Gruzija

Boržomis Gruzijoje – grynas kurorto oras ir mineralinio vandens baseinai

1 balandžio, 2019

Jeigu anksčiau Kutaisį esu pavadinusi Sakartvelo (a.k.a. Gruzijos) Savanorių prospektu, tai Boržomio miestelį reikėtų pakrikštyti Druskininkais arba Birštonu. Viena sąsaja tarp lietuviškų ir gruziniško kurortų labai artima – mineralinis vanduo, trykštantis iš šaltinio parke. Kitos – gamtos apsuptis ir visiško atsipalaidavimo jausmas.

Ką veikti Boržomyje?

Eiti pasivaikščioti po miestelį ir jo apylinkių kalvas (nors man tuo metu jos atrodė kaip aukščiausi kalnai) ir išsimaudyti atvirame mineralinio vandens baseine. Kadangi Boržomis buvo paskutinė mūsų kelionės po Gruziją stotelė, tai mes čia ir lauktuves pirkome – vietiniame prekybos centre radome nemažą vietinių saldumynų asortimentą, kuris tikrai pradžiugino mūsų artimuosius.

Boržomis

Toliau skaityti “Boržomis Gruzijoje – grynas kurorto oras ir mineralinio vandens baseinai“

Kazbeko kalno beieškant – vienos dienos išvyka iš Tbilisio

17 vasario, 2019

Būti Sakartvele ir nepamatyti kalnų – didžiausia nuodėmė. Gaila, mes per savo savaitės viešnagę daug laiko pasivaikščiojimui po juos skirti negalėjome, tad pasirinkome vienos dienos išvyką iš sostinės Tbilisio iki Stepantsminda miestelio, kuris geriausiai žinomas dėl ant kalno įsikūrusio Gergeti Trinity Church vienuolyno ir puikaus vaizdo į Kazbeko viršūnę.

Tbilisiui skyrėme vos kelias dienas, tad jau pirmąją iš jų svarstėme, kaip geriausia elgtis – ar užsisakyti patogią kelionę iš kokios nors agentūros, ar sėsti į jau pažintą maršrutką ir šiek tiek rizikuoti, nežinant, ar pavyks ja grįžti atgal į Tbilisį, ar tiesiog leistis į nuotykį. Nugalėjo paskutinis variantas, tad ganėtinai anksti ryte atsidūrėme Didube stotyje be aiškaus plano.

Iš tiesų, jo ir nereikėjo, nes vos tik pakilome iš metro stotelės, mus apsupo dušmanai, siūlantys nuvežti iki Stepantsminda ir atgal. Galiausiai su vieno jų pasiūlymu sutikome, nes gavome pažadą pakeliui sustoti dar keliose žaviose vietose ir taip pramankštinti kojas ilgesnėje nei trijų valandų kelionėje. Tiesa, prieš tai reikėjo susirinkti pilną turistinį ekipažą – per pusvalanduką į septynvietį automobilį įlipo dvi prancūzės ir baltarusų pora, tad galėjome pradėti kelionę.

Gergeti Trinity Church

Ananuri

Gergeti

Toliau skaityti “Kazbeko kalno beieškant – vienos dienos išvyka iš Tbilisio“

Trumpas pasigrožėjimas Tbilisiu

22 sausio, 2019

Pirmoji šiemet paskelbta skrydžių naujiena iš Vilniaus oro uosto – Tbilisis, įkvėpė prisiminti praėjusio pavasario kelionę ir savaitę, praleistą tyrinėjant Sakartvelą (man šis Gruzijos pavadinimas vis dar keistas, bet bandau priprasti).

O šiemet balandį į Tbilisį skraidins Lietuvoje dar nematyta oro linijų bendrovė „Georgian Airways“. Bilieto kaina į vieną pusę su registruotu 23 kilogramų bagažu (įsivaizduojat, kiek khinkalių galėtumėte parsivežti?) siekia apie 100 eurų. Tinkamiausią dieną kelionės pradžiai galėsite pasirinkti iš trijų variantų – antradienio, ketvirtadienio ir šeštadienio. Kelionės trukmė – maždaug 3 valandos. Tiesa, atvykimo į Tbilisį laikas nėra labai patogus – oro uoste atsidursite apie 2 valandą nakties.

Ką gi veikti Tbilisyje? Vaikščioti, grožėtis, bendrauti, gerti vyną, o tada dar vaikščioti ir dar grožėtis.

Tbilisis

Toliau skaityti “Trumpas pasigrožėjimas Tbilisiu“

Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną

16 liepos, 2018

Dažniausiai žmonės, atskridę į Gruziją per Kutaisio oro uostą, kuo greičiau skuba pirmyn – prie jūros, į kalnus ar į sostinę Tbilisį. Mūsų maršrutas buvo kiek lėtesnis, tad pakeliui į Tbilisį dar sustojome Goryje – mieste (ar vis dėlto miestelyje?), kuris labiausiai žinomas dėl to, kad jame gimė vienas didžiųjų pasaulio diktatorių Josifas Stalinas.

Gorio centre įrengtas jam skirtas muziejus, šalia pastatyta ir sena bakūžė, kurioje Stalinas praleido pirmąsias savo dienas, ir keli jo traukinio vagonai, leidžiantys susipažinti su tuometinių kelionių ypatumais. Šis muziejus ir yra įdomiausia miesto dalis – atvykus čia verta priešais muziejų esančiose užkandinėse įsigyti chačiapurį ir kavos, prisėsti sode ir pasišildyti saulėkaitoje, pasišnekėti su aplinkui šmirinėjančiais šunimis, atsikratyti vieno kito pavežėjimo paslaugas siūlančio vyruko, o tada leistis į kelionę po Stalino gyvenimą.

Stalino muziejus

Toliau skaityti “Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną“

Kutaisis: ar tikrai jis – Gruzijos Savanorių prospektas?

28 gegužės, 2018

Kai lėktuvas nusileido Kutaisio oro uoste, buvau pasiruošusi likti nustebinta. Ir buvau! Po ilgo riedėjimo kilimo ir tūpimo taku bei senų karinių angarų stebėjimo galiausiai pasiekėme statybų aikštelę ir mažučiuką keleivių terminal su vos dviem laipinimo vartais. Tik įžengus į pastatą, jau galima pamatyti kitoje jo pusėje esantį išėjimą ir prie jo lūkuriuojančius dušmanus.

Girdėjau, kad vienu metu Gruzijos (ar dabar jau turėčiau sakyti Sakartvelo?) pasienyje visi turistai gaudavo dovanų buteliuką vyno. Panašu, kad didėjant skrydžių ir keleivių skaičiui, šios gražios tradicijos atsisakyta. Gera žinia – pasų kontrolė veikia greitai, tad net ir išlipę iš pilnutėlio lėktuvo ilgai užtrukti eilėje neturėtumėte. O iš Kutaisio Karaliaus Davido Statytojo oro uosto – tiesiai į nuotykius!

Kutaisio oro uostas

Baltasis tiltas

Kutaisio panorama

Vienas draugas man Kutaisį apibūdino kaip Gruzijos Savanorių prospektą. Iš ties, panašumų yra. Iš pablizginto miesto centro per kelias minutes gali nueiti į didžiulį ir nutriušusį turgų, iki didžiosios Bagrati katedros eiti tenka privačių namukų kvartalais, kur praeivius aploja šunys ir nužiūri nelabai linksmai nusiteikę vietiniai, o per putojančią kalnų upę į kalną kelia girgždantis ir smarkiai parūdijęs keltuvas. Na, bet pačiame centro viduryje – transporto žiede, galima pamatyti įspūdingą fontaną su paauksuotomis žvėriukų skulptūromis.

Toliau skaityti “Kutaisis: ar tikrai jis – Gruzijos Savanorių prospektas?“