2020-ieji: kur skristi tiesiogiai iš Lietuvos oro uostų?

Nors naujas skrydžių sezonas su naujomis kryptimis prasidės tik kovo pabaigoje, dėliojantis kelionių planus jau dabar verta pažiūrėti, kas naujo ir įdomaus atsirado Lietuvos oro uostų skrydžių žemėlapyje. Nors aviacijos srityje jau kurį laiką nebedirbu, oro linijų puslapių peržiūra vis tiek išliko mano hobiu.

  1. Be jokios abejonės, į pirmą laukiamiausių krypčių sąrašo vietą šoka Kroatija.

2020-aisiais tiesiogiai iš Lietuvos bus galima pasiekti net tris Kroatijos miestus – Rijeką, Dubrovniką ir Zadarą. Visi trys miestai iš nuotraukų internete atrodo puikiai, labiausiai akiai pažįstamas gali pasirodyti Dubrovnikas – na, jeigu esate Game of Thrones gerbėjas. Būtent čia buvo filmuojamos Septynių karalysčių sostinės – King’s Landing – scenos.

Kaunas-Zadaras su Ryanair – nuo gegužės 3 dienos, trečiadieniais ir sekmadieniais.
Vilnius-Rijeka su airBaltic nuo gegužės 7 dienos, kartą per savaitę – ketvirtadieniais.
Vilnius-Dubrovnikas su airBaltic – nuo gegužės 2 dienos, antradieniais ir šeštadieniais.

Kol kas atrodo, kad skrydžių bilietų kainos labai palankios kelionėms.

Toliau skaityti “2020-ieji: kur skristi tiesiogiai iš Lietuvos oro uostų?“

Savaitgalis Lisabonoje: Belem rajono džiaugsmai

Norint turiningai praleisti savaitgalį Lisabonoje, vien pasivaikščioti po miesto centrą neužteks. Tiksliau, gal ir užtektų, bet juk norisi pamatyti ir daugiau įdomių miesto vietų, tiesa? Antrąją viešnagės dieną leiskitės į kelionę po Belem rajoną. Senajame Lisabonos priemiestyje rasite net kelis miesto simboliais tapusius objektus – autentišką pastel de nata pyragėlių kavinę (būtent joje gardieji saldumynai ir pradėti gaminti) ir didžiuosius pasaulio atradimus menantį Belem bokštą.

Bet apie viską iš pradžių!

Toliau skaityti “Savaitgalis Lisabonoje: Belem rajono džiaugsmai“

Kaip mes per 15 mėnesių surinkome Lietuvos žemėlapį

Įspūdžių žaidimas. Geriausia praėjusių metų turizmo iniciatyva. Skatinimas pakeliauti po savo šalį – visa tai yra „Surink Lietuvą“. Idėja atrodo visai paprasta, bet tikrai ne prasta – aplankai 60 šalies savivaldybių ir kiekvienoje iš jų įsigyji magnetuką, atspindintį būtent tą kraštą, o galiausiai iš visų jų susidėlioja stilizuotas Lietuvos žemėlapis.

Man „Surink Lietuvą“ karštinė prasidėjo 2018-ųjų liepos 14 d., kai iš draugės dovanų gavau mūsų gimtojo miesto – Šiaulių – magnetuką. Vos per kelias dienas nuo iniciatyvos pradžios jis jau buvo spėjęs tapti deficitiniu. Tad ta trūkumo situacija ir iššūkių atmosfera pakurstė norą imtis žaidimo iš esmės. Ir štai, 2019 metų spalio 26 dieną – po kiek daugiau nei 15 mėnesių – ant namų šaldytuvo esu surinkusi visus 60 žemėlapio magnetukų.

Simboliška tai, kad per 15 mėnesių dviese suvažinėjome į 15 kelionių. Magnetukų rinkimas buvo derinamas su kelionėmis pas gimines per šventes, dėl to buvo keičiami maršrutai važiuojant kur nors su kitokiais reikalais, taip pat ir bėgimo renginius rinkdavausi tokiuose regionuose, kur dar reikėdavo „susirinkti“ savo žemėlapio dalis. Tiesa, kai kuriose Lietuvos vietose esame buvę ir anksčiau, tad tose savivaldybėse priėmėme draugų pagalbą ir atskirai ten nebevažiavome.

Dabar suskaičiuoju, kad per tuos 15 mėnesių vien rinkdami magnetukus nuvažiavome maždaug 5880 kilometrų. Tad noriu pasidalyti trumpu šių kelionių dienoraščiu.

Toliau skaityti “Kaip mes per 15 mėnesių surinkome Lietuvos žemėlapį“

Savaitgalis Lisabonoje: pasivaikščiojimas po miesto centrą

Šiemet gimtadienio savaitgalis užsienyje su mama nutiko spalio viduryje tikintis geresnio oro ir galimybės pasivaikščioti trumpomis rankovėmis. Pasirinkta destinacija – Portugalijos sostinė Lisabona, į kurią atskridome šeštadienį viduryje nakties, o išskridome antradienį 5 val. ryto. Taigi, turėjome tris dienas, iš kurių dvi išnaudojome draugystei su Lisabona užmegzti, o per dar vieną – nuvažiavome į netoliese esantį Sintra miestelį.

Portugalijoje lankiausi jau antrą kartą per trejus metus ir abu sykius vos per kelias dienas pažinta Lisabona paliko puikų įspūdį – vis dėlto tai išskirtinė vieta Europos kontekste. Kadangi po kelių dienų pažinties su miestu, kalbėti apie tikslias rekomendacijas sunku, galiu papasakoti, ką mes nuveikėme Lisabonoje – pirmosios dienos maršrutas vedė per miesto centrą ir senuosius kvartalus.

Toliau skaityti “Savaitgalis Lisabonoje: pasivaikščiojimas po miesto centrą“

Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke

Dvi dienos ir trys naktys Josemičio (Yosemite) nacionaliniame parke buvo įsimintinos dėl kelių dalykų: dėl susitikimų su gyvąja gamta – aplinkui sukinėjosi voverės, matėme mešką su meškiukais ir elnę su elniukais (dar vieną elnią praleidome per kelią naktį), o kempingo tualete kabojo įspėjimas apie netoliese pastebėtą pumą, su kuria susitikimo pavyko išvengti, bei dėl ilgiausio visos JAV kelionės pasivaikščiojimo, per kurį nuėjome maždaug 30 kilometrų.

Josemičio nacionalinis parkas – didžiulis ir labai vaizdingas, stebinantis kriokliais, pilko granito uolomis-kalnais ir sekvojomis. Mėgstantiems pasivaikščiojimus (vadinamuosius hike‘us) ir laipiojimą uolomis ši Kalifornijos dalis – tikras rojus.

Toliau skaityti “Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke“

Savaitgalis Minske – netikėta pažintis su hipsterišku miestu

Prieš trumpą savaitgalio kelionę į Minską aš siaubingai jaudinausi. Tiesa, ne dėl ypatingų lūkesčių miestui, bet dėl to, kad pasiryžau kaimynų sostinės prospektais po dviejų metų pertraukos ir vėl nubėgti pusę maratono – t.y. 21,097 kilometrus.

Taigi kelionės į Minską smarkiai neplanavau ir leidau reikalams klostytis taip, kaip jau jiems patiems išeis. O išėjo puikiai! Pirmąją kelionės dieną pamačiau spalvotą ir hipsterišką Minską su menininkais, blusturgiais, jaukiomis kavinėmis bei žmonių šurmuliu, o antrąją – prabėgau plačiomis miesto gatvėmis ir šiek tiek endorfinų aptemdytomis akimis apžiūrėjau didžiuosius ir svarbiuosius miesto pastatus.

Toliau skaityti “Savaitgalis Minske – netikėta pažintis su hipsterišku miestu“

Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke

Niujorko centrinis parkas – tai beveik 3,5 kvadratinių kilometrų žalumos tarp miesto dangoraižių. Neįtikėtina, bet visas parkas per maždaug 20 metų sukurtas žmonių rankomis – iki 1858-ųjų čia buvo akmenuotas pelkynas. Vaikščiodama išpuoselėtomis parko alėjomis apie tai net negalėjau pagalvoti.

Nors net parke neįstengsite pabėgti nuo dangoraižių – pro medžių viršūnes jie vis tiek į jus žiūrės, bent trumpam pasijusti ne didžiulio ir skubančio miesto dalimi tikrai gali pavykti.

O ką gi veikti Niujorko Centriniame parke?

Toliau skaityti “Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke“