Šiaurės Lenkija: puikiai išsilaikęs Antrojo pasaulinio karo palikimas

Kai praėjusiais metais sugriuvo visi išankstiniai atostogų planai, teko pereiti prie naujo planavimo būdo – spontaniškumo ir paskutinės minutės sprendimų. Negaliu sakyti, kad taip elgtis man buvo lengva, bet galiausiai buvo ganėtinai smagu – rugsėjo mėnesį, atėjus pirmajam atostogų pirmadieniui, susėdome ir nusprendėme, kad kitą rytą automobiliu pajudėsime link Gdansko ir pirmąją kelionės dieną stengsimės ne kuo greičiau įveikti Lenkijos kelius, bet neskubėsime ir pakeliui aplankysime kokius nors įdomius objektus.

Taip mūsų maršrute atsirado trys įdomios vietos, susijusios su Antruoju pasauliniu karu. Taip, dėl jų teko nusukti nuo pagrindinio kelio, bet tuo pačiu galėjome pamatyti ir pajausti senuosius kaimyninės šalies kelius, kurie nebuvo jau tokie prasti, kokių tikėjausi.

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: puikiai išsilaikęs Antrojo pasaulinio karo palikimas“

2020-ieji buvo prasti kelionių metai. Ar tikrai?

Kas nutiko 2020-aisiais? Atsakymas į šį klausimą yra paprastas ir jau tikrai nusibodęs – pandemija bei karantinas. Bet ar šie du žodžiai reiškia, kad visus metus sėdėjome namie ant sofos ir žiūrėjome Netflix‘ą? Nebūtinai.

Kad pati įsitikinčiau, kaip praėjo 2020-ieji, noriu apžvelgti įspūdžius ir kelionines patirtis. Apie kai kurias iš jų jau buvo atskiri įrašai, apie kai kurias – dar tik bus. Atėjęs antrasis karantino etapas visiškai numušė mano norą rašyti ir džiaugtis kelionėmis – kaip apie jas galvoti, jeigu dabar ne tik savo savivaldybės rekomenduoja nepalikti, bet net ir namų be rimtos priežasties? Bet tikiuosi, kad greitu metu surasiu šiek tiek įkvėpimo.

Toliau skaityti “2020-ieji buvo prasti kelionių metai. Ar tikrai?“

Karštos atostogos Italijoje: Neapolis, Amalfio pakrantė ir Kaprio sala

Mano gyvenime buvo toks laikotarpis, kai per porą metų į Italiją skridau net 4 sykius – du kartus lankiau Neapolį, o po kartą – Milaną ir Romą. Tad buvau sau pasakiusi, kad su picomis, makaronais ir gelato reikalai kol kas baigti. Bet štai, atėjus kelionių badui, ėmiau iš naujo vartyti nuotraukų albumus kompiuteryje ir jausti nostalgiją itališkam vasaros karščiui.

Dalinuosi 2017 metų akimirkomis iš savaitės trukmės atostogų Italijoje – Neapolio, Amalfio pakrantės ir Kaprio salos, kad kai jau nuspręsite, jog skristi atostogų yra saugu, pasvarstytumėte apie panašų maršrutą.

Toliau skaityti “Karštos atostogos Italijoje: Neapolis, Amalfio pakrantė ir Kaprio sala“

Vienas savaitgalis Vienoje

Jau ne vienerius metus iš eilės pasirenku gimtadienio rytą pabusti ne savo namuose, o svetimame mieste. Praėjusį lapkritį mane saulės spinduliais džiugino Austrijos sostinė Viena, kuri man labiausiai pažįstama iš vaikystėje (ir paauglystėje, ir dabar iš tiesų…) mėgto serialo Komisaras Reksas.

Po to, kai pernai rudenį skrydžius iš Vilniaus į Vieną pradėjo oro linijų bendrovė Laudamotion, būriai keliautojų pirko tikrai nebrangius bilietus ir skrido į Austriją savaitgaliui. Išskristi galima penktadienį vakare (esant poreikiui, galite iš oro uosto keliauti tiesiai į kokį nors klubą ar barą), o namo ar į darbą grįžti turėtų pavykti iki pirmadienio pietų, tad turint kiek laisvesnį darbo grafiką įmanoma išsisukti be papildomų laisvadienių*.

Ar Vienai užtenka vieno savaitgalio? Jeigu norisi pamatyti pagrindines turistines vietas ir smagiai praleisti laiką – užtenka. Jeigu tikitės apžiūrėti garsiausius meno kūrinius miesto muziejuose, užsukti į operą, išvaikščioti parkus ir išgerti kavos visose žymiausiose kavinėse – užtruksite kiek ilgiau.

Toliau skaityti “Vienas savaitgalis Vienoje“

Trys dienos ir 70 tūkst. žingsnių San Franciske

San Franciskas – didžiųjų technologijų kompanijų globėjas, liberalus ir daugybę kultūrų savyje talpinantis miestas, žavintis savo gyvenamųjų namų architektūra, stačiomis gatvėmis ir jose susipynusiais istoriniais bei šiuolaikinio gyvenimo atributais. Tačiau drauge jis ir JAV benamių sostinė, kurioje kiekvienas kampas gali tapti tavo namais, jeigu tik čia pasistatysi palapinę ar atsitempsi čiužinį. Nepaisant to, miestas ganėtinai jaukus ir vilioja praleisti čia daugiau laiko prieplaukose stebint jūrų liūtus ar kopiant į nesibaigiančias kalvas.

Paskutines tris savo trijų savaičių kelionės po JAV Vakarinę pakrantę dienas praleidome būtent San Franciske. Kad ir kaip man patiktų keliauti, tuomet jau buvau pavargusi nuo įspūdžių ir jame pamačiau toli gražu ne viską, ką buvo galima pamatyti. Tačiau turėjau puikią gidę – nuo darbo universitete laikų pažįstama Kristina, jau ne vienerius metus gyvenanti San Franciske, papasakojo ir parodė mums tikrai įdomių dalykų.

Toliau skaityti “Trys dienos ir 70 tūkst. žingsnių San Franciske“