Kaip Portugalijoje nors trumpam pasijausti karaliene ar karaliumi? Bent vieną dieną praleisti Sintroje – nelabai dideliame miestelyje, labiausiai stebinančiame ne gamtos grožiu, bet prabangiais rūmais, priklausiusiais Portugalijos diduomenei.

Geriausias dalykas yra tai, kad magiškoji Sintra yra vos už pusvalandžio kelio automobiliu arba už maždaug valandos kelio traukiniu nuo sostinės Lisabonos. Taigi – puikiausia vieta vienos dienos išvykai.

Portugalijoje lankiausi du kartus – 2017 m. ir 2019 m. – ir abiejose kelionėse Sintrai skyriau vieną dieną. Tiesa, kadangi šalyje viešėjau su skirtingais žmonėmis, abu kartus apžiūrėjau tas pačias vietas, nes man jos pasirodė pačios įspūdingiausios ir įdomiausios.

Palácio da Pena

Palácio da Pena – didžiulis eklektiškos architektūros ir ryškių spalvų statinys, iškilęs ant ganėtinai aukštos kalvos virš miestelio stogų. Pirmą kartą pamačiusi šiuos rūmus pakrikštijau juos Candy Crush (toks spalvotas mobiliųjų telefonų žaidimas, kurį tuo metu aktyviai žaidžiau) pilimi.

Rūmai buvo pabaigti statyti 1854 metais ir skirti karališkajai šeimai. Tiesa, ilgai džiaugtis gyvenimu ar atostogomis tokioje vietoje jiems neteko – po 1910 m. revoliucijos rūmai paskelbti nacionaliniu paminklu ir buvo paversti muziejumi. O štai 20 amžiaus pabaigoje jie įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą ir dabar sulaukia lankytojų minių.

Pirmąjį kartą, kai lankiausi šiuose rūmuose, juos buvo apsupęs ganėtinai tirštas rūkas. Internetai sako, kad tai pakankamai dažnas reiškinys ne šiltuoju metų laiku (buvo vasario pirmoji pusė). Antrą kartą (spalio viduryje) – po smarkaus lietaus nušvito saulė, tad ir pilies spalvos iš karto paryškėjo.

Kaip suprantate, abu kartus mano kelionė vyko ne turizmo sezono įkarštyje, tačiau spalio mėnesį žmonių buvo smarkiai daugiau negu vasarį, tad užsukti į pilies vidų teko drauge su kitų turistų minia – vorele iš lėto judėjome nuo vieno kambario prie kito. Jos interjeras puikiai išlaikytas ir leidžia pamatyti, kaip 19-20 amžių sandūroje atrodė diduomenės gyvenimas.

Rūmus supa didžiulis parkas – ir jis atrodo ne ką prasčiau negu pilies eksterjeras. Tvyrant rūkui gali susidaryti įspūdis, kad iš už medžio tuoj išlįs kokia nors nežemiška būtybė iš Hario Poterio filmų. Pažinčiai su šia vieta turint ribotai laiko, labai verta pasiimti žemėlapį, kuris padėtų judėti tikslingiau ir leistų šiek tiek pataupyti kojas pasirenkant trumpiausius maršrutus nuo vieno objekto prie kito.

Bilietai:

• už 7,5 eur suaugusiam asmeniui bus leidžiama laisvai vaikščioti po parką ir pilies kiemus.
• už 14 eur bus galima apžiūrėti ir pilies vidų (tiesa, fotografuoti ten nebuvo leidžiama).

Quinta da Regaleira

Dar vieni įspūdingi Sintros rūmai, taip pat įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą – Quinta da Regaleira. Nors pastatyti panašiu metu kaip ir Pena rūmai ir atspindi tą patį Romantizmo laikotarpį, jų architektūra visiškai kitokia. Bet galima rasti ir panašumų – didžiulį sodą.

Quinta da Regaleira atveju, visa rūmų teritorija užima keturis hektarus, kuriuose rasite ne tik pasivaikščiojimų takelius, bet ir ežerėlius, fontanus, grotas bei paslaptingus tunelius po žeme. Bene įspūdingiausia viso ansamblio dalis, dažniausiai matoma sodo nuotraukose – vieta, vadinama Initiation Well. Tai tarsi šulinys, kurio spiraliniais laiptais galima nusileisti į požeminius tunelius, jungiančius skirtingus sodo objektus. Internetai sako, kad visoje teritorijoje gausu tamplierių ir masonų simbolių, tad šie laiptai galėjo būti naudojami kokioms nors ceremonijoms ar ritualams.

Nors ne visi keturi parko hektarai yra atviri lankytojams, parko žemėlapis tikrai praverstų pasivaikščiojime, kad netektų ilgai klaidžioti.

Verta pasivaikščioti ir po rūmų vidų – interjeras ganėtinai puošnus, bet daug asmeninių daiktų čia neišvysite. Rūmai ilgus metus buvo naudojami kaip privati rezidencija ir visuomenei atsivėrė tik 1998-aisiais, kai juose pradėti organizuoti kultūriniai renginiai.

Apsilankymas visame komplekse suaugusiam asmeniui kainuoja 10 eurų. Už papildomus 3 eurus galima išsinuomoti audiogidą.

Be šių dviejų įspūdingų kompleksų Sintroje galima aplankyti dar tris – Castelo dos Mouros mūrinę pilį, Palácio Nacional de Sintra – karališkąją rezidenciją dar iš viduramžių laikų, ir rytietiška egzotika dvelkiančią Monserrate vilą ir parką. Tačiau jeigu miesteliui išeina skirti tik vieną dieną, teks pasirinkti, ką pamatyti norisi labiausiai.

Kaip iš Lisabonos nuvykti į Sintrą?

Paprasčiausia Lisabonos Rossio geležinkelio stotyje sėsti į traukinį ir po mažiau negu valandos išlipti Sintroje. Bilieto kaina į vieną pusę suaugusiam žmogui – 2,25 eur (reikalinga Viva Viagem kortelė).

Kaip keliauti pačioje Sintroje?

Nors Sintra nėra didelis miestas, taupykite kojas. Nuo geležinkelio stoties kursuoja turistinis autobusas Nr. 434 – jis reguliariai važiuoja iki Pena rūmų ir grįžta atgal pakeliui sustodamas vaizdingiausiose Sintros vietose. Už 7 eurus galėsite apsukti pilną ratą – t.y. hop on-hop off principu nuvažiuoti iki reikiamos vietos ir grįžti atgal į stotį.

Kai lankiausi Sintroje pirmą kartą, važiavome automobiliu. Ganėtinai siauras kelias, serpantinai ir priekyje sunkiai pukšintis autobusas man kėlė lengvą pykinimą. Tiesa, negaliu sakyti, kad ir antrą kartą pasivažinėjimas autobusu iki kalno viršūnės buvo smarkiai lengvesnis…

Kaip pasiruošti kelionei į Sintrą?

Apsiauti pačius patogiausius batus, nes lauks nemažai vaikščiojimo, o Sintros centrinėje dalyje – dar bus ir nemažai kopimo laiptais aukštyn ir žemyn.

Traukiniai iš Lisabonos į Sintrą kursuoja ganėtinai dažnai – kelis kartus per valandą – nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, tad miestelyje galima praleisti visą dieną ir vis tiek bus ką veikti ir ką pamatyti.

Pirmą kartą Portugalijoje, kai automobiliu važiavome nuo Porto iki Faro, Sintroje nakvojome labai mielame B&B tipo viešbutėlyje The Five House. Už 45 eurus dviems gavome gražų kambarį ramioje vietoje, nuo kurios per 15 minučių pėsčiomis pasiekėme centrinę Sintros dalį, ir gausius pusryčius. Ir dar su nakvyne pataikėme taip, kad visame name buvome tik dviese.

Žodžiu, jeigu būsite Portugalijoje ir Lisabonoje – būtinai aplankykite Sintrą ir bent vienus jos rūmus. Tikiu, kad tikrai patiks.

O ką nuveikti per savaitgalį Lisabonoje, rašiau čia ir čia.