Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus. 2020-ųjų pasiūlymas

Prieš porą metų pasakojau apie TOP7 objektus, esančius visai netoli Vilniaus ir vertus aplankymo. Šiemet turiu naujų pasiūlymų ir dar penkias vietas, kurias patys apžiūrėjome vieną apniukusį liepos šeštadienį.

Apvažiuojant visus objektus, bendras kelionės kilometražas išeis maždaug 100 kilometrų (priklausomai nuo to, kur startuosite), bet nė viena lankytina viena nėra nuo sostinės centro nutolusi daugiau kaip 50 kilometrų.

Senojo Vilniaus Kauno kelio atkarpa

Dar tik judant iš miesto kviečiu aplankyti senąjį Vilniaus–Kauno kelią. Išgrįsta atkarpa galėsite paėjėti maždaug kilometrą nuo Titnago gatvės iki Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčios. Tiesa, kone visą laiką keliukas lengvai kils į kalną (tad nieko keisto, kad jis yra 100 km trasos aplink Vilnių dalis).

Eidami šiuo keliu pagalvokite apie tai, kad dabartinis Vilnius–Kaunas greitkelis, kurio eismo gaudimą girdėsite tolumoje, kažkada buvo toks paprastas keliukas, dabar neturintis vietos prasilenkti dviems automobiliams.

Užkopę į kalną rasite koplyčią, senas kapinaites ir paminklą 1831 m. sukilimo dalyviams.

Vilsos upelio kriokliai

Galiu drąsiai prisipažinti – apie tai, kad Lietuvoje yra natūralių krioklių, sužinojau tik šiemet.

Informacijos, kaip juos surasti, ieškojau savo mėgstamame interneto puslapyje pamatyklietuvoje.lt. Sekėme jame nurodytomis rekomendacijomis ir koordinatėmis, tad per mišką iki upelio ėjome be jokių takų. Tiesa, paskui radome kelias kryptį link krioklių rodančias rodykles, tad galimai miške yra ir kiek patogesnis priėjimas.

Kriokliai Vilsos upelyje yra labiau kriokliukai, nes didžiausias jų siekia maždaug 1,5 metrų aukštį. Bet tai nereiškia, kad neverta čia atvažiuoti.

Jeigu norisi daugiau pramogų, palei upelį galima nueiti iki Vilsos įtekėjimo į Nerį vietos, o tuomet paieškoti kito takelio, parvesiančio į Žemuosius Semeniukus. Mums tai padaryti pavyko, nors teko peršokti per kitą upelį, brautis per mišką, o galiausiai eiti patvoriais kone per žmonių kiemus.

Paneriškių regykla

Neries regioniniame parke yra ne viena vieta, kurią verta aplankyti, bet šį kartą siūlau surasti miške pasislėpusią Paneriškių regyklą.

Google maps navigacija primygtinai siūlė pamatyti regyklą ir skardį, ant kurio ji yra, iš kitos upės pusės, tad ir vėl sekėme pamatyklietuvoje.lt surašytas nuorodas – judėjome akmenimis grįstu keliu nuo Rykantų iki Lazdėnų, tuomet kelią tęsėme ganėtinai patogiu žvyrkeliu, o tada dar ir ne tokiais patogiais miško keliukais pasivažinėjome. Galiausiai vis tiek reikėjo iki regyklos maždaug kilometrą eiti pėsčiomis.

Paieškos vargus atpirko tai, kad šeštadienio popietę ant skardžio buvome tik dviese ir nesutikome nieko nei eidami į priekį, nei grįždami į automobilį. Tad ramiai pasėdėjome, pailsėjome ir pasigrožėjome vaizdais nuo čia įrengto instagraminio suolelio dviems.

Bradeliškių piliakalnis

Dūkštos upelio supamas Bradeliškių piliakalnis, anot mokslininkų tyrimų, buvo ilgiausiai apgyvendintas piliakalnis apylinkėse.

Prie jo radome stendą, prie kurio atsistojus ir kiek primerkus vieną akį, galima pamatyti, kaip atrodė piliakalnio šlaitai ir kur tekėjo upelis prieš keletą šimtmečių. Žinant daugumą Lietuvos piliakalnių, tai jau ganėtinai interaktyvi pramoga.

Bradeliškių piliakalnio apylinkėse eina Dūkštos pažintinis takas, kuris vadinamas vienas įdomiausių Neries regioniniame parke. Jeigu nesate ten vaikščioję, būtinai paskirkite kelias valandas tiems 5 tako kilometrams.

Akmens skulptūrų parkas Vilnoja

Sudervės miestelyje ant Vilnojos ežero kranto yra įsikūręs privatus ir visiškai nemokamas akmens skulptūrų parkas. Skulptūros ne tik slepiasi tarp medžių, bet ir kyšo iš vandens.

Pasivaikščiojus ir apžiūrėjus visas 70+ skulptūrų, galima papramogauti wake parke arba tiesiog pagulėti ežero paplūdimyje ir išsimaudyti. Tiesa, ši paslauga mokama – pasibuvimas prie ežero savaitgaliais kainuoja 5 eurus dienai. Aišku, jeigu rasite kam mokėti, nes mūsų apsilankymo metu paplūdimyje įsikūrusi kavinė buvo uždaryta, o šalia esančiame viešbutyje taip pat nesimatė gyvybės.

Parką galima aplankyti kasdien nuo 9 ryto iki 9 vakaro.

Štai ir puikus vienos dienos pasivažinėjimo, pasivaikščiojimo ir netgi galimo pasimaudymo planas. Apsiaukite patogius batus, naudokite priemones nuo uodų ir erkių, taip pat būtinai pasiimkite užkandžių, nes pakeliui maisto vietų ne tiek jau ir daug.

Mes norėjome papietauti Neries regioninio parko kavinėje Pušynėlis, nuo kurio lauko terasos atsiveria nuostabūs vaizdai, tačiau neradome vietų, tad teko gurgiantį pilvą kentėti iki pat Vilniaus. Na, bet šis mažas nepatogumas dienos įspūdžių vis tiek nesugadino 🙂


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s