Trumpas pabėgimas į Varėnos miškus

Pasivažinėjimai po Lietuvą yra vienas smagesnių laisvalaikio užsiėmimų. Tiesa, kartais dėl įvairių kitų propaguojamų pomėgių jiems lieka ne tiek ir daug laiko – pavyzdžiui, tik viena savaitgalio diena. Tuomet į klausimą „Kur važiuojame?“ padeda atsakyti atstumo žemėlapyje matavimas ir preliminarus kelionės laikas. Paskutinį kartą besirenkant kelionės kryptį laimėjo Varėna.

Sukaupta kelių metų kelionių po Lietuvą patirtis sakė, kad važiuoti vien tik į Varėną turbūt nebūtų pati geriausia mintis, tad galiausiai po papildomo panaršymo internete sudėliojau tokį maršrutą: Vilnius – Varėna – Marcinkonys – Čepkelių raistas – Merkinė – Naujieji Valkininkai – Vilnius.

Iš viso – maždaug 240 kilometrų kelio ir geras pusdienis pasivažinėjimo.

Toliau skaityti “Trumpas pabėgimas į Varėnos miškus“

Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas

Mano tėvai turi sodybą, apie kurios lokaciją aš mėgstu sakyti „viduryje niekur“. Tačiau vieną dieną, kai prisireikė pažintinės pusdienio kelionės ir pasivaikščiojimo, atidžiai pažiūrėjau į žemėlapį ir supratau, kad vis dėlto situacija nėra tokia bloga – už 25 kilometrų yra Pagramančio regioninis parkas.

Pagramantis – nedidelis miestelis Žemaitijoje, įsikūręs tarp Šilalės ir Tauragės. Vaikystėje praleisdavau jame bent savaitę per vasarą, nes ten gyveno mano giminaitė, su kuria daug bendravome. Dabar, kai nuo tos draugystės laikų praėjo nemažai metų, paaiškėjo, kad Pagramantis turi didelį regioninį parką, kuriame slepiasi ne vienas gamtos netikėtumas.

Aplankėme penkis objektus, tarp kurių buvo vos 30 kilometrų atstumas (taip, reikėjo pavažiuoti ir neasfaltuotais keliais, bet buvo verta), visi jie buvo unikalūs ir nepanašūs vienas į kitą. Mes šiek tiek lenktyniavome su laiku, tad lankytinų objektų sąrašas dar neužbaigtas. Bet pirmoji pažintis tikrai paliko įspūdį.

Toliau skaityti “Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas“

Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai

Praėjusiais metais, kai pradėjome „atradinėti“ Lietuvą, viena pirmųjų kelionių buvo nelabai ilgas pasivažinėjimas po Vilniaus rajoną. Tuomet vos per kelias valandas apžiūrėjome vieną pilį (ne Trakų, jeigu ką!), du aukščiausius Lietuvos kalnus ir dvaro griuvėsius. Ir visa tai – nenutolstant 50 kilometrų atstumu nuo namų.

Šiemet, kai #SurinkLietuva magnetukų iniciatyva (jeigu dar nerenkate magnetukų, iš kurių susideda Lietuvos žemėlapis, pradėkite tai daryti!) ir vėl paskatino pakeliauti po Vilniaus apylinkes, suradau dar keletą įdomių lankytinų vietų.

Objektų TOP 5 man pasirodė kiek per mažai, tad dalijuosi savo atradimų TOP 7.

  1. Nemėžio mečetė ir totorių kapinaitės

Vos septintajame Minsko plento kilometre jau reikėtų sukti į Nemėžio miestelį ir ieškoti čia mečetės – vis dėlto Lietuvoje tokių yra vos keturios.

Nemėžio totorių mečetė atrodo nedidukė, ji medinė ir su bokšteliu – minaretu. Aplinkui ganėtinai didelės ir senos kapinės. Kiek po jas pasivaikščiojus, išryškėja skirtumas nuo mums įprastų kapinių – antkapių užrašai yra kitoje pusėje.

Toliau skaityti “Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai“

Mitus griaunanti Palanga

Nuo pat vaikystės labai mėgau jūrą. Galėdavau leisti prie jos valandų valandas – tiek taškydamasi dažniausiai ganėtinai šaltame vandenyje, tiek vaikščiodama pakrante, tiek statydama smėlio pilis. Paauglystėje prie jūros važiuodavau jau ne tik vasarą, kad nuraminčiau romantiškai besiblaškančią širdį, netgi planavau studijuoti Klaipėdoje, kad tik būčiau arčiau jūros.

Deja, galiausiai gyvenimas viską sudėliojo taip, kad gyvenu Vilniuje, o į lietuvišką paplūdimį užsuku tik darbo reikalais. Taip nutiko ir šią vasarą, kai savaitgaliui išsikomandiravau į Palangos oro uostą. Tiesa, aš nebūčiau aš, jeigu nebūčiau šios komandiruotės suderinusi su asmeniniais tikslais – atrasti naujų ir įdomių vietų pajūryje.

Tikslą pasiekiau, tad pasidalysiu keliais maloniais atradimais, kurie man sugriovė mitą, kad Palanga yra tik triukšminga Basanavičiaus gatvė ir ja marširuojanti auditorija.

Toliau skaityti “Mitus griaunanti Palanga“

Lietuvos jūrų muziejus: kaip paglostyti ruonį?

Šaltuoju metų laiku kelionių smarkiai apmažėjo, tad ilgesniojo Velykų savaitgalio laukiau su nekantrumu. Prieš važiuojant pas močiutę, gyvenančią Kretingos rajone, kilo mintis pakeliui dar ką nors pamatyti ir nuveikti. Kadangi nuo senų laikų turiu sunkiai blėstančią meilę Klaipėdai, lankytinų vietų varžybose ji nugalėjo be konkurencijos.

Iš kelių apgalvotų šeštadienio scenarijų patraukliausias pasirodė tas, kuris siūlė ir pasivaikščiojimą prie jūros, ir naujų dalykų pažinimą, ir gyvus gyvūnus. Tad po kiek daugiau nei 3 valandų kelionės automobiliu šeštadienio popietę su M. leidome Šiauriniame rage ir laukėme kelto į Smiltynę bei pasivaikščiojimo iki Lietuvos jūrų muziejaus.

Lietuvos jūrų muziejus – lankomiausias 2017 m. muziejus Lietuvoje. Jame pernai apsilankė daugiau nei 436 tūkst. žmonių. Tikiu, kad šiemet jų bus dar daugiau, nes gruodžio mėnesį buvo atnaujintos ekspozicijos, dabar siūlančios pamatyti daugiau rūšių žuvų ir kviečiančios pažinti jūrininkystę bei jūros pasaulį per žaidimus ir interakcijas.

Toliau skaityti “Lietuvos jūrų muziejus: kaip paglostyti ruonį?“

Bėgimo turizmas: gražiausios varžybų trasos Lietuvoje

Jeigu paklausčiau draugų, su kuo aš jiems asocijuojuosiu, turbūt ne iš vieno išgirsčiau žodį „bėgimas“. Per pastaruosius porą metų, kai bėgimo distanciją ištęsiau iki 21 kilometro, ieškodama naujų takelių ne tik tyrinėjau Vingio parką, bet ir išbandžiau įvairių bėgimo renginių trasas. Kartu ir paturistavau skirtingose Lietuvos vietose, kuriose gal šiaip nebūčiau apsilankiusi.

Tad jeigu bėgioti Vilniaus centre nesinori ar nusibodo, kviečiu išbandyti kitus renginius. Mano praėjusių kelerių metų TOP5 buvo toks:

Bėgimas „Runway Run“

Mano nuomone, šis bėgimas yra pats smagiausias Lietuvoje. Ne dėl to, kad vyksta mano gimtajame mieste – Šiauliuose, bet dėl to, kad bėgama karinio oro uosto kilimo ir tūpimo taku. Nors trasa vos trijų kilometrų, tuo metu, kai bėgikai pasileidžia pirmyn, visiškai šalia riaumodami kyla naikintuvai, kurie po to kelis kartus prasklendžia virš galvos.

Prieš bėgimą Zoknių oro uoste galima apžiūrėti įvairią karinę techniką, po bėgimo – pasivaišinti kareiviška koše. Į starto vietą dalyviai vežami autobusais, kuriuose, jeigu pakliūni su kuopa jaunųjų savanorių, visuomet bus vietos atsisėsti, nes nuskambės komanda „Šiknas pa-kelt!“. Tikra istorija. Toliau skaityti “Bėgimo turizmas: gražiausios varžybų trasos Lietuvoje“

Prasidėjo: Lietuvos šimtmečio metai

Šiandien – didysis Lietuvos gimtadienis. Tikiuosi, kad iškėlėte namuose vėliavą, valgėte tortą ir leidotės į renginius, kuriais šis jubiliejinis gimtadienis minimas. Internetai pilni geltonai-žaliai-raudonai šviečiančių įrašų, kurie džiugina savo smagia atmosfera.

Džiugi diena, tiesa. Bet kviečiu nepamiršti, kad šimtmetis – tai ne vien vasario 16-oji. Švęsti Lietuvą galime (o ir turime!) visus metus.

Puikiausia paruoštuke, kaip tai daryti, gali tapti interneto puslapis 100kelione.lt. Kai kas gali pasakyti, kad jis – pasenusios naujienos, bet pasakodama apie šį praėjusios vasaros atradimą dažniausiai susidurdavau su išpūstomis akimis… Tad apie viską nuo pradžių.

Toliau skaityti “Prasidėjo: Lietuvos šimtmečio metai“