Žvaigždėtas Vilniaus planetariumo dangus
Mano blogo tinklaraščio pavadinimas glaudžiai susijęs su kosmosu, tad turbūt nėra smarkiai netikėta tai, kad pirmasis įrašas bus apie žvaigždes – tas tikrąsias, kurios naktimis danguje spindi.
Vaikystėje, kol dar lankiau mokyklą Šiauliuose, per pirmąją ekskursiją į Vilnių planavome aplankyti planetariumą. Deja, taip nenutiko, nes greičiausiai įstrigę kamščiuose ar pasiklydę sostinės gatvėse tąkart pavėlavome į mums numatytą seansą. Buvo apmaudu, bet apsilankymas tuomet dar labai naujame Akropolyje greitai nustūmė planetas, žvaigždes ir kosmosą į užmarštį.
Ir štai pagaliau, praėjus daugiau negu penkiolikai metų nuo to pirmojo bandymo apsilankyti, man galiausiai pavyko! Kaip bebūtų keista, vietomis atrodė, kad laiko mašina grąžino mane visus tuos metus atgal – visa planetariumo aplinka man priminė sovietiniais laikais statytą mokyklą, o girgždančios ir apibrizgusios kėdės – seną aktų salę.