Šiaurės Lenkija: puikiai išsilaikęs Antrojo pasaulinio karo palikimas

Kai praėjusiais metais sugriuvo visi išankstiniai atostogų planai, teko pereiti prie naujo planavimo būdo – spontaniškumo ir paskutinės minutės sprendimų. Negaliu sakyti, kad taip elgtis man buvo lengva, bet galiausiai buvo ganėtinai smagu – rugsėjo mėnesį, atėjus pirmajam atostogų pirmadieniui, susėdome ir nusprendėme, kad kitą rytą automobiliu pajudėsime link Gdansko ir pirmąją kelionės dieną stengsimės ne kuo greičiau įveikti Lenkijos kelius, bet neskubėsime ir pakeliui aplankysime kokius nors įdomius objektus.

Taip mūsų maršrute atsirado trys įdomios vietos, susijusios su Antruoju pasauliniu karu. Taip, dėl jų teko nusukti nuo pagrindinio kelio, bet tuo pačiu galėjome pamatyti ir pajausti senuosius kaimyninės šalies kelius, kurie nebuvo jau tokie prasti, kokių tikėjausi.

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: puikiai išsilaikęs Antrojo pasaulinio karo palikimas“

2020-ieji buvo prasti kelionių metai. Ar tikrai?

Kas nutiko 2020-aisiais? Atsakymas į šį klausimą yra paprastas ir jau tikrai nusibodęs – pandemija bei karantinas. Bet ar šie du žodžiai reiškia, kad visus metus sėdėjome namie ant sofos ir žiūrėjome Netflix‘ą? Nebūtinai.

Kad pati įsitikinčiau, kaip praėjo 2020-ieji, noriu apžvelgti įspūdžius ir kelionines patirtis. Apie kai kurias iš jų jau buvo atskiri įrašai, apie kai kurias – dar tik bus. Atėjęs antrasis karantino etapas visiškai numušė mano norą rašyti ir džiaugtis kelionėmis – kaip apie jas galvoti, jeigu dabar ne tik savo savivaldybės rekomenduoja nepalikti, bet net ir namų be rimtos priežasties? Bet tikiuosi, kad greitu metu surasiu šiek tiek įkvėpimo.

Toliau skaityti “2020-ieji buvo prasti kelionių metai. Ar tikrai?“

Karštos atostogos Italijoje: Neapolis, Amalfio pakrantė ir Kaprio sala

Mano gyvenime buvo toks laikotarpis, kai per porą metų į Italiją skridau net 4 sykius – du kartus lankiau Neapolį, o po kartą – Milaną ir Romą. Tad buvau sau pasakiusi, kad su picomis, makaronais ir gelato reikalai kol kas baigti. Bet štai, atėjus kelionių badui, ėmiau iš naujo vartyti nuotraukų albumus kompiuteryje ir jausti nostalgiją itališkam vasaros karščiui.

Dalinuosi 2017 metų akimirkomis iš savaitės trukmės atostogų Italijoje – Neapolio, Amalfio pakrantės ir Kaprio salos, kad kai jau nuspręsite, jog skristi atostogų yra saugu, pasvarstytumėte apie panašų maršrutą.

Toliau skaityti “Karštos atostogos Italijoje: Neapolis, Amalfio pakrantė ir Kaprio sala“

Norviliškių pilis ir romantiška nakvynė Lietuvos pakraštyje

Kai karantinui baigiantis dėliojausi norų sąrašą savaitgalių veikloms, pirmoje jo vietoje atsidūrė dvarų bei pilių lankymas. Įpusėjus vasaros sezonui, rezultatai nėra labai džiuginantys – įspūdžių sąskaitoje neturiu nė vieno dvaro. Bet pilys buvo aplankytos dvi ir vienoje iš jų nakvota!

Nakvynės patirtis buvo ganėtinai įspūdinga, nes į Norviliškių pilį pačiame Lietuvos pakraštyje važiavome siaučiant audrai – pučiant stipraus vėjo gūsiams ir pliaupiant lietui. Kai pagaliau saugiai pasiekėme savo kambarį, audra nesiliovė ir mūsų vakaro romantiką praturtino žaibais ir perkūnija, tad pasivaikščiojimui po apylinkes reikėjo sulaukti ryto.

Bet apie viską nuo pradžių.

Toliau skaityti “Norviliškių pilis ir romantiška nakvynė Lietuvos pakraštyje“

Pasižvalgymai po Žemaitiją: Tauragė ir Pagramantis

Tauragė yra miestas, kurį jaučiausi truputį pažįstanti – esu jį bent kelis kartus mačiusi pro automobilio langą, čia esu vaikštinėjusi gatvėmis su pussesere ir net lankiausi pas kelis žmones svečiuose. Tiesa, visa tai vyko prieš maždaug 15 metų, o gal net ir daugiau.

Tad, kai ruošdamasi savaitgaliui vykti į tėvų sodybą pradėjau galvoti apie pakeliui esančius lankytinus objektus, Tauragė netyčiom įsibrovė į mintis. O tuomet prisiminiau ir kitą vaikystėje išvaikščiotą miestelį – Pagramantį, kurio vardo regioniniame parke praėjusį pavasarį aplankiau ne vieną pažintinį taką. Tuomet miesteliui laiko nebeliko, tad šį kartą reikėjo atsigriebti.

Toliau skaityti “Pasižvalgymai po Žemaitiją: Tauragė ir Pagramantis“