Atėnai: keli nuklydimai nuo turistinių takų

Šiemet pradėti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Atėnus tapo tikru hitu – iki pat spalio pabaigos kiekvieną savaitę galima rinktis labiau mylimą oro linijų kompaniją – Wizz Air arba Ryanair, ir patogiausią skrydžio laiką iš penkių galimų. Žiemos sezonu šio maršruto neliks, tad naudokitės proga ir keliaukite į Graikijos sostinę, kol dar galėsite pasimėgauti vasara.

Aš pati Atėnuose lankiausi kiek anksčiau – prieš dvejus metus. Tiesa, tai buvo pirmoji mano solo kelionė ir planavimo įgūdžiai dar tik pradėjo lavintis, tad vykdama į tą patį miestą dabar turbūt pamatyčiau daug daugiau.

Graikija per metus sulaukia apie 30 milijonų turistų, o Atėnai užima trečiąją vietą lankomiausių šalies vietų sąraše. Tad informacijos apie lankytinus objektus tikrai rasite nemažai. Pagrindine atrakcija, žinoma, laikoma Akropolio kalva ir Akropolio muziejus. Turėkite mintyje, kad pavėsio kalno viršūnėje nerasite, tad susiplanuokite vizitą ne pačiu karščiausiu dienos metu.

O ką veikti Atėnuose, kai visi svarbiausi „griuvėsiai“ jau aplankyti? Siūlau kelias vietas, kuriose nesistumdysite su minia turistų ir galėsite patirti šį bei tą unikalaus.

Toliau skaityti “Atėnai: keli nuklydimai nuo turistinių takų“

Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai

Praėjusiais metais, kai pradėjome „atradinėti“ Lietuvą, viena pirmųjų kelionių buvo nelabai ilgas pasivažinėjimas po Vilniaus rajoną. Tuomet vos per kelias valandas apžiūrėjome vieną pilį (ne Trakų, jeigu ką!), du aukščiausius Lietuvos kalnus ir dvaro griuvėsius. Ir visa tai – nenutolstant 50 kilometrų atstumu nuo namų.

Šiemet, kai #SurinkLietuva magnetukų iniciatyva (jeigu dar nerenkate magnetukų, iš kurių susideda Lietuvos žemėlapis, pradėkite tai daryti!) ir vėl paskatino pakeliauti po Vilniaus apylinkes, suradau dar keletą įdomių lankytinų vietų.

Objektų TOP 5 man pasirodė kiek per mažai, tad dalijuosi savo atradimų TOP 7.

  1. Nemėžio mečetė ir totorių kapinaitės

Vos septintajame Minsko plento kilometre jau reikėtų sukti į Nemėžio miestelį ir ieškoti čia mečetės – vis dėlto Lietuvoje tokių yra vos keturios.

Nemėžio totorių mečetė atrodo nedidukė, ji medinė ir su bokšteliu – minaretu. Aplinkui ganėtinai didelės ir senos kapinės. Kiek po jas pasivaikščiojus, išryškėja skirtumas nuo mums įprastų kapinių – antkapių užrašai yra kitoje pusėje.

Toliau skaityti “Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai“

Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną

Dažniausiai žmonės, atskridę į Gruziją per Kutaisio oro uostą, kuo greičiau skuba pirmyn – prie jūros, į kalnus ar į sostinę Tbilisį. Mūsų maršrutas buvo kiek lėtesnis, tad pakeliui į Tbilisį dar sustojome Goryje – mieste (ar vis dėlto miestelyje?), kuris labiausiai žinomas dėl to, kad jame gimė vienas didžiųjų pasaulio diktatorių Josifas Stalinas.

Gorio centre įrengtas jam skirtas muziejus, šalia pastatyta ir sena bakūžė, kurioje Stalinas praleido pirmąsias savo dienas, ir keli jo traukinio vagonai, leidžiantys susipažinti su tuometinių kelionių ypatumais. Šis muziejus ir yra įdomiausia miesto dalis – atvykus čia verta priešais muziejų esančiose užkandinėse įsigyti chačiapurį ir kavos, prisėsti sode ir pasišildyti saulėkaitoje, pasišnekėti su aplinkui šmirinėjančiais šunimis, atsikratyti vieno kito pavežėjimo paslaugas siūlančio vyruko, o tada leistis į kelionę po Stalino gyvenimą.

Toliau skaityti “Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną“

Ilgasis vasaros savaitgalis. Kur skrendam?

Vasara jau pradėjo antrąjį savo mėnesį, o aš tik dabar prisiruošiau panagrinėti skrydžių tvarkaraštį ir pristatyti savaitgalio skrydžių variantus. Gera žinia ta, kad vasaros skrydžių tvarkaraštis galioja iki pat spalio pabaigos, tad jeigu nebespėsite suplanuoti kelionės liepos 6-jai, tai prailginto savaitgalio kelionė gali laukti jūsų dar keturis mėnesius.

Atrankos kriterijai:

  • Į lėktuvą sėsti dar ketvirtadienį popiet, skrydžio laikas – nuo 12:00
  • Namo sugrįžti sekmadienį, nurodomas laikas – jau nusileidimo Lietuvoje.
  • Nuskristi kiek toliau negu Latvija, Estija ar Lenkija.
  • Atmesti tuos miestus, į kuriuos gali skristi kelis kartus per dieną, o kartais net su skirtingomis oro linijų bendrovėmis.

Peržiūrėjau Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tvarkaraščius, visuose radau įdomybių.

Toliau skaityti “Ilgasis vasaros savaitgalis. Kur skrendam?“

Mitus griaunanti Palanga

Nuo pat vaikystės labai mėgau jūrą. Galėdavau leisti prie jos valandų valandas – tiek taškydamasi dažniausiai ganėtinai šaltame vandenyje, tiek vaikščiodama pakrante, tiek statydama smėlio pilis. Paauglystėje prie jūros važiuodavau jau ne tik vasarą, kad nuraminčiau romantiškai besiblaškančią širdį, netgi planavau studijuoti Klaipėdoje, kad tik būčiau arčiau jūros.

Deja, galiausiai gyvenimas viską sudėliojo taip, kad gyvenu Vilniuje, o į lietuvišką paplūdimį užsuku tik darbo reikalais. Taip nutiko ir šią vasarą, kai savaitgaliui išsikomandiravau į Palangos oro uostą. Tiesa, aš nebūčiau aš, jeigu nebūčiau šios komandiruotės suderinusi su asmeniniais tikslais – atrasti naujų ir įdomių vietų pajūryje.

Tikslą pasiekiau, tad pasidalysiu keliais maloniais atradimais, kurie man sugriovė mitą, kad Palanga yra tik triukšminga Basanavičiaus gatvė ir ja marširuojanti auditorija.

Toliau skaityti “Mitus griaunanti Palanga“

Kutaisis: ar tikrai jis – Gruzijos Savanorių prospektas?

Kai lėktuvas nusileido Kutaisio oro uoste, buvau pasiruošusi likti nustebinta. Ir buvau! Po ilgo riedėjimo kilimo ir tūpimo taku bei senų karinių angarų stebėjimo galiausiai pasiekėme statybų aikštelę ir mažučiuką keleivių terminal su vos dviem laipinimo vartais. Tik įžengus į pastatą, jau galima pamatyti kitoje jo pusėje esantį išėjimą ir prie jo lūkuriuojančius dušmanus.

Girdėjau, kad vienu metu Gruzijos (ar dabar jau turėčiau sakyti Sakartvelo?) pasienyje visi turistai gaudavo dovanų buteliuką vyno. Panašu, kad didėjant skrydžių ir keleivių skaičiui, šios gražios tradicijos atsisakyta. Gera žinia – pasų kontrolė veikia greitai, tad net ir išlipę iš pilnutėlio lėktuvo ilgai užtrukti eilėje neturėtumėte. O iš Kutaisio Karaliaus Davido Statytojo oro uosto – tiesiai į nuotykius!

Vienas draugas man Kutaisį apibūdino kaip Gruzijos Savanorių prospektą. Iš ties, panašumų yra. Iš pablizginto miesto centro per kelias minutes gali nueiti į didžiulį ir nutriušusį turgų, iki didžiosios Bagrati katedros eiti tenka privačių namukų kvartalais, kur praeivius aploja šunys ir nužiūri nelabai linksmai nusiteikę vietiniai, o per putojančią kalnų upę į kalną kelia girgždantis ir smarkiai parūdijęs keltuvas. Na, bet pačiame centro viduryje – transporto žiede, galima pamatyti įspūdingą fontaną su paauksuotomis žvėriukų skulptūromis.

Toliau skaityti “Kutaisis: ar tikrai jis – Gruzijos Savanorių prospektas?“

Savaitė Gruzijoje: pasiruošimas

Buvo toks metas, kai vis aplinkiniai keliavo į Gruziją. Tuomet prisiklausiau pasakojimų apie nuostabaus grožio kalnus ir ilgus pasivaikščiojimus po juos, važinėjimą barškančiais mikroautobusais, skanų vyną ir dar skanesnį maistą bei gruzinus, sodinančius prie savo stalo visus svetimšalius ir nuolatos skeliančius tostus.

Pagaliau šiemet ir man pačiai pavyko nukeliauti ten nuotykių savaitei maršrutu Kutaisis–Goris–Natachtaris–Tbilisis–Boržomis–Kutaisis. Dabar galiu pasakyti, kad viešnagė buvo ganėtinai intensyvi, nes nuolat judėjome iš vienos vietos į kitą, o kelis objektus, kuriuos norėjome pamatyti, vis dėlto turėjome praleisti. Tiesa, streso ar daug apgailestavimų dėl to nebuvo.

Pagrindinius kelionės taškus ir rekomenduojamas vietas aprašysiu plačiau, pradžiai – šiek tiek bendrinės informacijos, kuri galėtų praversti planuojant savo kelionę.

Toliau skaityti “Savaitė Gruzijoje: pasiruošimas“