Savaitgalis Minske – netikėta pažintis su hipsterišku miestu

Prieš trumpą savaitgalio kelionę į Minską aš siaubingai jaudinausi. Tiesa, ne dėl ypatingų lūkesčių miestui, bet dėl to, kad pasiryžau kaimynų sostinės prospektais po dviejų metų pertraukos ir vėl nubėgti pusę maratono – t.y. 21,097 kilometrus.

Taigi kelionės į Minską smarkiai neplanavau ir leidau reikalams klostytis taip, kaip jau jiems patiems išeis. O išėjo puikiai! Pirmąją kelionės dieną pamačiau spalvotą ir hipsterišką Minską su menininkais, blusturgiais, jaukiomis kavinėmis bei žmonių šurmuliu, o antrąją – prabėgau plačiomis miesto gatvėmis ir šiek tiek endorfinų aptemdytomis akimis apžiūrėjau didžiuosius ir svarbiuosius miesto pastatus.

Toliau skaityti “Savaitgalis Minske – netikėta pažintis su hipsterišku miestu“

Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus

Jau keletą metų internetuose stebiu naują tendenciją – populiarėjantį vietinį turizmą ir gausėjančius pasakojimus apie ypatingas Lietuvos vietas. Viena man patraukliausių ir iki šiol dar neaplankytų buvo Akmenės rajonas ir jame esantys karjerai, lankytojams demonstruojantys nežemiškus vaizdus. Šią vasarą pagaliau pavyko ten nuvažiuoti ir lietuviškuosius kanjonus jau galiu išbraukti iš „būtina aplankyti“ sąrašo, bet tikrai norėčiau dar kartą sugrįžti.

Yra keli paprasti ir legalūs būdai apsilankyti karjeruose – sudalyvauti specialioje ekskursijoje arba eiti į vieną kartą metuose organizuojamą pėsčiųjų žygį. Mano kelionės kompanija šį kartą buvo gausi ir apsilankymui turėjome konkrečią datą bei laiką – t.y. šventėme draugės mergvakarį – tad kreipėmės į ekskursijų organizatorius karjerais.lt. Taigi nieko papildomai daryti ar specialiai ruoštis nereikėjo – apsiavėme patogius batus, pasipildėme vandens atsargas, pasiėmėme įkrautus telefonus bei fotoaparatus ir sėdusios į automobilius pradėjome savo kelionę.

Toliau skaityti “Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus“

Trumpas pabėgimas į Varėnos miškus

Pasivažinėjimai po Lietuvą yra vienas smagesnių laisvalaikio užsiėmimų. Tiesa, kartais dėl įvairių kitų propaguojamų pomėgių jiems lieka ne tiek ir daug laiko – pavyzdžiui, tik viena savaitgalio diena. Tuomet į klausimą „Kur važiuojame?“ padeda atsakyti atstumo žemėlapyje matavimas ir preliminarus kelionės laikas. Paskutinį kartą besirenkant kelionės kryptį laimėjo Varėna.

Sukaupta kelių metų kelionių po Lietuvą patirtis sakė, kad važiuoti vien tik į Varėną turbūt nebūtų pati geriausia mintis, tad galiausiai po papildomo panaršymo internete sudėliojau tokį maršrutą: Vilnius – Varėna – Marcinkonys – Čepkelių raistas – Merkinė – Naujieji Valkininkai – Vilnius.

Iš viso – maždaug 240 kilometrų kelio ir geras pusdienis pasivažinėjimo.

Toliau skaityti “Trumpas pabėgimas į Varėnos miškus“

Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas

Mano tėvai turi sodybą, apie kurios lokaciją aš mėgstu sakyti „viduryje niekur“. Tačiau vieną dieną, kai prisireikė pažintinės pusdienio kelionės ir pasivaikščiojimo, atidžiai pažiūrėjau į žemėlapį ir supratau, kad vis dėlto situacija nėra tokia bloga – už 25 kilometrų yra Pagramančio regioninis parkas.

Pagramantis – nedidelis miestelis Žemaitijoje, įsikūręs tarp Šilalės ir Tauragės. Vaikystėje praleisdavau jame bent savaitę per vasarą, nes ten gyveno mano giminaitė, su kuria daug bendravome. Dabar, kai nuo tos draugystės laikų praėjo nemažai metų, paaiškėjo, kad Pagramantis turi didelį regioninį parką, kuriame slepiasi ne vienas gamtos netikėtumas.

Aplankėme penkis objektus, tarp kurių buvo vos 30 kilometrų atstumas (taip, reikėjo pavažiuoti ir neasfaltuotais keliais, bet buvo verta), visi jie buvo unikalūs ir nepanašūs vienas į kitą. Mes šiek tiek lenktyniavome su laiku, tad lankytinų objektų sąrašas dar neužbaigtas. Bet pirmoji pažintis tikrai paliko įspūdį.

Toliau skaityti “Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas“

Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje

Turbūt visi, besidomintys kelione į Jordaniją, sužino apie Petrą – dykumos uolynuose pasislėpusį senovinį miestą, kuris laikomas vienu iš naujųjų pasaulio stebuklų. Vakarų pasauliui ši teritorija žinoma vos nuo 1812-ųjų metų, dabar ji įtraukta net į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kiekvienais metais šią vietą aplanko vis daugiau turistų – 2018 metais jų čia buvo kiek daugiau nei 800 tūkstančių, nesistebėčiau, jei šiemet skaičius perkoptų milijoną.

Visuose patarimuose turistams sakoma, kad Petros teritorija didžiulė, ją apeiti nėra taip paprasta, čia reikėtų praleisti kelias dienas ir pan. Mes patys nuvykę į vietą sakėme, kad kiek pavyks apeiti, tiek ir užteks – laiko turėjome ganėtinai ribotai. Tad galiausiai tikrai džiaugėmės, kad per penkias Petroje praleistas valandas suvaikščiojome pagrindiniu taku nuo pradžios iki galo ir atgal be papildomos asiliukų, kupranugarių ar karietų pagalbos.

Jeigu ir jūs Jordanijos keliausite intensyviai, žinokite, kad ir pusdienis Petroje yra tikrai geriau negu nieko.

Toliau skaityti “Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje“

Kazbeko kalno beieškant – vienos dienos išvyka iš Tbilisio

Būti Sakartvele ir nepamatyti kalnų – didžiausia nuodėmė. Gaila, mes per savo savaitės viešnagę daug laiko pasivaikščiojimui po juos skirti negalėjome, tad pasirinkome vienos dienos išvyką iš sostinės Tbilisio iki Stepantsminda miestelio, kuris geriausiai žinomas dėl ant kalno įsikūrusio Gergeti Trinity Church vienuolyno ir puikaus vaizdo į Kazbeko viršūnę.

Tbilisiui skyrėme vos kelias dienas, tad jau pirmąją iš jų svarstėme, kaip geriausia elgtis – ar užsisakyti patogią kelionę iš kokios nors agentūros, ar sėsti į jau pažintą maršrutką ir šiek tiek rizikuoti, nežinant, ar pavyks ja grįžti atgal į Tbilisį, ar tiesiog leistis į nuotykį. Nugalėjo paskutinis variantas, tad ganėtinai anksti ryte atsidūrėme Didube stotyje be aiškaus plano.

Iš tiesų, jo ir nereikėjo, nes vos tik pakilome iš metro stotelės, mus apsupo dušmanai, siūlantys nuvežti iki Stepantsminda ir atgal. Galiausiai su vieno jų pasiūlymu sutikome, nes gavome pažadą pakeliui sustoti dar keliose žaviose vietose ir taip pramankštinti kojas ilgesnėje nei trijų valandų kelionėje. Tiesa, prieš tai reikėjo susirinkti pilną turistinį ekipažą – per pusvalanduką į septynvietį automobilį įlipo dvi prancūzės ir baltarusų pora, tad galėjome pradėti kelionę.

Toliau skaityti “Kazbeko kalno beieškant – vienos dienos išvyka iš Tbilisio“

Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai

Praėjusiais metais, kai pradėjome „atradinėti“ Lietuvą, viena pirmųjų kelionių buvo nelabai ilgas pasivažinėjimas po Vilniaus rajoną. Tuomet vos per kelias valandas apžiūrėjome vieną pilį (ne Trakų, jeigu ką!), du aukščiausius Lietuvos kalnus ir dvaro griuvėsius. Ir visa tai – nenutolstant 50 kilometrų atstumu nuo namų.

Šiemet, kai #SurinkLietuva magnetukų iniciatyva (jeigu dar nerenkate magnetukų, iš kurių susideda Lietuvos žemėlapis, pradėkite tai daryti!) ir vėl paskatino pakeliauti po Vilniaus apylinkes, suradau dar keletą įdomių lankytinų vietų.

Objektų TOP 5 man pasirodė kiek per mažai, tad dalijuosi savo atradimų TOP 7.

  1. Nemėžio mečetė ir totorių kapinaitės

Vos septintajame Minsko plento kilometre jau reikėtų sukti į Nemėžio miestelį ir ieškoti čia mečetės – vis dėlto Lietuvoje tokių yra vos keturios.

Nemėžio totorių mečetė atrodo nedidukė, ji medinė ir su bokšteliu – minaretu. Aplinkui ganėtinai didelės ir senos kapinės. Kiek po jas pasivaikščiojus, išryškėja skirtumas nuo mums įprastų kapinių – antkapių užrašai yra kitoje pusėje.

Toliau skaityti “Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai“