Kur pasivaikščioti?

Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke

6 spalio, 2019

Dvi dienos ir trys naktys Josemičio (Yosemite) nacionaliniame parke buvo įsimintinos dėl kelių dalykų: dėl susitikimų su gyvąja gamta – aplinkui sukinėjosi voverės, matėme mešką su meškiukais ir elnę su elniukais (dar vieną elnią praleidome per kelią naktį), o kempingo tualete kabojo įspėjimas apie netoliese pastebėtą pumą, su kuria susitikimo pavyko išvengti, bei dėl ilgiausio visos JAV kelionės pasivaikščiojimo, per kurį nuėjome maždaug 30 kilometrų.

Josemičio nacionalinis parkas – didžiulis ir labai vaizdingas, stebinantis kriokliais, pilko granito uolomis-kalnais ir sekvojomis. Mėgstantiems pasivaikščiojimus (vadinamuosius hike‘us) ir laipiojimą uolomis ši Kalifornijos dalis – tikras rojus.

Yosemite national park

Toliau skaityti “Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke“

Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke

12 rugsėjo, 2019

Niujorko centrinis parkas – tai beveik 3,5 kvadratinių kilometrų žalumos tarp miesto dangoraižių. Neįtikėtina, bet visas parkas per maždaug 20 metų sukurtas žmonių rankomis – iki 1858-ųjų čia buvo akmenuotas pelkynas. Vaikščiodama išpuoselėtomis parko alėjomis apie tai net negalėjau pagalvoti.

Nors net parke neįstengsite pabėgti nuo dangoraižių – pro medžių viršūnes jie vis tiek į jus žiūrės, bent trumpam pasijusti ne didžiulio ir skubančio miesto dalimi tikrai gali pavykti.

O ką gi veikti Niujorko Centriniame parke?

Central park

Toliau skaityti “Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke“

Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus

11 rugpjūčio, 2019

Jau keletą metų internetuose stebiu naują tendenciją – populiarėjantį vietinį turizmą ir gausėjančius pasakojimus apie ypatingas Lietuvos vietas. Viena man patraukliausių ir iki šiol dar neaplankytų buvo Akmenės rajonas ir jame esantys karjerai, lankytojams demonstruojantys nežemiškus vaizdus. Šią vasarą pagaliau pavyko ten nuvažiuoti ir lietuviškuosius kanjonus jau galiu išbraukti iš „būtina aplankyti“ sąrašo, bet tikrai norėčiau dar kartą sugrįžti.

Yra keli paprasti ir legalūs būdai apsilankyti karjeruose – sudalyvauti specialioje ekskursijoje arba eiti į vieną kartą metuose organizuojamą pėsčiųjų žygį. Mano kelionės kompanija šį kartą buvo gausi ir apsilankymui turėjome konkrečią datą bei laiką – t.y. šventėme draugės mergvakarį – tad kreipėmės į ekskursijų organizatorius karjerais.lt. Taigi nieko papildomai daryti ar specialiai ruoštis nereikėjo – apsiavėme patogius batus, pasipildėme vandens atsargas, pasiėmėme įkrautus telefonus bei fotoaparatus ir sėdusios į automobilius pradėjome savo kelionę.

Akmenės rajono karjerai

Toliau skaityti “Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus“

Trumpas pabėgimas į Varėnos miškus

19 liepos, 2019

Pasivažinėjimai po Lietuvą yra vienas smagesnių laisvalaikio užsiėmimų. Tiesa, kartais dėl įvairių kitų propaguojamų pomėgių jiems lieka ne tiek ir daug laiko – pavyzdžiui, tik viena savaitgalio diena. Tuomet į klausimą „Kur važiuojame?“ padeda atsakyti atstumo žemėlapyje matavimas ir preliminarus kelionės laikas. Paskutinį kartą besirenkant kelionės kryptį laimėjo Varėna.

Sukaupta kelių metų kelionių po Lietuvą patirtis sakė, kad važiuoti vien tik į Varėną turbūt nebūtų pati geriausia mintis, tad galiausiai po papildomo panaršymo internete sudėliojau tokį maršrutą: Vilnius – Varėna – Marcinkonys – Čepkelių raistas – Merkinė – Naujieji Valkininkai – Vilnius.

Iš viso – maždaug 240 kilometrų kelio ir geras pusdienis pasivažinėjimo.

Išvyka į Varėną

Toliau skaityti “Trumpas pabėgimas į Varėnos miškus“

Jordanija intensyviai: nakvynė Wadi Rum dykumoje

27 birželio, 2019

Vos išgirdusi žodį „dykuma“, mano vaizduotė nupiešia ganėtinai standartinį vaizdelį – didžiulės smėlio kopos, kupranugariai ir beprotiškas karštis. Apie uolas ir jų darinius – gamtos sukurtus tiltus, tarpeklius bei besiganančias ožkas tikrai tuo metu negalvoju. Jordanijos pietuose esanti didžiulė Wadi Rum dykuma, kuri dar vadinama Mėnulio slėniu, parodė man ir dalelę to, ko tikėjausi, bet vis tiek labiau nustebino tuo, ko nebuvau numačiusi.

Intensyvioje ilgojo savaitgalio kelionėje po Jordaniją niekam negalėjome skirti daug laiko – net ir Wadi Rum. Todėl pasirinkome pramoginę programą – nakvynę beduinų stovykloje su vakariene ir rytinį kelių valandų pasivažinėjimą džipu po dykumą, kad laiku išvyktume į oro uostą ir suspėtume į savo skrydį namo.

Po pusdienio pasivaikščiojimo po Petrą kelias valandas automobiliu važiavome link Wadi Rum ir į susitikimo su mūsų gidu tašką – dykumos lankytojų centrą – atvykome jau sutemus. Čia palikome savo automobilį ir tolyn smėlėta bekele pajudėjome jau gido Ali džipu.

Wadi Rum

Toliau skaityti “Jordanija intensyviai: nakvynė Wadi Rum dykumoje“

Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas

20 gegužės, 2019

Mano tėvai turi sodybą, apie kurios lokaciją aš mėgstu sakyti „viduryje niekur“. Tačiau vieną dieną, kai prisireikė pažintinės pusdienio kelionės ir pasivaikščiojimo, atidžiai pažiūrėjau į žemėlapį ir supratau, kad vis dėlto situacija nėra tokia bloga – už 25 kilometrų yra Pagramančio regioninis parkas.

Pagramantis – nedidelis miestelis Žemaitijoje, įsikūręs tarp Šilalės ir Tauragės. Vaikystėje praleisdavau jame bent savaitę per vasarą, nes ten gyveno mano giminaitė, su kuria daug bendravome. Dabar, kai nuo tos draugystės laikų praėjo nemažai metų, paaiškėjo, kad Pagramantis turi didelį regioninį parką, kuriame slepiasi ne vienas gamtos netikėtumas.

Aplankėme penkis objektus, tarp kurių buvo vos 30 kilometrų atstumas (taip, reikėjo pavažiuoti ir neasfaltuotais keliais, bet buvo verta), visi jie buvo unikalūs ir nepanašūs vienas į kitą. Mes šiek tiek lenktyniavome su laiku, tad lankytinų objektų sąrašas dar neužbaigtas. Bet pirmoji pažintis tikrai paliko įspūdį.

Pasivaikščiojimas Žemaitijoje

Toliau skaityti “Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas“

Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje

12 gegužės, 2019

Turbūt apie visus JAV pamatytus gamtos vaizdus galiu drąsiai sakyti, kad jie gniaužė kvapą. Džiugu, kad visos per trijų savaičių kelionę aplankytos vietos buvo ganėtinai skirtingos ir sukėlė pačių įvairiausių įspūdžių. Ir nors Didysis Kanjonas pavergė savo dydžiu (kaip netikėta!), tai Bryce nacionalinis parkas Jutos valstijoje įsiminė tuo, kad buvo nepanašus į nieką kitą, pamatytą anksčiau.

Pagrindinė parko atrakcija – Bryce kanjonas – atrodo kaip paplūdimyje iš šlapio smėlio supilta pilis. Ir aš nė kiek neperdedu!

Iš tiesų Bryce kanjonas yra visai ne kanjonas. Jame niekuomet netekėjo upė, o natūralų amfiteatrą sukūrė sniego, lietaus ir ledo dermė bei uolienų erozija. Tai ji kalta (o gal kaip tik – nusipelniusi), kad būtent šioje Jutos valstijos vietoje susidarė begalė smailėjančių uolų, kurios kitais vadinamos hudais (angliškai, hoodoos).

Bryce Canyon

Toliau skaityti “Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje“