Pažintis su Japonijos gamta: Hakone regionas

Keliaudami į Japoniją turėjome tikslą pamatyti ne tik šalies miestus, bet ir susipažinti su jos gamtos ypatumais bei išeiti pasivaikščioti kiek ilgesnį atstumą (na, turbūt tinkamesnis žodis šiuo atveju būtų pažygiuoti arba pahaikinti).

Internetinė tokių pasivaikščiojimo vietų paieška parodė du įdomius dalykus – piligriminį Kumano Kodo kelią ir Hakone regioną, kuris mus suviliojo pažadu parodyti paslaptingąjį Fudzijamos (Fuji) ugnikalnį ir tuo, kad yra ganėtinai greitai ir patogiai pasiekiamas iš Tokijo.

Dar šis regionas garsus dėl karštųjų versmių (onsen’ų), Ashinoko ežero, kuriame vyksta mini kruizai įspūdingai atrodančiais laivais, vulkaninio slėnio, „kvėpuojančio“ sieros garais ir senovinio akmenimis grįsto Tokaido kelio, kuriuo dar 16 a. buvo keliaujama tarp Kijoto ir Tokijo. Būtent jam ir nusprendėme skirti savo pirmąją dieną Japonijoje. O antrajai suplanavome kitų regiono įžymybių apžiūrą.

Toliau skaityti “Pažintis su Japonijos gamta: Hakone regionas“

Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus. 2020-ųjų pasiūlymas

Prieš porą metų pasakojau apie TOP7 objektus, esančius visai netoli Vilniaus ir vertus aplankymo. Šiemet turiu naujų pasiūlymų ir dar penkias vietas, kurias patys apžiūrėjome vieną apniukusį liepos šeštadienį.

Apvažiuojant visus objektus, bendras kelionės kilometražas išeis maždaug 100 kilometrų (priklausomai nuo to, kur startuosite), bet nė viena lankytina viena nėra nuo sostinės centro nutolusi daugiau kaip 50 kilometrų.

Toliau skaityti “Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus. 2020-ųjų pasiūlymas“

Kur pasivaikščioti Vilniuje?

Sveikatos specialistai sako, kad žmogui reikia kasdien suvaikščioti bent 10 tūkstančių žingsnių, jeigu jis nori kuo ilgiau išlikti sveikas. O neseniai viename podkęste išgirdau mintį, kad norint skatinti kūrybiškumą, reikėtų kuo dažniau vaikščioti skirtingais maršrutais ir maitinti akis naujais vaizdais.

Tiesa, ne visada yra galimybė išvykti iš miesto tų naujų vaizdų paieškoti. Tad per karantiną pradėjau žvalgytis idėjų, kur galėčiau pasivaikščioti Vilniuje, kad nesusidurčiau su minia žmonių ir tuo pačiu pamatyčiau ką nors naujo. Per tris mėnesius atradau tris šaltinius, kuriuose ir pradėjau ieškoti naujų maršrutų.

Toliau skaityti “Kur pasivaikščioti Vilniuje?“

Kaip atostogausime šią vasarą, kai baigsis karantinas?

Daugiau negu du mėnesius sąžiningai sėdint namie, tvarkantis su atšauktų kelionių reikalais (Madridą ir Dubrovniką vis tiek tikiuosi kada nors pamatyti) ir stengiantis gyventi čia ir dabar, man vis tiek sunkiai pavyksta neplanuoti, ką aš veiksiu vasarą. Kadangi tolimesnių kelionių artimiausiems mėnesiams tikėtis neverta, metas atsigręžti į Lietuvą.

Jeigu dar nematėte nė vieno straipsnio iš serijos „TOP10 Lietuvos vietų, kurias turite aplankyti šiemet“ – sveikinu su tokiu pasiekimu! Pati juos skaitydavau ir anksčiau, o šiemet rekomendacijų užderėjo kaip niekad. Tad susidariau savo sąrašą dalykų, kuriuos norėčiau nuveikti šiltuoju metų laiku. Surašau jį viešai, kad jausčiausi labiau įsipareigojusi bent dalį pramogų įgyvendinti. Jeigu kas nors patiks ir jums – labai dėl to džiaugsiuos!

Toliau skaityti “Kaip atostogausime šią vasarą, kai baigsis karantinas?“

Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke

Dvi dienos ir trys naktys Josemičio (Yosemite) nacionaliniame parke buvo įsimintinos dėl kelių dalykų: dėl susitikimų su gyvąja gamta – aplinkui sukinėjosi voverės, matėme mešką su meškiukais ir elnę su elniukais (dar vieną elnią praleidome per kelią naktį), o kempingo tualete kabojo įspėjimas apie netoliese pastebėtą pumą, su kuria susitikimo pavyko išvengti, bei dėl ilgiausio visos JAV kelionės pasivaikščiojimo, per kurį nuėjome maždaug 30 kilometrų.

Josemičio nacionalinis parkas – didžiulis ir labai vaizdingas, stebinantis kriokliais, pilko granito uolomis-kalnais ir sekvojomis. Mėgstantiems pasivaikščiojimus (vadinamuosius hike‘us) ir laipiojimą uolomis ši Kalifornijos dalis – tikras rojus.

Toliau skaityti “Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke“