Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną

Dažniausiai žmonės, atskridę į Gruziją per Kutaisio oro uostą, kuo greičiau skuba pirmyn – prie jūros, į kalnus ar į sostinę Tbilisį. Mūsų maršrutas buvo kiek lėtesnis, tad pakeliui į Tbilisį dar sustojome Goryje – mieste (ar vis dėlto miestelyje?), kuris labiausiai žinomas dėl to, kad jame gimė vienas didžiųjų pasaulio diktatorių Josifas Stalinas.

Gorio centre įrengtas jam skirtas muziejus, šalia pastatyta ir sena bakūžė, kurioje Stalinas praleido pirmąsias savo dienas, ir keli jo traukinio vagonai, leidžiantys susipažinti su tuometinių kelionių ypatumais. Šis muziejus ir yra įdomiausia miesto dalis – atvykus čia verta priešais muziejų esančiose užkandinėse įsigyti chačiapurį ir kavos, prisėsti sode ir pasišildyti saulėkaitoje, pasišnekėti su aplinkui šmirinėjančiais šunimis, atsikratyti vieno kito pavežėjimo paslaugas siūlančio vyruko, o tada leistis į kelionę po Stalino gyvenimą.

Toliau skaityti “Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną“

Mitus griaunanti Palanga

Nuo pat vaikystės labai mėgau jūrą. Galėdavau leisti prie jos valandų valandas – tiek taškydamasi dažniausiai ganėtinai šaltame vandenyje, tiek vaikščiodama pakrante, tiek statydama smėlio pilis. Paauglystėje prie jūros važiuodavau jau ne tik vasarą, kad nuraminčiau romantiškai besiblaškančią širdį, netgi planavau studijuoti Klaipėdoje, kad tik būčiau arčiau jūros.

Deja, galiausiai gyvenimas viską sudėliojo taip, kad gyvenu Vilniuje, o į lietuvišką paplūdimį užsuku tik darbo reikalais. Taip nutiko ir šią vasarą, kai savaitgaliui išsikomandiravau į Palangos oro uostą. Tiesa, aš nebūčiau aš, jeigu nebūčiau šios komandiruotės suderinusi su asmeniniais tikslais – atrasti naujų ir įdomių vietų pajūryje.

Tikslą pasiekiau, tad pasidalysiu keliais maloniais atradimais, kurie man sugriovė mitą, kad Palanga yra tik triukšminga Basanavičiaus gatvė ir ja marširuojanti auditorija.

Toliau skaityti “Mitus griaunanti Palanga“

Kutaisis: ar tikrai jis – Gruzijos Savanorių prospektas?

Kai lėktuvas nusileido Kutaisio oro uoste, buvau pasiruošusi likti nustebinta. Ir buvau! Po ilgo riedėjimo kilimo ir tūpimo taku bei senų karinių angarų stebėjimo galiausiai pasiekėme statybų aikštelę ir mažučiuką keleivių terminal su vos dviem laipinimo vartais. Tik įžengus į pastatą, jau galima pamatyti kitoje jo pusėje esantį išėjimą ir prie jo lūkuriuojančius dušmanus.

Girdėjau, kad vienu metu Gruzijos (ar dabar jau turėčiau sakyti Sakartvelo?) pasienyje visi turistai gaudavo dovanų buteliuką vyno. Panašu, kad didėjant skrydžių ir keleivių skaičiui, šios gražios tradicijos atsisakyta. Gera žinia – pasų kontrolė veikia greitai, tad net ir išlipę iš pilnutėlio lėktuvo ilgai užtrukti eilėje neturėtumėte. O iš Kutaisio Karaliaus Davido Statytojo oro uosto – tiesiai į nuotykius!

Vienas draugas man Kutaisį apibūdino kaip Gruzijos Savanorių prospektą. Iš ties, panašumų yra. Iš pablizginto miesto centro per kelias minutes gali nueiti į didžiulį ir nutriušusį turgų, iki didžiosios Bagrati katedros eiti tenka privačių namukų kvartalais, kur praeivius aploja šunys ir nužiūri nelabai linksmai nusiteikę vietiniai, o per putojančią kalnų upę į kalną kelia girgždantis ir smarkiai parūdijęs keltuvas. Na, bet pačiame centro viduryje – transporto žiede, galima pamatyti įspūdingą fontaną su paauksuotomis žvėriukų skulptūromis.

Toliau skaityti “Kutaisis: ar tikrai jis – Gruzijos Savanorių prospektas?“

Lietuvos jūrų muziejus: kaip paglostyti ruonį?

Šaltuoju metų laiku kelionių smarkiai apmažėjo, tad ilgesniojo Velykų savaitgalio laukiau su nekantrumu. Prieš važiuojant pas močiutę, gyvenančią Kretingos rajone, kilo mintis pakeliui dar ką nors pamatyti ir nuveikti. Kadangi nuo senų laikų turiu sunkiai blėstančią meilę Klaipėdai, lankytinų vietų varžybose ji nugalėjo be konkurencijos.

Iš kelių apgalvotų šeštadienio scenarijų patraukliausias pasirodė tas, kuris siūlė ir pasivaikščiojimą prie jūros, ir naujų dalykų pažinimą, ir gyvus gyvūnus. Tad po kiek daugiau nei 3 valandų kelionės automobiliu šeštadienio popietę su M. leidome Šiauriniame rage ir laukėme kelto į Smiltynę bei pasivaikščiojimo iki Lietuvos jūrų muziejaus.

Lietuvos jūrų muziejus – lankomiausias 2017 m. muziejus Lietuvoje. Jame pernai apsilankė daugiau nei 436 tūkst. žmonių. Tikiu, kad šiemet jų bus dar daugiau, nes gruodžio mėnesį buvo atnaujintos ekspozicijos, dabar siūlančios pamatyti daugiau rūšių žuvų ir kviečiančios pažinti jūrininkystę bei jūros pasaulį per žaidimus ir interakcijas.

Toliau skaityti “Lietuvos jūrų muziejus: kaip paglostyti ruonį?“

Kaip praleisti savaitgalį Londone? II dalis

Antrajai viešnagės Londone dienai turėjau daug planų, deja, ne visus juos pavyko įgyvendinti, nes mane užklupo veriantis pėdos skausmas. Tiesą sakant, jis lydėjo abiejų išvykų į Londoną metu, tad jau pradedu nerimauti, ar tik nebus šis miestas užkerėjęs mano kojų?

Nepaisant to, antrąją savaitgalio dieną Londone turėjome nemažai reikalų. Jums rekomenduoju:

Pradėti pasivaikščiojimą nuo rajono, kuriame apsistojote, apžiūros. Gyvenome dailiame Pimlico rajonėlyje, tad pėsčiomis patraukėme link Kensington ir Chelsea. Man norėjosi fotografuoti kone kiekvieną gyvenamąjį namą ar parduotuvės vitriną, nes pamatyti kvartalai buvo kažkas tokio. 

Užsukti į prabangų prekybos centrą. Mūsų kelyje pasitaikė Harrods – prabangiausias toks prekybos centras Londone. Lengvai pavyktų praleisti jame visą dieną žvalgantis it kokiame muziejuje. O patyrinėti čia galima ne tik prekes, bet ir interjerą, laiptines, eskalatorius (pirmuosius Europoje!) ar net skulptūrą princesei Dianai atminti.

 

Toliau skaityti “Kaip praleisti savaitgalį Londone? II dalis“

Kaip praleisti savaitgalį Londone? I dalis

Londonas – vienas tų miestų, su kuriais Lietuva turi puikų ir pigų susisiekimą. Žinoma, yra sakančių, kad trūksta skrydžių į Gatwick ar Heathrow oro uostus, esančius arčiau centro ar turinčius greitesnį susisiekimą su centru, bet žinia vis dėlto ganėtinai paprasta – iš Lietuvos kasdien pakyla vidutiniškai 7 orlaiviai, skrendantys į Didžiosios Britanijos sostinę. Tad praleisti dvi dienas ant Temzės kranto galima net neimant papildomų laisvadienių!

Mes su M. gaudydami pigius Wizz Air bilietus pasirinkome ankstyvų rytmečių skrydžius ir į Londoną (o tiksliau, Lutoną) išskridome penktadienio ryte, o sekmadienį popiet jau vėl tikrinome Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako lygumą. Abiems tai buvo antroji kelionė į šį miestą, tad „privaloma pamatyti“ objektų sąrašą jau buvome sužymėję pliusiukais. Bet dėl to džiugesių buvo ne ką mažiau.

Toliau skaityti “Kaip praleisti savaitgalį Londone? I dalis“

Gražiausias gatvės menas Šiauliuose. I dalis

Šiauliai yra mano gimtasis miestas, jame iki šiol gyvena mano tėvai, tad ilgo sąrašo priežasčių, kodėl renkuosi jį aplankyti, neturiu. Rekomendacijų, ką čia pamatyti, taip pat neturiu, nes sugrįžusi namo veikiu kuo paprasčiausius dalykus – t.y. apsipirkinėju (žinau, kur geriausi second-hand‘ai), valgau, daug miegu ir einu į pasimatymus su geriausia drauge.

Tačiau šį kartą, dar prieš sėsdama į traukinį Vilnius–Šiauliai, nusprendžiau paieškoti daugiau veiklų ir įdomių, bet pačiai dar neatrastų objektų. Šiaulių turizmo informacijos centro puslapis papasakojo apie tarptautinį grafičių plenerą „Saulės pagrobimas“ ir parodė, kad netgi yra žemėlapis, leidžiantis surasti visas gatvės meno apraiškas mieste.

Meno Šiaulių gatvėse pagausėjimą jau buvau pastebėjusi ir anksčiau, kai netyčia atradau „geziukus“. Ar jie buvo plenero dalis – taip ir neišsiaiškinau. Spėju, kad ne.

IMG_1143

Toliau skaityti “Gražiausias gatvės menas Šiauliuose. I dalis“