San Franciskas – didžiųjų technologijų kompanijų globėjas, liberalus ir daugybę kultūrų savyje talpinantis miestas, žavintis savo gyvenamųjų namų architektūra, stačiomis gatvėmis ir jose susipynusiais istoriniais bei šiuolaikinio gyvenimo atributais. Tačiau drauge jis ir JAV benamių sostinė, kurioje kiekvienas kampas gali tapti tavo namais, jeigu tik čia pasistatysi palapinę ar atsitempsi čiužinį. Nepaisant to, miestas ganėtinai jaukus ir vilioja praleisti čia daugiau laiko prieplaukose stebint jūrų liūtus ar kopiant į nesibaigiančias kalvas.

Paskutines tris savo trijų savaičių kelionės po JAV Vakarinę pakrantę dienas praleidome būtent San Franciske. Kad ir kaip man patiktų keliauti, tuomet jau buvau pavargusi nuo įspūdžių ir jame pamačiau toli gražu ne viską, ką buvo galima pamatyti. Tačiau turėjau puikią gidę – nuo darbo universitete laikų pažįstama Kristina, jau ne vienerius metus gyvenanti San Franciske, papasakojo ir parodė mums tikrai įdomių dalykų.

Visų pirma, San Franciskas įsikūręs ant daugiau nei 40 kalvų, tad pasiruoškite – po dienos pasivaikščiojimo kojos gali paklausti, kas čia dabar nutiko. Bet pasivaikščioti po miestą tikrai reikia.

Nueikite į Golden Gate park – jis dažnai lyginamas su Niujorko Centriniu parku, bet yra netgi už jį didesnis. Čia taip pat pamatysite bėgiojančius ar kitokias sporto šakas propaguojančius vietinius, galėsite pamaitinti antis ar voveres, pasiirstyti valtele po ežerą ar leisti laivelius specialiame tvenkinyje, pasėdėti medžių pavėsyje ar tiesiog pagulėti ant žolės pievoje.

Parke yra ir specialiai išpuoselėtų sodų. Viename jų – Japanese Tea Garden – apsilankėme patys. Šiaip įėjimas ten kainuoja 9 dolerius, tačiau pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais iki 10 val. ryto užeiti galima nemokamai. Tad mes taip ir padarėme.

Nuo parko galite pasivaikščioti vandenyno pakrante pro Cliff House, Sutro Baths ir surasti Land‘s End taką, nuo kurio, esant geram orui, pamatysite žymųjį Golden Gate Bridge (Auksinių vartų tiltas – vienas iš San Francisko ir turbūt visos JAV simbolių). Tiesa, šioje miesto dalyje dėl gamtinių sąlygų ganėtinai dažnai laikosi rūkas. Mums pasisekė, nes antroje rugsėjo pusėje oras buvo puikus ir tiltas noriai mums pozavo abi turistavimo mieste dienas.

Persikėlus į miesto centrą būtinai reikia nueiti į Fisherman‘s Wharf ir Pier 39. Taip, čia bus pilna turistų, bet galėsite nusipirkti kokio nors skanaus gatvės maisto (saugokite jį nuo žuvėdrų), o tuomet stebėti pagrindinę šios vietos atrakciją – ant specialiai jiems sudėtų platformų besivoliojančius jūrų liūtus.

Vienoje iš prieplaukų galite įsigyti bilietus į dar vieną labai populiarią San Francisko atrakciją – Alkatrazo kalėjimą. Apsilankymo kaina suaugusiam žmogui prasideda nuo 39,90 dolerių. Tiesa, iš tikrųjų bilietus verta pirkti internetu iš anksto, nes ekskursijos į salą yra labai populiarios. Mes nespėjome laiku pasirūpinti bilietais ir nuėję į vietą pamatėme, kad bilietus galima įsigyti tik ekskursijai po trijų dienų…

Šiek tiek pasigailėjome, bet tuomet salą apžiūrėjome iš laivo, plaukusio į Sausalito – miestą (man jis atrodo labiau kaip atskiras San Francisko rajonas, bet JAV į teritorijų pasiskirstymą žiūri kitaip) su puikiomis prieplaukomis, jachtomis ir gražiais vaizdais į tolumoje plytintį San Franciską.

Persikėlimas keltu į Sausalito buvo puiki pusdienio veikla, leidusi skaniai pavalgyti jūros gėrybių restorane ir pasivaikščioti turtuolių rajone.

Sugrįžę atgal į miestą pasivažinėkite žymiuoju San Francisko funikulieriumi – cable car – yra trys skirtingos jo linijos. Funikulierius ganėtinai mėgstamas turistų, tad pirmojoje stotelėje dažniausiai išsirikiavusi eilė laukiančiųjų įlipti. Tad mes pasinaudojome patarimu įlipti į jį stotelėje pakeliui. Taip gavome progą užimti vietą lauke – t.y. „pasikabinome“ ant funikulieriaus turėklų ir pasivažinėjome daug smagiau negu tie, kurie sėdėjo ant suoliukų mums už nugaros.

Pasivažinėję vėl galėjome kopti į ir leistis nuo San Francisko kalvų. Pasivaikščiojome po Financial District ir apžiūrėjome jo dangoraižius bei Transamerica Pyramid. Panagrinėjome Kinų kvartalo gatveles – kaip ir Niujorke, taip ir čia, šalia didžiulio kinų rajono glaudžiasi ir mažesnis bei jaukesnis italų kvartaliukas.

Na, ir Lombard Street, vadinama vingiuočiausia gatve pasaulyje, nusileidome. Tiesa 27 laipsnių nuolydžio gatvę, kurioje yra 8 posūkiai, įveikėme ne automobiliu, o kojytėmis – laiptais tai padaryti ganėtinai paprasta.

Praktinė informacija

Iš pradžių norėjau rašyti, kad San Franciskas – labai brangus miestas. Už tris naktis Minna Hotel tikrai ne pačiame geriausiame rajone šalia Mission Street (sutemus vaikščioti viena joje turbūt nesiryžčiau) sumokėjome brangiausiai per visų trijų savaičių kelionę – 450 eurų. Taip, išskirsčius šią sumą per keturis žmones, viskas susidėlioja į vietas, tačiau gyvenome nedidukame kambarėlyje, dalijomės WC ir dušu su visu aukštu žmonių, o viename iš koridorių kažkas nuolat rūkė žolę.

Brangesnės pramogos – pasivažinėjimas funikulieriumi ir pasiplaukiojimas keltu. Už pirmąjį dviese sumokėjome 14 dolerių (o važiavome turbūt 7 minutes…), už persikėlimą į Sausalito ir sugrįžimą atgal į San Franciską – 50 dolerių. Bet štai apsilankymas bare ir picos vakarienei atsiėjo apie 35 dolerius. Pietūs iš prekybos centro – sušiai ir bandelės dviems – kainavo apie 20 dolerių. Pietūs jūros gėrybių restorane (su baltomis staltiesėmis), kur ragavome krabų pyragėlių (crab cakes) piniginę palengvino 60 dolerių. Vertinant iš dabartinės Vilniaus kainų perspektyvos, viskas labai normalu.

Ką dar veikėme San Franciske? Mission rajone ėjome į stand-up pasirodymą. Izakaya Sozai restoranėlyje valgėme skaniausius ramenus savo gyvenime. Pasivaikščiojome po liberalųjį Castro rajoną. Ragavome It’s It ledus iš kampinės parduotuvės. Sėdėjome viename iš paplūdimių ir žiūrėjome, kaip leidžiasi saulė.

Gražu tam San Franciske. Jeigu tik būtų proga dar ten apsilankyti, būtinai sugrįščiau.