Kaip praleisti savaitgalį Paryžiuje?

Vienas geriausių dar vienos pandeminės vasaros sprendimų – savaitgalis Prancūzijos sostinėje.

Mums dviems, įtemptai dirbantiems ar neturintiems sukaupus pakankamai atostogų dienų, įdomiau praleisti savaitgalį padėjo oro linijų bendrovė Ryanair – jos lėktuvas iš Vilniaus oro uosto kilo penktadienį popiet, o atgal grįžo sekmadienį vakare. Taigi kelionei neprireikė jokių papildomų laisvadienių.

Bilietus tokiai kelionei pirkau užnorinta draugės istorijų ir tikrai nepasigailėjau, nes, nors tai buvo jau ketvirtasis mano apsilankymas Paryžiuje, vis dar buvo vietų, kurias mačiau pirmą kartą. Ir vietų, kurias dar norėčiau pamatyti, irgi dar liko!

Beje, išlaikiau tradiciją į Paryžių keliauti kas trejus metus. Tad panašu, kad su Eifelio bokštu vėl pasimatysim 2024-aisiais.

Toliau skaityti “Kaip praleisti savaitgalį Paryžiuje?“

Šiaurės Lenkija: kryžiuočių ordino pilis Malborke

Praėjusių metų rudenį, kai netikėtai savaitei išvykome į šiaurinę Lenkijos dalį be tikslaus kelionės plano, buvau pasižymėjusi, kad reikia būtinai aplankyti Malborko miestelį. Nuo Vilniaus Naujamiesčio iki ten – kiek daugiau negu 7 valandos kelio. Na, bet mūsų važiavimas užtruko kiek ilgiau, nes pakeliui lankėme su Antruoju pasauliniu karu susijusias vietas.

O kuo garsus Malborko miestelis? Visoje Europoje savo plotu didžiausia plytine Malborko arba Marienburgo pilimi, kuri pradėta statyti dar 13 amžiuje. Turbūt daug kam ji girdėta per istorijos pamokas mokykloje, nes čia buvo įsikūręs Kryžiuočių ordinas, puldinėjęs Lietuvą ir nešęs į ją krikščionybę. Pilyje galima pajusti, kaip 14–15 a. gyveno Ordinas – karinė vienuolių organizacija, valdoma Didžiojo magistro.

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: kryžiuočių ordino pilis Malborke“

Romantiškas savaitgalis prie Kuršių marių

Kelionėse po Lietuvą nori-nenori atsiranda tokių vietų, kurios įkrenta į širdį ir šaukia apsilankyti vėl. Man taip nutiko su pamario kraštu – po to, kai prieš penkerius metus pirmą kartą apsilankiau Ventės rage, neramių Kuršių marių vaizdas įsirėžė mano galvoje ir trūks-plyš norėjau jį pamatyti ir vėl.

Tad prieš porą metų labai smagiai dalyvavau Laukinis trail bėgime Kintuose, kur braidžiau (tiesiogine šio žodžio prasme) po užliejamas pamario pievas, stebėjau kaituotojus Svencelėje ir vėl grožėjausi neramių marių bangomis Ventėje. Na, o vieną karštą praėjusių metų rugpjūčio savaitgalį atėjo metas artimiau susipažinti su Šilute, persikelti per marias laivu ir pagaliau aplankyti vieną geriausių Lietuvos restoranų, įsikūrusį Šturmuose.

Toliau skaityti “Romantiškas savaitgalis prie Kuršių marių“

Šiaurės Lenkija: puikiai išsilaikęs Antrojo pasaulinio karo palikimas

Kai praėjusiais metais sugriuvo visi išankstiniai atostogų planai, teko pereiti prie naujo planavimo būdo – spontaniškumo ir paskutinės minutės sprendimų. Negaliu sakyti, kad taip elgtis man buvo lengva, bet galiausiai buvo ganėtinai smagu – rugsėjo mėnesį, atėjus pirmajam atostogų pirmadieniui, susėdome ir nusprendėme, kad kitą rytą automobiliu pajudėsime link Gdansko ir pirmąją kelionės dieną stengsimės ne kuo greičiau įveikti Lenkijos kelius, bet neskubėsime ir pakeliui aplankysime kokius nors įdomius objektus.

Taip mūsų maršrute atsirado trys įdomios vietos, susijusios su Antruoju pasauliniu karu. Taip, dėl jų teko nusukti nuo pagrindinio kelio, bet tuo pačiu galėjome pamatyti ir pajausti senuosius kaimyninės šalies kelius, kurie nebuvo jau tokie prasti, kokių tikėjausi.

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: puikiai išsilaikęs Antrojo pasaulinio karo palikimas“

2020-ieji buvo prasti kelionių metai. Ar tikrai?

Kas nutiko 2020-aisiais? Atsakymas į šį klausimą yra paprastas ir jau tikrai nusibodęs – pandemija bei karantinas. Bet ar šie du žodžiai reiškia, kad visus metus sėdėjome namie ant sofos ir žiūrėjome Netflix‘ą? Nebūtinai.

Kad pati įsitikinčiau, kaip praėjo 2020-ieji, noriu apžvelgti įspūdžius ir kelionines patirtis. Apie kai kurias iš jų jau buvo atskiri įrašai, apie kai kurias – dar tik bus. Atėjęs antrasis karantino etapas visiškai numušė mano norą rašyti ir džiaugtis kelionėmis – kaip apie jas galvoti, jeigu dabar ne tik savo savivaldybės rekomenduoja nepalikti, bet net ir namų be rimtos priežasties? Bet tikiuosi, kad greitu metu surasiu šiek tiek įkvėpimo.

Toliau skaityti “2020-ieji buvo prasti kelionių metai. Ar tikrai?“