Kelionė į Japoniją. Ką verta žinoti prieš išvykstant?

Tekančios saulės šalis – Japonija. Kaip bebūtų keista, ji niekada nefigūravo mano labiausiai norimų aplankyti vietų sąraše. Galbūt dėl to, kad ši šalis atrodė esanti labai toli ar jos kultūra pernelyg nutolusi nuo lietuviškosios. Tad kai šią vasarą skrydžio į Japoniją bilietai ganėtinai netikėtai atsidūrė mano el. pašto dėžutėje, teko pasidomėti, ką joje verta pamatyti.

Galiausiai lapkritį į lėktuvą sėdau jau kupina entuziazmo ir laukiau, ką įdomaus ši kontrastų kupina šalis man parodys per kiek daugiau nei dvi savaites viešnagės.

Buvo dalykų, kurių tikėjausi, bet buvo ir tokių, kuriems iki galo nepasiruošiau. Tad noriu pasidalinti savo patirtimi, ką reikėtų žinoti planuojant kelionę į Japoniją.

Toliau skaityti “Kelionė į Japoniją. Ką verta žinoti prieš išvykstant?“

F1 savaitgalis: įspūdžiai iš Hungaroring trasos Budapešte

Kai man buvo 13-15 metų, sekmadieniais su tėvais dažnai susėsdavom prie TV pažiūrėti Formulės-1 lenktynių. Kristijono Kaikario ir Arūno Volungevičiaus balsai man iki šiol primena tuos laikus, kai raudonuose Ferrari boliduose sėdėjo Michaelis Schumacheris ir Rubensas Barichello. Nors ne tiek daug veiksmo tuo metu supratau, bet man buvo taip įdomu, kad savaitgalį gebėdavau atsikelti 4 val. ryto, kad nepraleisčiau lenktynių iš Australijos.

Nelabai pamenu, kuriuo metu F1 nusistūmė į antrą-trečią ir dar tolimesnius planus. Bet tiksliai žinau, kad sugrįžo 2020-aisiais, kai karantino liūdesyje su M. atradome Netflix ir dokumentinį serialą Drive to Survive. Susipažinome su naujais veidais, o po dviejų kompiuterio ekrane peržiūrėtų sezonų nusprendėme, kad atėjo metas padaryti tai, apie ką paauglystėje net pagalvoti buvo sunkiai įmanoma – nuvažiuoti pažiūrėti lenktynių gyvai.

Paskutinį liepos savaitgalį keturias dienas praleidome Budapešte, o tiksliau – maždaug 30 kilometrų nuo miesto esančioje Hungaroring trasoje, kur vyko Hungarian Grand Prix.

Toliau skaityti “F1 savaitgalis: įspūdžiai iš Hungaroring trasos Budapešte“

Šiaurės Lenkija: Baltijos pakrantės trimiestis – Gdanskas, Sopotas ir Gdynė

Iki 2020-ųjų rudens buvau lankiusi tik vieną iš Baltijos jūros pakrantės Trimiesčio dalių – Gdynę. Kelias vasaras iš eilės kone savaitę laiko gyvenau palapinėje šio miesto oro uosto teritorijoje, kur naktimis klausiausi mėgstamų indie roko grupių, o dienomis gulėdavau siaurame paplūdimio ruoželyje. Iš Opener festivalio į miesto centrą atvažiuoti irgi teko, tiesa, tuomet visas turistavimas apsiribojo valgymu – ledais ir lenkiškais koldūnais.

O štai 2020-ųjų rugsėjo pabaigoje, kai po Šiaurės Lenkiją savaitėlę keliavome automobiliu, susipažinau ir su Gdansku bei Sopotu. Tuomet supratau, kad visoms Trimiesčio įdomybėms aplankyti dviejų dienų ir trijų naktų yra smarkiai per mažai.

O kas gi įdomaus yra Trimiestyje?

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: Baltijos pakrantės trimiestis – Gdanskas, Sopotas ir Gdynė“

Dienos išvyka iš Lisabonos: Sintra ir jos magiškos pilys

Kaip Portugalijoje nors trumpam pasijausti karaliene ar karaliumi? Bent vieną dieną praleisti Sintroje – nelabai dideliame miestelyje, labiausiai stebinančiame ne gamtos grožiu, bet prabangiais rūmais, priklausiusiais Portugalijos diduomenei.

Geriausias dalykas yra tai, kad magiškoji Sintra yra vos už pusvalandžio kelio automobiliu arba už maždaug valandos kelio traukiniu nuo sostinės Lisabonos. Taigi – puikiausia vieta vienos dienos išvykai.

Portugalijoje lankiausi du kartus – 2017 m. ir 2019 m. – ir abiejose kelionėse Sintrai skyriau vieną dieną. Tiesa, kadangi šalyje viešėjau su skirtingais žmonėmis, abu kartus apžiūrėjau tas pačias vietas, nes man jos pasirodė pačios įspūdingiausios ir įdomiausios.

Toliau skaityti “Dienos išvyka iš Lisabonos: Sintra ir jos magiškos pilys“

Kaip praleisti savaitgalį Paryžiuje?

Vienas geriausių dar vienos pandeminės vasaros sprendimų – savaitgalis Prancūzijos sostinėje.

Mums dviems, įtemptai dirbantiems ar neturintiems sukaupus pakankamai atostogų dienų, įdomiau praleisti savaitgalį padėjo oro linijų bendrovė Ryanair – jos lėktuvas iš Vilniaus oro uosto kilo penktadienį popiet, o atgal grįžo sekmadienį vakare. Taigi kelionei neprireikė jokių papildomų laisvadienių.

Bilietus tokiai kelionei pirkau užnorinta draugės istorijų ir tikrai nepasigailėjau, nes, nors tai buvo jau ketvirtasis mano apsilankymas Paryžiuje, vis dar buvo vietų, kurias mačiau pirmą kartą. Ir vietų, kurias dar norėčiau pamatyti, irgi dar liko!

Beje, išlaikiau tradiciją į Paryžių keliauti kas trejus metus. Tad panašu, kad su Eifelio bokštu vėl pasimatysim 2024-aisiais.

Toliau skaityti “Kaip praleisti savaitgalį Paryžiuje?“