Savaitgalis Lisabonoje: pasivaikščiojimas po miesto centrą

Šiemet gimtadienio savaitgalis užsienyje su mama nutiko spalio viduryje tikintis geresnio oro ir galimybės pasivaikščioti trumpomis rankovėmis. Pasirinkta destinacija – Portugalijos sostinė Lisabona, į kurią atskridome šeštadienį viduryje nakties, o išskridome antradienį 5 val. ryto. Taigi, turėjome tris dienas, iš kurių dvi išnaudojome draugystei su Lisabona užmegzti, o per dar vieną – nuvažiavome į netoliese esantį Sintra miestelį.

Portugalijoje lankiausi jau antrą kartą per trejus metus ir abu sykius vos per kelias dienas pažinta Lisabona paliko puikų įspūdį – vis dėlto tai išskirtinė vieta Europos kontekste. Kadangi po kelių dienų pažinties su miestu, kalbėti apie tikslias rekomendacijas sunku, galiu papasakoti, ką mes nuveikėme Lisabonoje – pirmosios dienos maršrutas vedė per miesto centrą ir senuosius kvartalus.

Toliau skaityti “Savaitgalis Lisabonoje: pasivaikščiojimas po miesto centrą“

Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke

Dvi dienos ir trys naktys Josemičio (Yosemite) nacionaliniame parke buvo įsimintinos dėl kelių dalykų: dėl susitikimų su gyvąja gamta – aplinkui sukinėjosi voverės, matėme mešką su meškiukais ir elnę su elniukais (dar vieną elnią praleidome per kelią naktį), o kempingo tualete kabojo įspėjimas apie netoliese pastebėtą pumą, su kuria susitikimo pavyko išvengti, bei dėl ilgiausio visos JAV kelionės pasivaikščiojimo, per kurį nuėjome maždaug 30 kilometrų.

Josemičio nacionalinis parkas – didžiulis ir labai vaizdingas, stebinantis kriokliais, pilko granito uolomis-kalnais ir sekvojomis. Mėgstantiems pasivaikščiojimus (vadinamuosius hike‘us) ir laipiojimą uolomis ši Kalifornijos dalis – tikras rojus.

Toliau skaityti “Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke“

Savaitgalis Minske – netikėta pažintis su hipsterišku miestu

Prieš trumpą savaitgalio kelionę į Minską aš siaubingai jaudinausi. Tiesa, ne dėl ypatingų lūkesčių miestui, bet dėl to, kad pasiryžau kaimynų sostinės prospektais po dviejų metų pertraukos ir vėl nubėgti pusę maratono – t.y. 21,097 kilometrus.

Taigi kelionės į Minską smarkiai neplanavau ir leidau reikalams klostytis taip, kaip jau jiems patiems išeis. O išėjo puikiai! Pirmąją kelionės dieną pamačiau spalvotą ir hipsterišką Minską su menininkais, blusturgiais, jaukiomis kavinėmis bei žmonių šurmuliu, o antrąją – prabėgau plačiomis miesto gatvėmis ir šiek tiek endorfinų aptemdytomis akimis apžiūrėjau didžiuosius ir svarbiuosius miesto pastatus.

Toliau skaityti “Savaitgalis Minske – netikėta pažintis su hipsterišku miestu“

Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke

Niujorko centrinis parkas – tai beveik 3,5 kvadratinių kilometrų žalumos tarp miesto dangoraižių. Neįtikėtina, bet visas parkas per maždaug 20 metų sukurtas žmonių rankomis – iki 1858-ųjų čia buvo akmenuotas pelkynas. Vaikščiodama išpuoselėtomis parko alėjomis apie tai net negalėjau pagalvoti.

Nors net parke neįstengsite pabėgti nuo dangoraižių – pro medžių viršūnes jie vis tiek į jus žiūrės, bent trumpam pasijusti ne didžiulio ir skubančio miesto dalimi tikrai gali pavykti.

O ką gi veikti Niujorko Centriniame parke?

Toliau skaityti “Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke“

Mirties slėnis: ką pamatyti neturint daug laiko ir jėgų

Kai į google įvedi Death Valley – lietuviškai Mirties slėnis – pirmas klausimas, kuris iškyla tarp paieškos rezultatų – ar iš tikrųjų galima ten numirti. Atsakymas tikrai logiškas – taip. Tiesa, internetai teigia, kad dažniausiai žmonės žūva pakliuvę į autoįvykius, o ne dėl karščio ar dehidratacijos. Tačiau vis tiek reikia būti atsargiam ir planuojant apsilankymą apsirūpinti geriamuoju vandeniu.

Mirties slėnis įsikūręs tarp dviejų kalnų grandinių, tai viena karščiausių ir žemiausių vietų (86 metrai žemiau jūros lygio) žemėje. Rugsėjui persiritus į antrąją pusę, kai ten lankėmės, temperatūra įdienojus siekė 43 laipsnius pliuso. Šalia to dar pūtė ganėtinai stiprus vėjas, tad kone visą laiką išlipusi iš automobilio jaučiausi lyg į mane pūstų gigantiškas fenas. Jausmas tikrai keistas.

Tądien nuo Las Vegaso judėjome link Mono Lake ir Yosemite nacionalinio parko, tad pasirinkome kelią, vedantį tiesiai per Mirties slėnį ir trumpai patyrinėjome pagrindinius jo objektus. Apsilankymas trumpas buvo dėl laiko trūkumo, tačiau ir jėgų vaikštinėti didžiuliame karštyje daug neturėjome.

 


Toliau skaityti “Mirties slėnis: ką pamatyti neturint daug laiko ir jėgų“