Pažintis su Japonijos gamta: Hakone regionas

Keliaudami į Japoniją turėjome tikslą pamatyti ne tik šalies miestus, bet ir susipažinti su jos gamtos ypatumais bei išeiti pasivaikščioti kiek ilgesnį atstumą (tiesa, turbūt tinkamesnis žodis šiuo atveju būtų pažygiuoti arba pahaikinti).

Internetinė tokių pasivaikščiojimo vietų paieška parodė du įdomius dalykus – piligriminį Kumano Kodo kelią ir Hakone regioną, kuris mus suviliojo pažadu parodyti paslaptingąjį Fudzijamos (Fuji) ugnikalnį ir tuo, kad yra ganėtinai greitai ir patogiai pasiekiamas iš Tokijo.

Dar šis regionas garsus dėl karštųjų versmių (onsen’ų), Ashinoko ežero, kuriame vyksta mini kruizai įspūdingai atrodančiais laivais, vulkaninio slėnio, „kvėpuojančio“ sieros garais ir senovinio akmenimis grįsto Tokaido kelio, kuriuo dar 16 a. buvo keliaujama tarp Kijoto ir Tokijo. Būtent jam ir nusprendėme skirti savo pirmąją dieną Japonijoje. O antrajai suplanavome kitų regiono įžymybių apžiūrą.

Toliau skaityti “Pažintis su Japonijos gamta: Hakone regionas“

Šiaurės Lenkija: Baltijos pakrantės trimiestis – Gdanskas, Sopotas ir Gdynė

Iki 2020-ųjų rudens buvau lankiusi tik vieną iš Baltijos jūros pakrantės Trimiesčio dalių – Gdynę. Kelias vasaras iš eilės kone savaitę laiko gyvenau palapinėje šio miesto oro uosto teritorijoje, kur naktimis klausiausi mėgstamų indie roko grupių, o dienomis gulėdavau siaurame paplūdimio ruoželyje. Iš Opener festivalio į miesto centrą atvažiuoti irgi teko, tiesa, tuomet visas turistavimas apsiribojo valgymu – ledais ir lenkiškais koldūnais.

O štai 2020-ųjų rugsėjo pabaigoje, kai po Šiaurės Lenkiją savaitėlę keliavome automobiliu, susipažinau ir su Gdansku bei Sopotu. Tuomet supratau, kad visoms Trimiesčio įdomybėms aplankyti dviejų dienų ir trijų naktų yra smarkiai per mažai.

O kas gi įdomaus yra Trimiestyje?

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: Baltijos pakrantės trimiestis – Gdanskas, Sopotas ir Gdynė“

Dienos išvyka iš Lisabonos: Sintra ir jos magiškos pilys

Kaip Portugalijoje nors trumpam pasijausti karaliene ar karaliumi? Bent vieną dieną praleisti Sintroje – nelabai dideliame miestelyje, labiausiai stebinančiame ne gamtos grožiu, bet prabangiais rūmais, priklausiusiais Portugalijos diduomenei.

Geriausias dalykas yra tai, kad magiškoji Sintra yra vos už pusvalandžio kelio automobiliu arba už maždaug valandos kelio traukiniu nuo sostinės Lisabonos. Taigi – puikiausia vieta vienos dienos išvykai.

Portugalijoje lankiausi du kartus – 2017 m. ir 2019 m. – ir abiejose kelionėse Sintrai skyriau vieną dieną. Tiesa, kadangi šalyje viešėjau su skirtingais žmonėmis, abu kartus apžiūrėjau tas pačias vietas, nes man jos pasirodė pačios įspūdingiausios ir įdomiausios.

Toliau skaityti “Dienos išvyka iš Lisabonos: Sintra ir jos magiškos pilys“

Kaip praleisti savaitgalį Paryžiuje?

Vienas geriausių dar vienos pandeminės vasaros sprendimų – savaitgalis Prancūzijos sostinėje.

Mums dviems, įtemptai dirbantiems ar neturintiems sukaupus pakankamai atostogų dienų, įdomiau praleisti savaitgalį padėjo oro linijų bendrovė Ryanair – jos lėktuvas iš Vilniaus oro uosto kilo penktadienį popiet, o atgal grįžo sekmadienį vakare. Taigi kelionei neprireikė jokių papildomų laisvadienių.

Bilietus tokiai kelionei pirkau užnorinta draugės istorijų ir tikrai nepasigailėjau, nes, nors tai buvo jau ketvirtasis mano apsilankymas Paryžiuje, vis dar buvo vietų, kurias mačiau pirmą kartą. Ir vietų, kurias dar norėčiau pamatyti, irgi dar liko!

Beje, išlaikiau tradiciją į Paryžių keliauti kas trejus metus. Tad panašu, kad su Eifelio bokštu vėl pasimatysim 2024-aisiais.

Toliau skaityti “Kaip praleisti savaitgalį Paryžiuje?“

Šiaurės Lenkija: kryžiuočių ordino pilis Malborke

Praėjusių metų rudenį, kai netikėtai savaitei išvykome į šiaurinę Lenkijos dalį be tikslaus kelionės plano, buvau pasižymėjusi, kad reikia būtinai aplankyti Malborko miestelį. Nuo Vilniaus Naujamiesčio iki ten – kiek daugiau negu 7 valandos kelio. Na, bet mūsų važiavimas užtruko kiek ilgiau, nes pakeliui lankėme su Antruoju pasauliniu karu susijusias vietas.

O kuo garsus Malborko miestelis? Visoje Europoje savo plotu didžiausia plytine Malborko arba Marienburgo pilimi, kuri pradėta statyti dar 13 amžiuje. Turbūt daug kam ji girdėta per istorijos pamokas mokykloje, nes čia buvo įsikūręs Kryžiuočių ordinas, puldinėjęs Lietuvą ir nešęs į ją krikščionybę. Pilyje galima pajusti, kaip 14–15 a. gyveno Ordinas – karinė vienuolių organizacija, valdoma Didžiojo magistro.

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: kryžiuočių ordino pilis Malborke“