Viena karšta diena nuodėmių mieste Las Vegase

Ar esate girdėję posakį – kas nutinka Las Vegase, tas ir lieka Las Vegase? Teko ir man jį girdėti, bet vis dėlto nusprendžiau neslėpti ir pasipasakoti, kaip vieną karštą rugsėjo dieną (ir naktį!) praleidome šiame nuodėmių mieste.

Dar iki Las Vegaso…

Kol daugiau nei keturias valandas riedėjome per Jutą, Arizoną bei Nevadą ir stebėjome, kaip temperatūros rodmenys lauke pamažu kyla į viršų, aš svajojau apie baseiną. Bet pirmasis objektas, laukęs mūsų kompanijos, buvo Boulder City ir Huverio užtvanka (Hoover Dam). Internetai sako, kad šį unikalų statinį galima vadinti vienu iš septynių Amerikos šiuolaikinės civilinės statybos stebuklų, kurio istorija siekia 1935-uosius metus.

Ant Kolorado upės įsikūrusi hidroelektrinė gaminama elektra aprūpina tris valstijas. Pati užtvanka pastatyta tarp jų dviejų – Nevados ir Arizonos – tad apžvalginiu tiltu galima pereiti į kitą valstiją ir apsisukus sugrįžti atgal. Nors techninių parametrų ir užtvankos veikimo principų nupasakoti negaliu, visas Huverio užtvankos kompleksas net ir mano akims buvo labai įspūdingas.

Toliau skaityti “Viena karšta diena nuodėmių mieste Las Vegase“

Trumpas pabėgimas į Varėnos miškus

Pasivažinėjimai po Lietuvą yra vienas smagesnių laisvalaikio užsiėmimų. Tiesa, kartais dėl įvairių kitų propaguojamų pomėgių jiems lieka ne tiek ir daug laiko – pavyzdžiui, tik viena savaitgalio diena. Tuomet į klausimą „Kur važiuojame?“ padeda atsakyti atstumo žemėlapyje matavimas ir preliminarus kelionės laikas. Paskutinį kartą besirenkant kelionės kryptį laimėjo Varėna.

Sukaupta kelių metų kelionių po Lietuvą patirtis sakė, kad važiuoti vien tik į Varėną turbūt nebūtų pati geriausia mintis, tad galiausiai po papildomo panaršymo internete sudėliojau tokį maršrutą: Vilnius – Varėna – Marcinkonys – Čepkelių raistas – Merkinė – Naujieji Valkininkai – Vilnius.

Iš viso – maždaug 240 kilometrų kelio ir geras pusdienis pasivažinėjimo.

Toliau skaityti “Trumpas pabėgimas į Varėnos miškus“

Niujorkas. Ką verta žinoti prieš ten vykstant?

Mano mėgstamiausias visų laikų serialas yra „Draugai“. Po kiekvienų iširusių santykių žiūrėdavau, kaip keturios žavios damos ieško savojo „Sekso ir miesto“. Prieš šv. Kalėdas dar ir dar kartą stebiu, kaip Kevinas sumaišo lėktuvus ir vėl būna „Vienas namuose“. Kas sieja šiuos tris dalykus?

Teisingai, Niujorkas.

Tai miestas, apie kurį galima ilgai kalbėti nuvalkiotomis frazėmis, bet geriausia imti ir jį pamatyti savomis akimis.

Dvi pirmas birželio savaites myniau takus Niujorko gatvėmis ir nuolat šypsojausi pamatydama kažką, ką anksčiau pažinojau tik iš filmų ar serialų. Žmonės sako, kad pažinti šį miestą gali neužtekti ir viso gyvenimo, o ką jau kalbėti vos apie kelias dienas ar savaites. Tad nepretenduoju į ekspertiškumą, o dalijuosi savąja patirtimi, kaip susipažinimą su Niujorku paversti malonesniu.

Toliau skaityti “Niujorkas. Ką verta žinoti prieš ten vykstant?“

Jordanija intensyviai: nakvynė Wadi Rum dykumoje

Vos išgirdusi žodį „dykuma“, mano vaizduotė nupiešia ganėtinai standartinį vaizdelį – didžiulės smėlio kopos, kupranugariai ir beprotiškas karštis. Apie uolas ir jų darinius –  gamtos sukurtus tiltus, tarpeklius bei besiganančias ožkas tikrai tuo metu negalvoju. Jordanijos pietuose esanti didžiulė Wadi Rum dykuma, kuri dar vadinama Mėnulio slėniu, parodė man ir dalelę to, ko tikėjausi, bet vis tiek labiau nustebino tuo, ko nebuvau numačiusi.

Intensyvioje ilgojo savaitgalio kelionėje po Jordaniją niekam negalėjome skirti daug laiko – net ir Wadi Rum. Todėl pasirinkome pramoginę programą – nakvynę beduinų stovykloje su vakariene ir rytinį kelių valandų pasivažinėjimą džipu po dykumą, kad laiku išvyktume į oro uostą ir suspėtume į savo skrydį namo.

Po pusdienio pasivaikščiojimo po Petrą kelias valandas automobiliu važiavome link Wadi Rum ir į susitikimo su mūsų gidu tašką – dykumos lankytojų centrą – atvykome jau sutemus. Čia palikome savo automobilį ir tolyn smėlėta bekele pajudėjome jau gido Ali džipu.

Toliau skaityti “Jordanija intensyviai: nakvynė Wadi Rum dykumoje“

Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas

Mano tėvai turi sodybą, apie kurios lokaciją aš mėgstu sakyti „viduryje niekur“. Tačiau vieną dieną, kai prisireikė pažintinės pusdienio kelionės ir pasivaikščiojimo, atidžiai pažiūrėjau į žemėlapį ir supratau, kad vis dėlto situacija nėra tokia bloga – už 25 kilometrų yra Pagramančio regioninis parkas.

Pagramantis – nedidelis miestelis Žemaitijoje, įsikūręs tarp Šilalės ir Tauragės. Vaikystėje praleisdavau jame bent savaitę per vasarą, nes ten gyveno mano giminaitė, su kuria daug bendravome. Dabar, kai nuo tos draugystės laikų praėjo nemažai metų, paaiškėjo, kad Pagramantis turi didelį regioninį parką, kuriame slepiasi ne vienas gamtos netikėtumas.

Aplankėme penkis objektus, tarp kurių buvo vos 30 kilometrų atstumas (taip, reikėjo pavažiuoti ir neasfaltuotais keliais, bet buvo verta), visi jie buvo unikalūs ir nepanašūs vienas į kitą. Mes šiek tiek lenktyniavome su laiku, tad lankytinų objektų sąrašas dar neužbaigtas. Bet pirmoji pažintis tikrai paliko įspūdį.

Toliau skaityti “Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas“

Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje

Turbūt apie visus JAV pamatytus gamtos vaizdus galiu drąsiai sakyti, kad jie gniaužė kvapą. Džiugu, kad visos per trijų savaičių kelionę aplankytos vietos buvo ganėtinai skirtingos ir sukėlė pačių įvairiausių įspūdžių. Ir nors Didysis Kanjonas pavergė savo dydžiu (kaip netikėta!), tai Bryce nacionalinis parkas Jutos valstijoje įsiminė tuo, kad buvo nepanašus į nieką kitą, pamatytą anksčiau.

Pagrindinė parko atrakcija – Bryce kanjonas – atrodo kaip paplūdimyje iš šlapio smėlio supilta pilis. Ir aš nė kiek neperdedu!

Iš tiesų Bryce kanjonas yra visai ne kanjonas. Jame niekuomet netekėjo upė, o natūralų amfiteatrą sukūrė sniego, lietaus ir ledo dermė bei uolienų erozija. Tai ji kalta (o gal kaip tik – nusipelniusi), kad būtent šioje Jutos valstijos vietoje susidarė begalė smailėjančių uolų, kurios kitais vadinamos hudais (angliškai, hoodoos).

Toliau skaityti “Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje“

Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje

Turbūt visi, besidomintys kelione į Jordaniją, sužino apie Petrą – dykumos uolynuose pasislėpusį senovinį miestą, kuris laikomas vienu iš naujųjų pasaulio stebuklų. Vakarų pasauliui ši teritorija žinoma vos nuo 1812-ųjų metų, dabar ji įtraukta net į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kiekvienais metais šią vietą aplanko vis daugiau turistų – 2018 metais jų čia buvo kiek daugiau nei 800 tūkstančių, nesistebėčiau, jei šiemet skaičius perkoptų milijoną.

Visuose patarimuose turistams sakoma, kad Petros teritorija didžiulė, ją apeiti nėra taip paprasta, čia reikėtų praleisti kelias dienas ir pan. Mes patys nuvykę į vietą sakėme, kad kiek pavyks apeiti, tiek ir užteks – laiko turėjome ganėtinai ribotai. Tad galiausiai tikrai džiaugėmės, kad per penkias Petroje praleistas valandas suvaikščiojome pagrindiniu taku nuo pradžios iki galo ir atgal be papildomos asiliukų, kupranugarių ar karietų pagalbos.

Jeigu ir jūs Jordanijos keliausite intensyviai, žinokite, kad ir pusdienis Petroje yra tikrai geriau negu nieko.

Toliau skaityti “Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje“