojus gali pakviesti kitą žmogų iš eilės. Ji gali judėti lėtai, o gali labai greitai – priklausomai nuo to, kiek žmonių dirba, tad verta su savimi turėti užsiėmimų.

Rekomendacijos šiai temai nebus – jeigu galite sau leisti kelias darbo dienos valandas prie konsulato, tai gali būti įdomi patirtis. Ypač, jeigu kalbate rusiškai. Iš karto galėsite patirti kelionės į Baltarusiją nuotaiką.

Transportas

Į Minską iš Vilniaus vykti galima nuosavu automobiliu, lėktuvu, traukiniu arba autobusu. Aš nuvažiuoti pas kaimynus pasirinkau traukinį, o namo sugrįžau autobusu.

Geležinkelio stotyje reikėjo pereiti pasų patikrą. Tuomet po pusės valandos kelio traukinys sustojo jau Baltarusijoje, kur į traukinį įlipo šios šalies pasieniečiai bei muitinės atstovai. Jie paklausinėjo, kas ką vežasi, suštampavo pasus ir po maždaug 40 minučių mes toliau judėjome link Minsko.

Grįžtant atgal autobusu Baltarusijos pasienyje buvome išlaipinti ir perėjome Baltarusijos pasų kontrolę. Tuomet jau Lietuvos pusėje dar kartą išlipome jau su visais turimais daiktais ir dar kartą rodėme savo pasus bei lagaminus. Žiniai, iš Baltarusijos į Lietuvą negalima vežti gyvūninės kilmės produktų – t.y. mėsos bei pieno.

Rekomendacija – rinkitės traukinį, kelionė trunka trumpiau ir yra patogesnė.

Nakvynė

Kai pradėjau domėtis nakvynės Minske galimybėmis, buvau šiek tiek nustebinta viešbučių kainų – tikėjausi, kad jos bus mažesnės. Tiesa, ieškojau vietų ten, iš kur būtų galima greitai pėsčiomis nueiti iki bėgimo starto – t.y. Minsko sporto rūmų, esančių miesto centre. Tad geriausia opcija buvo airBnB – už dvi naktis mažučiame chruščiovkės butuke dviese sumokėjome apie 80 eurų.

Pinigai ir kainos

Už vieną eurą išeina maždaug 2,2 Baltarusijos rubliai. Vilniuje pinigų nesikeitėme, padarėme tai jau pačiame Minske – netyčia radome banko skyrelį eidami per požeminę perėją.

Kainos Minske vos mažesnės negu Vilniuje. Pavyzdžiui, mano išgirtieji gausūs pusryčiai dviems žmonėms abi dienas kainavo po 50 rublių – t.y. apie 23 eurus. Kiek paprastesnėje, bet tradicinę virtuvę siūlančiame ir miesto centre esančiame restoranėlyje už du desertus (Napoleono tortą ir blynelius su uogiene) bei du didelius puodus arbatos sumokėjome 20 rublių.

Traukinio bilietas iš Vilniaus į Minską kainavo 17 eurų, autobuso – 13 eurų.

Išvada – Minske verta nors kartą apsilankyti ir patiems viską pamatyti.