Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje

Turbūt apie visus JAV pamatytus gamtos vaizdus galiu drąsiai sakyti, kad jie gniaužė kvapą. Džiugu, kad visos per trijų savaičių kelionę aplankytos vietos buvo ganėtinai skirtingos ir sukėlė pačių įvairiausių įspūdžių. Ir nors Didysis Kanjonas pavergė savo dydžiu (kaip netikėta!), tai Bryce nacionalinis parkas Jutos valstijoje įsiminė tuo, kad buvo nepanašus į nieką kitą, pamatytą anksčiau.

Pagrindinė parko atrakcija – Bryce kanjonas – atrodo kaip paplūdimyje iš šlapio smėlio supilta pilis. Ir aš nė kiek neperdedu!

Iš tiesų Bryce kanjonas yra visai ne kanjonas. Jame niekuomet netekėjo upė, o natūralų amfiteatrą sukūrė sniego, lietaus ir ledo dermė bei uolienų erozija. Tai ji kalta (o gal kaip tik – nusipelniusi), kad būtent šioje Jutos valstijos vietoje susidarė begalė smailėjančių uolų, kurios kitais vadinamos hudais (angliškai, hoodoos).

Toliau skaityti “Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje“

Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje

Turbūt visi, besidomintys kelione į Jordaniją, sužino apie Petrą – dykumos uolynuose pasislėpusį senovinį miestą, kuris laikomas vienu iš naujųjų pasaulio stebuklų. Vakarų pasauliui ši teritorija žinoma vos nuo 1812-ųjų metų, dabar ji įtraukta net į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kiekvienais metais šią vietą aplanko vis daugiau turistų – 2018 metais jų čia buvo kiek daugiau nei 800 tūkstančių, nesistebėčiau, jei šiemet skaičius perkoptų milijoną.

Visuose patarimuose turistams sakoma, kad Petros teritorija didžiulė, ją apeiti nėra taip paprasta, čia reikėtų praleisti kelias dienas ir pan. Mes patys nuvykę į vietą sakėme, kad kiek pavyks apeiti, tiek ir užteks – laiko turėjome ganėtinai ribotai. Tad galiausiai tikrai džiaugėmės, kad per penkias Petroje praleistas valandas suvaikščiojome pagrindiniu taku nuo pradžios iki galo ir atgal be papildomos asiliukų, kupranugarių ar karietų pagalbos.

Jeigu ir jūs Jordanijos keliausite intensyviai, žinokite, kad ir pusdienis Petroje yra tikrai geriau negu nieko.

Toliau skaityti “Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje“

Boržomis Gruzijoje – grynas kurorto oras ir mineralinio vandens baseinai

Jeigu anksčiau Kutaisį esu pavadinusi Sakartvelo (a.k.a. Gruzijos) Savanorių prospektu, tai Boržomio miestelį reikėtų pakrikštyti Druskininkais arba Birštonu. Viena sąsaja tarp lietuviškų ir gruziniško kurortų labai artima – mineralinis vanduo, trykštantis iš šaltinio parke. Kitos – gamtos apsuptis ir visiško atsipalaidavimo jausmas.

Ką veikti Boržomyje?

Eiti pasivaikščioti po miestelį ir jo apylinkių kalvas (nors man tuo metu jos atrodė kaip aukščiausi kalnai) ir išsimaudyti atvirame mineralinio vandens baseine. Kadangi Boržomis buvo paskutinė mūsų kelionės po Gruziją stotelė, tai mes čia ir lauktuves pirkome – vietiniame prekybos centre radome nemažą vietinių saldumynų asortimentą, kuris tikrai pradžiugino mūsų artimuosius.

Toliau skaityti “Boržomis Gruzijoje – grynas kurorto oras ir mineralinio vandens baseinai“

Jordanija intensyviai: Amanas ir Negyvoji jūra per vieną dieną

Pasirinkę savarankišką kelionę į Jordaniją, greičiausiai atsidursite Karalienės Alijos oro uoste, nuo kurio iki šalies sostinės Amano centro yra maždaug 30 kilometrų. Siūlyčiau neskubėti iš karto keliauti į šalies gilumą, o pradžioje bent trumpam užsukti į daugiau nei milijoną gyventojų turintį miestą ir pamatyti, kaip ten gyvena vietiniai.

Ką pamatyti Amane per gerą pusdienį?

Buvau prisiskaičiusi apie Rainbow Street gatvę – tinklaraščiai ir forumai žadėjo ten daug kavinių, galerijų ir šurmulį. Nors buvau girdėjusi ir nuomonę, kad ten vis dėlto nieko įdomaus nėra, vis tiek po įsikūrimo viešbutyje ten nuvažiavome. Penktadienio vakare gatvė buvo pilna žmonių ir automobilių, garsiai skambėjo muzika, parduotuvėlės užsidarinėjo, kavinių padavėjai kvietė pas juos užeiti ir mums visa tai kėlė atmetimo reakciją. Galiausiai įsitaisėme B1 The Basement Cafe, atsigėrėme arbatos ir parūkėme kaljaną tarp vietinių, kurie tiesiog nekreipė į mus dėmesio.

Toliau skaityti “Jordanija intensyviai: Amanas ir Negyvoji jūra per vieną dieną“

Kazbeko kalno beieškant – vienos dienos išvyka iš Tbilisio

Būti Sakartvele ir nepamatyti kalnų – didžiausia nuodėmė. Gaila, mes per savo savaitės viešnagę daug laiko pasivaikščiojimui po juos skirti negalėjome, tad pasirinkome vienos dienos išvyką iš sostinės Tbilisio iki Stepantsminda miestelio, kuris geriausiai žinomas dėl ant kalno įsikūrusio Gergeti Trinity Church vienuolyno ir puikaus vaizdo į Kazbeko viršūnę.

Tbilisiui skyrėme vos kelias dienas, tad jau pirmąją iš jų svarstėme, kaip geriausia elgtis – ar užsisakyti patogią kelionę iš kokios nors agentūros, ar sėsti į jau pažintą maršrutką ir šiek tiek rizikuoti, nežinant, ar pavyks ja grįžti atgal į Tbilisį, ar tiesiog leistis į nuotykį. Nugalėjo paskutinis variantas, tad ganėtinai anksti ryte atsidūrėme Didube stotyje be aiškaus plano.

Iš tiesų, jo ir nereikėjo, nes vos tik pakilome iš metro stotelės, mus apsupo dušmanai, siūlantys nuvežti iki Stepantsminda ir atgal. Galiausiai su vieno jų pasiūlymu sutikome, nes gavome pažadą pakeliui sustoti dar keliose žaviose vietose ir taip pramankštinti kojas ilgesnėje nei trijų valandų kelionėje. Tiesa, prieš tai reikėjo susirinkti pilną turistinį ekipažą – per pusvalanduką į septynvietį automobilį įlipo dvi prancūzės ir baltarusų pora, tad galėjome pradėti kelionę.

Toliau skaityti “Kazbeko kalno beieškant – vienos dienos išvyka iš Tbilisio“

Page miestelis Arizonoje ir ranka pasiekiami navahų žemių lobiai

Arizonos valstija pilna gamtos lobių – čia ne tik Didysis kanjonas, bet ir kiti jo giminaičiai – Paminklų slėnis, Antilopės, Havasu bei Gleno kanjonai. Jeigu dykumų keliais keliausite tarp kelių skirtingų objektų, labai tikėtina, kad prasuksite ir, atrodytų, pro viduryje niekur įsikūrusį Page miestelį. Jo apylinkėse lengvai galima praleisti kelias dienas.

Kraštovaizdis nėra labai įspūdingas – aplinkui tik sausa žemė ir raudonai geltonos uolos. Pakeliui pamatysite mini turgelius – tai ženklas, kad esate navahų genčiai priklausančiose žemėse. Viename turgelyje buvome sustoję ir apžiūrėjome papuošalų stendą, buvo į ką akis paganyti. Su navahų istorija susipažinti galite ne tik kalbėdamiesi su vietiniais, bet ir apsilankę didesnėse degalinėse – vienoje jų savo kelyje į Page radome visą informatyvią ekspoziciją.

Pačiame Page miestelyje nelabai yra ką veikti, tad ilgai čia užtrukti turbūt nėra verta. Na, nebent norėsite praleisti dieną prie baseino – greičiausiai viešbutis tokį turės, nes rugsėjo viduryje temperatūra žemiau 30 laipsnių krisdavo tik vėlai vakare.

Taigi ką apžiūrėti ar nuveikti aplinkui Page?

Toliau skaityti “Page miestelis Arizonoje ir ranka pasiekiami navahų žemių lobiai“

Trumpas pasigrožėjimas Tbilisiu

Pirmoji šiemet paskelbta skrydžių naujiena iš Vilniaus oro uosto – Tbilisis, įkvėpė prisiminti praėjusio pavasario kelionę ir savaitę, praleistą tyrinėjant Sakartvelą (man šis Gruzijos pavadinimas vis dar keistas, bet bandau priprasti).

O šiemet balandį į Tbilisį skraidins Lietuvoje dar nematyta oro linijų bendrovė „Georgian Airways“. Bilieto kaina į vieną pusę su registruotu 23 kilogramų bagažu (įsivaizduojat, kiek khinkalių galėtumėte parsivežti?) siekia apie 100 eurų. Tinkamiausią dieną kelionės pradžiai galėsite pasirinkti iš trijų variantų – antradienio, ketvirtadienio ir šeštadienio. Kelionės trukmė – maždaug 3 valandos. Tiesa, atvykimo į Tbilisį laikas nėra labai patogus – oro uoste atsidursite apie 2 valandą nakties.

Ką gi veikti Tbilisyje? Vaikščioti, grožėtis, bendrauti, gerti vyną, o tada dar vaikščioti ir dar grožėtis.

Toliau skaityti “Trumpas pasigrožėjimas Tbilisiu“