Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai

Praėjusiais metais, kai pradėjome „atradinėti“ Lietuvą, viena pirmųjų kelionių buvo nelabai ilgas pasivažinėjimas po Vilniaus rajoną. Tuomet vos per kelias valandas apžiūrėjome vieną pilį (ne Trakų, jeigu ką!), du aukščiausius Lietuvos kalnus ir dvaro griuvėsius. Ir visa tai – nenutolstant 50 kilometrų atstumu nuo namų.

Šiemet, kai #SurinkLietuva magnetukų iniciatyva (jeigu dar nerenkate magnetukų, iš kurių susideda Lietuvos žemėlapis, pradėkite tai daryti!) ir vėl paskatino pakeliauti po Vilniaus apylinkes, suradau dar keletą įdomių lankytinų vietų.

Objektų TOP 5 man pasirodė kiek per mažai, tad dalijuosi savo atradimų TOP 7.

  1. Nemėžio mečetė ir totorių kapinaitės

Vos septintajame Minsko plento kilometre jau reikėtų sukti į Nemėžio miestelį ir ieškoti čia mečetės – vis dėlto Lietuvoje tokių yra vos keturios.

Nemėžio totorių mečetė atrodo nedidukė, ji medinė ir su bokšteliu – minaretu. Aplinkui ganėtinai didelės ir senos kapinės. Kiek po jas pasivaikščiojus, išryškėja skirtumas nuo mums įprastų kapinių – antkapių užrašai yra kitoje pusėje.

Toliau skaityti “Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai“

Mitus griaunanti Palanga

Nuo pat vaikystės labai mėgau jūrą. Galėdavau leisti prie jos valandų valandas – tiek taškydamasi dažniausiai ganėtinai šaltame vandenyje, tiek vaikščiodama pakrante, tiek statydama smėlio pilis. Paauglystėje prie jūros važiuodavau jau ne tik vasarą, kad nuraminčiau romantiškai besiblaškančią širdį, netgi planavau studijuoti Klaipėdoje, kad tik būčiau arčiau jūros.

Deja, galiausiai gyvenimas viską sudėliojo taip, kad gyvenu Vilniuje, o į lietuvišką paplūdimį užsuku tik darbo reikalais. Taip nutiko ir šią vasarą, kai savaitgaliui išsikomandiravau į Palangos oro uostą. Tiesa, aš nebūčiau aš, jeigu nebūčiau šios komandiruotės suderinusi su asmeniniais tikslais – atrasti naujų ir įdomių vietų pajūryje.

Tikslą pasiekiau, tad pasidalysiu keliais maloniais atradimais, kurie man sugriovė mitą, kad Palanga yra tik triukšminga Basanavičiaus gatvė ir ja marširuojanti auditorija.

Toliau skaityti “Mitus griaunanti Palanga“

Lietuvos jūrų muziejus: kaip paglostyti ruonį?

Šaltuoju metų laiku kelionių smarkiai apmažėjo, tad ilgesniojo Velykų savaitgalio laukiau su nekantrumu. Prieš važiuojant pas močiutę, gyvenančią Kretingos rajone, kilo mintis pakeliui dar ką nors pamatyti ir nuveikti. Kadangi nuo senų laikų turiu sunkiai blėstančią meilę Klaipėdai, lankytinų vietų varžybose ji nugalėjo be konkurencijos.

Iš kelių apgalvotų šeštadienio scenarijų patraukliausias pasirodė tas, kuris siūlė ir pasivaikščiojimą prie jūros, ir naujų dalykų pažinimą, ir gyvus gyvūnus. Tad po kiek daugiau nei 3 valandų kelionės automobiliu šeštadienio popietę su M. leidome Šiauriniame rage ir laukėme kelto į Smiltynę bei pasivaikščiojimo iki Lietuvos jūrų muziejaus.

Lietuvos jūrų muziejus – lankomiausias 2017 m. muziejus Lietuvoje. Jame pernai apsilankė daugiau nei 436 tūkst. žmonių. Tikiu, kad šiemet jų bus dar daugiau, nes gruodžio mėnesį buvo atnaujintos ekspozicijos, dabar siūlančios pamatyti daugiau rūšių žuvų ir kviečiančios pažinti jūrininkystę bei jūros pasaulį per žaidimus ir interakcijas.

Toliau skaityti “Lietuvos jūrų muziejus: kaip paglostyti ruonį?“

Bėgimo turizmas: gražiausios varžybų trasos Lietuvoje

Jeigu paklausčiau draugų, su kuo aš jiems asocijuojuosiu, turbūt ne iš vieno išgirsčiau žodį „bėgimas“. Per pastaruosius porą metų, kai bėgimo distanciją ištęsiau iki 21 kilometro, ieškodama naujų takelių ne tik tyrinėjau Vingio parką, bet ir išbandžiau įvairių bėgimo renginių trasas. Kartu ir paturistavau skirtingose Lietuvos vietose, kuriose gal šiaip nebūčiau apsilankiusi.

Tad jeigu bėgioti Vilniaus centre nesinori ar nusibodo, kviečiu išbandyti kitus renginius. Mano praėjusių kelerių metų TOP5 buvo toks:

Bėgimas „Runway Run“

Mano nuomone, šis bėgimas yra pats smagiausias Lietuvoje. Ne dėl to, kad vyksta mano gimtajame mieste – Šiauliuose, bet dėl to, kad bėgama karinio oro uosto kilimo ir tūpimo taku. Nors trasa vos trijų kilometrų, tuo metu, kai bėgikai pasileidžia pirmyn, visiškai šalia riaumodami kyla naikintuvai, kurie po to kelis kartus prasklendžia virš galvos.

Prieš bėgimą Zoknių oro uoste galima apžiūrėti įvairią karinę techniką, po bėgimo – pasivaišinti kareiviška koše. Į starto vietą dalyviai vežami autobusais, kuriuose, jeigu pakliūni su kuopa jaunųjų savanorių, visuomet bus vietos atsisėsti, nes nuskambės komanda „Šiknas pa-kelt!“. Tikra istorija. Toliau skaityti “Bėgimo turizmas: gražiausios varžybų trasos Lietuvoje“

Prasidėjo: Lietuvos šimtmečio metai

Šiandien – didysis Lietuvos gimtadienis. Tikiuosi, kad iškėlėte namuose vėliavą, valgėte tortą ir leidotės į renginius, kuriais šis jubiliejinis gimtadienis minimas. Internetai pilni geltonai-žaliai-raudonai šviečiančių įrašų, kurie džiugina savo smagia atmosfera.

Džiugi diena, tiesa. Bet kviečiu nepamiršti, kad šimtmetis – tai ne vien vasario 16-oji. Švęsti Lietuvą galime (o ir turime!) visus metus.

Puikiausia paruoštuke, kaip tai daryti, gali tapti interneto puslapis 100kelione.lt. Kai kas gali pasakyti, kad jis – pasenusios naujienos, bet pasakodama apie šį praėjusios vasaros atradimą dažniausiai susidurdavau su išpūstomis akimis… Tad apie viską nuo pradžių.

Toliau skaityti “Prasidėjo: Lietuvos šimtmečio metai“

Gražiausias gatvės menas Šiauliuose. I dalis

Šiauliai yra mano gimtasis miestas, jame iki šiol gyvena mano tėvai, tad ilgo sąrašo priežasčių, kodėl renkuosi jį aplankyti, neturiu. Rekomendacijų, ką čia pamatyti, taip pat neturiu, nes sugrįžusi namo veikiu kuo paprasčiausius dalykus – t.y. apsipirkinėju (žinau, kur geriausi second-hand‘ai), valgau, daug miegu ir einu į pasimatymus su geriausia drauge.

Tačiau šį kartą, dar prieš sėsdama į traukinį Vilnius–Šiauliai, nusprendžiau paieškoti daugiau veiklų ir įdomių, bet pačiai dar neatrastų objektų. Šiaulių turizmo informacijos centro puslapis papasakojo apie tarptautinį grafičių plenerą „Saulės pagrobimas“ ir parodė, kad netgi yra žemėlapis, leidžiantis surasti visas gatvės meno apraiškas mieste.

Meno Šiaulių gatvėse pagausėjimą jau buvau pastebėjusi ir anksčiau, kai netyčia atradau „geziukus“. Ar jie buvo plenero dalis – taip ir neišsiaiškinau. Spėju, kad ne.

IMG_1143

Toliau skaityti “Gražiausias gatvės menas Šiauliuose. I dalis“

Žvaigždėtas Vilniaus planetariumo dangus

Mano blogo tinklaraščio pavadinimas glaudžiai susijęs su kosmosu, tad turbūt nėra smarkiai netikėta tai, kad pirmasis įrašas bus apie žvaigždes – tas tikrąsias, kurios naktimis danguje spindi.

Vaikystėje, kol dar lankiau mokyklą Šiauliuose, per pirmąją ekskursiją į Vilnių planavome aplankyti planetariumą. Deja, taip nenutiko, nes greičiausiai įstrigę kamščiuose ar pasiklydę sostinės gatvėse tąkart pavėlavome į mums numatytą seansą. Buvo apmaudu, bet apsilankymas tuomet dar labai naujame Akropolyje greitai nustūmė planetas, žvaigždes ir kosmosą į užmarštį.

Ir štai pagaliau, praėjus daugiau negu penkiolikai metų nuo to pirmojo bandymo apsilankyti, man galiausiai pavyko! Kaip bebūtų keista, vietomis atrodė, kad laiko mašina grąžino mane visus tuos metus atgal – visa planetariumo aplinka man priminė sovietiniais laikais statytą mokyklą, o girgždančios ir apibrizgusios kėdės – seną aktų salę.

Toliau skaityti “Žvaigždėtas Vilniaus planetariumo dangus“