Niujorkas. Ką verta žinoti prieš ten vykstant?

Mano mėgstamiausias visų laikų serialas yra „Draugai“. Po kiekvienų iširusių santykių žiūrėdavau, kaip keturios žavios damos ieško savojo „Sekso ir miesto“. Prieš šv. Kalėdas dar ir dar kartą stebiu, kaip Kevinas sumaišo lėktuvus ir vėl būna „Vienas namuose“. Kas sieja šiuos tris dalykus?

Teisingai, Niujorkas.

Tai miestas, apie kurį galima ilgai kalbėti nuvalkiotomis frazėmis, bet geriausia imti ir jį pamatyti savomis akimis.

Dvi pirmas birželio savaites myniau takus Niujorko gatvėmis ir nuolat šypsojausi pamatydama kažką, ką anksčiau pažinojau tik iš filmų ar serialų. Žmonės sako, kad pažinti šį miestą gali neužtekti ir viso gyvenimo, o ką jau kalbėti vos apie kelias dienas ar savaites. Tad nepretenduoju į ekspertiškumą, o dalijuosi savąja patirtimi, kaip susipažinimą su Niujorku paversti malonesniu.

Toliau skaityti “Niujorkas. Ką verta žinoti prieš ten vykstant?“

Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje

Turbūt apie visus JAV pamatytus gamtos vaizdus galiu drąsiai sakyti, kad jie gniaužė kvapą. Džiugu, kad visos per trijų savaičių kelionę aplankytos vietos buvo ganėtinai skirtingos ir sukėlė pačių įvairiausių įspūdžių. Ir nors Didysis Kanjonas pavergė savo dydžiu (kaip netikėta!), tai Bryce nacionalinis parkas Jutos valstijoje įsiminė tuo, kad buvo nepanašus į nieką kitą, pamatytą anksčiau.

Pagrindinė parko atrakcija – Bryce kanjonas – atrodo kaip paplūdimyje iš šlapio smėlio supilta pilis. Ir aš nė kiek neperdedu!

Iš tiesų Bryce kanjonas yra visai ne kanjonas. Jame niekuomet netekėjo upė, o natūralų amfiteatrą sukūrė sniego, lietaus ir ledo dermė bei uolienų erozija. Tai ji kalta (o gal kaip tik – nusipelniusi), kad būtent šioje Jutos valstijos vietoje susidarė begalė smailėjančių uolų, kurios kitais vadinamos hudais (angliškai, hoodoos).

Toliau skaityti “Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje“

Trys puikūs pasivaikščiojimai Ziono nacionaliniame parke Jutoje

Rugsėjo pirmoje pusėje Ziono nacionaliniame parke (kai kurie lietuviški šaltiniai sako, kad reikėtų šį parką vadinti Siono, bet aš lieku prie to pavadinimo, kuris man skamba natūraliau) buvo karšta. Dienomis temperatūra kildavo iki 35 laipsnių Celsijaus, o skaičiuojant pagal Farenheitą, skaičiai būdavo dar įspūdingesni – 100 laipsnių. Tad savo pasivaikščiojimus pradėdavome anksti ryte, kad popietę galėtume leisti poilsiaudami pavėsyje su šaltais gėrimais. Tiesa, naktimis ir rytais mūsų stovyklavietėje bei visame parke pūsdavo ganėtinai stiprus vėjas, tad į visus žygius išeidavau apsivilkusi džemperį, kuris atgal parkeliaudavo jau sugrūstas į kuprinę.

Pats Zionas pasitiko mus įspūdingais vaizdais, kai po kokių trijų valandų važiavimo (su McDonald’s pertrauka, žinoma) nuo Page pagaliau čia atvykome. Iki savo stovyklavietės Springdale miestelyje pravažiavome visą parką vaizdingu keliu ir jau galvojome, kad susidarėme savo nuomonę. Tačiau vėliau per 2,5 dienos, kurias čia praleidome, praėjome tris skirtingus trailus (lietuviškas atitikmuo – takeliai, bet šis žodis, mano nuomone, čia ne itin tinka) ir pamatėme tris parko veidus.

Toliau skaityti “Trys puikūs pasivaikščiojimai Ziono nacionaliniame parke Jutoje“

Page miestelis Arizonoje ir ranka pasiekiami navahų žemių lobiai

Arizonos valstija pilna gamtos lobių – čia ne tik Didysis kanjonas, bet ir kiti jo giminaičiai – Paminklų slėnis, Antilopės, Havasu bei Gleno kanjonai. Jeigu dykumų keliais keliausite tarp kelių skirtingų objektų, labai tikėtina, kad prasuksite ir, atrodytų, pro viduryje niekur įsikūrusį Page miestelį. Jo apylinkėse lengvai galima praleisti kelias dienas.

Kraštovaizdis nėra labai įspūdingas – aplinkui tik sausa žemė ir raudonai geltonos uolos. Pakeliui pamatysite mini turgelius – tai ženklas, kad esate navahų genčiai priklausančiose žemėse. Viename turgelyje buvome sustoję ir apžiūrėjome papuošalų stendą, buvo į ką akis paganyti. Su navahų istorija susipažinti galite ne tik kalbėdamiesi su vietiniais, bet ir apsilankę didesnėse degalinėse – vienoje jų savo kelyje į Page radome visą informatyvią ekspoziciją.

Pačiame Page miestelyje nelabai yra ką veikti, tad ilgai čia užtrukti turbūt nėra verta. Na, nebent norėsite praleisti dieną prie baseino – greičiausiai viešbutis tokį turės, nes rugsėjo viduryje temperatūra žemiau 30 laipsnių krisdavo tik vėlai vakare.

Taigi ką apžiūrėti ar nuveikti aplinkui Page?

Toliau skaityti “Page miestelis Arizonoje ir ranka pasiekiami navahų žemių lobiai“

Būtina pamatyti JAV: Didysis kanjonas

Didysis kanjonas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl norėjau keliauti į JAV, tad aplinkui šį objektą susidėliojo ir visas atostogų maršrutas. Man visuomet rodėsi, kad jau kur kur, bet ten gamtos didybė bus nenupasakojama. Ir ši prielaida tikrai pasitvirtino.

Didysis kanjonas ne veltui vadinamas Didžiuoju – jo ilgis siekia apie 450 kilometrų, plotis svyruoja nuo 6 iki 29 kilometrų, o gylis – apie 1,6 km (ačiū, Wikipedia!). Tad ir atvykti apžiūrėti šio kanjono galima iš skirtingų pusių. Mes pasirinkome tą, kuris labiausiai priimtinas daugumai turistų – South Rim (lietuviškai, pietinis kraštas).

Didžiojo kanjono nacionaliniame parke (Grand Canyon National Park) nusprendėme praleisti dvi dienas. Vieną iš jų lengvai pasivaikščiojome ir susipažinome su pasikeitusia aplinka, antrąją – ėjome į penkių–šešių valandų žygį ir žiūrėjome, kaip kanjono uolas nudažo patekanti saulė. Kaip tai atrodė? Įspūdingai.

Toliau skaityti “Būtina pamatyti JAV: Didysis kanjonas“

Didžiuliai medžiai ir juodosios meškos – viena diena Sekvojos nacionaliniame parke

Mano didžiausia baimė prieš skrendant į JAV ir ruošiantis nakvoti palapinėje buvo ta, kad mane užpuls ir suvalgys meška. Trečiąją dieną po nusileidimo Kalifornijoje ir pasiekus Sekvojos nacionalinį parką tai galėjo tapti realybe. Bet apie tai kiek vėliau.

Sekvojos nacionalinis parkas ir Karalių kanjonas (Sequoia & Kings Canyon National Parks) – didžiulė teritorija Siera Nevados kalnuose. Anot žemėlapio, nuo San Francisko iki parko automobiliu važiuoti reikėtų apie 4 valandas, nuo Los Andželo – apie 3,5 val., o mes nuo savo motelio Monterėjaus miestelyje su stabtelėjimais pakelės turgeliuose ar supermarketuose realiai atriedėjome maždaug per penkias.

Turėjome tik vieną dieną, o tiksliau – pusdienį, nes parke atsiradome apie 13 val. ir iki tamsos norėjome pasistatyti palapines kempinge. Bet net ir su tiek nedaug laiko apžiūrėjome kelis puikius objektus, iš kurių TOP4 galėtų būti toks:

General Sherman Tree – didžiausias pasaulio medis. Na, iš tiesų jis nėra nei aukščiausias, nei storiausias – iš visų kitų pasaulio medžių jis turi daugiausiai medienos. Generolo Šermano sekvoja (internetai sako, kad lietuviškai reikėtų ją vadinti mamutmedžiu) yra 83 metrų aukščio ir 11 metrų skersmens apačioje. Į viršų medis siaurėja.

Puolant meškai ar šiaip esant norui į sekvoją taip paprastai neįlipsi – pirmosios didžiosios sekvojos šakos yra maždaug 40 metrų nuo žemės.

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki Generolo Šermano sekvojos veda asfaltuotas takelis, kuriuo paėjėti reikės kiek mažiau negu kilometrą.

Toliau skaityti “Didžiuliai medžiai ir juodosios meškos – viena diena Sekvojos nacionaliniame parke“

Ilgos atostogos JAV: kaip planuoti ir pasiruošti? II dalis

Po atostogų užvirę reikalai labai lengvai ir greitai įtraukė į kasdienybės rutiną, atrodo, kad tų trijų savaičių JAV nebuvo. Tik kompiuteryje nugulė keli tūkstančiai nuotraukų, kurias norisi kartas nuo karto peržvelgti ir prisiminti, kad iš tiesų tokia kelionė buvo. O ir patarimų, kaip pasiruošti atostogoms JAV, dar liko.

Pirmąją dalį rasite čia.

Išsinuomokite automobilį.

Jeigu jūs, kaip ir mes, norėsite pamatyti JAV gamtos stebuklus – be automobilio neišsiversite. Net ir tarp didžiųjų miestų yra puikių vietų, iki kurių viešuoju transportu patogiai nenuvažiuosite.

Automobilių nuomos punktas tikrai bus tame oro uoste, kuriame nusileisite. Grąžinti automobilį galėsite ne tik oro uoste, bet ir kuriame nors iš didžiųjų miestų. Iš anksto užsisakius automobilį, papildomo mokesčio už jo grąžinimą kitoje vietoje nebus.

Tiesa, miestuose važinėti automobiliu sudėtinga – kamščiai, mažai stovėjimo vietų ir pan. Turėkite tai omenyje.

Mokamų kelių labai mažai – mokėjome tik už važiavimą per tiltą į San Franciską. Žinoma, įvažiuojant į nacionalinius parkus taip pat teks susimokėti, bet pirmame parke įsigykite metinį parkų bilietą, kuris kainuoja 80 eurų, ir leidžia vienam automobiliui arba keturiems žmonėms laisvai patekti į parko teritoriją. Įprastinis įvažiavimas automobiliui kainuoja 30 dolerių.

Toliau skaityti “Ilgos atostogos JAV: kaip planuoti ir pasiruošti? II dalis“