Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke

Niujorko centrinis parkas – tai beveik 3,5 kvadratinių kilometrų žalumos tarp miesto dangoraižių. Neįtikėtina, bet visas parkas per maždaug 20 metų sukurtas žmonių rankomis – iki 1858-ųjų čia buvo akmenuotas pelkynas. Vaikščiodama išpuoselėtomis parko alėjomis apie tai net negalėjau pagalvoti.

Nors net parke neįstengsite pabėgti nuo dangoraižių – pro medžių viršūnes jie vis tiek į jus žiūrės, bent trumpam pasijusti ne didžiulio ir skubančio miesto dalimi tikrai gali pavykti.

O ką gi veikti Niujorko Centriniame parke?

Toliau skaityti “Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke“

Mirties slėnis: ką pamatyti neturint daug laiko ir jėgų

Kai į google įvedi Death Valley – lietuviškai Mirties slėnis – pirmas klausimas, kuris iškyla tarp paieškos rezultatų – ar iš tikrųjų galima ten numirti. Atsakymas tikrai logiškas – taip. Tiesa, internetai teigia, kad dažniausiai žmonės žūva pakliuvę į autoįvykius, o ne dėl karščio ar dehidratacijos. Tačiau vis tiek reikia būti atsargiam ir planuojant apsilankymą apsirūpinti geriamuoju vandeniu.

Mirties slėnis įsikūręs tarp dviejų kalnų grandinių, tai viena karščiausių ir žemiausių vietų (86 metrai žemiau jūros lygio) žemėje. Rugsėjui persiritus į antrąją pusę, kai ten lankėmės, temperatūra įdienojus siekė 43 laipsnius pliuso. Šalia to dar pūtė ganėtinai stiprus vėjas, tad kone visą laiką išlipusi iš automobilio jaučiausi lyg į mane pūstų gigantiškas fenas. Jausmas tikrai keistas.

Tądien nuo Las Vegaso judėjome link Mono Lake ir Yosemite nacionalinio parko, tad pasirinkome kelią, vedantį tiesiai per Mirties slėnį ir trumpai patyrinėjome pagrindinius jo objektus. Apsilankymas trumpas buvo dėl laiko trūkumo, tačiau ir jėgų vaikštinėti didžiuliame karštyje daug neturėjome.

 


Toliau skaityti “Mirties slėnis: ką pamatyti neturint daug laiko ir jėgų“

Muziejai Niujorke: kuriuos lankyti ir kaip jiems neišleisti krūvos pinigų

Viena iš veiklų, kuriomis galima užsiimti Niujorke – lankymasis muziejuose. Ir jų šiame mieste taip paprastai nesuskaičiuosi – vien patiems didžiausiems ir svarbiausiems turbūt abiejų rankų pirštų neužtektų… Centrinio parko pašonėje viena Fifth Avenu atkarpa netgi yra pavadinta Museum Mile (Muziejų mylia). Maždaug 1,6 kilometro atstumu čia vienas nuo kito įsikūrę devyni dideli muziejai, tad net nebūtina keisti lokacijos mieste – tiesiog eini iš vieno į kitą ir priimi į galvą, širdį ir sielą visą čia sukauptą kultūrą.

Per dviejų savaičių viešnagę Niujorke aplankiau keturis puikius muziejus. Tiesa, nė vienas iš jų nebuvo minėtoje Muziejų mylioje, ups! Visi keturi man paliko didelį įspūdį, tad tikrai galiu rekomenduoti.

Toliau skaityti “Muziejai Niujorke: kuriuos lankyti ir kaip jiems neišleisti krūvos pinigų“

Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus

Jau keletą metų internetuose stebiu naują tendenciją – populiarėjantį vietinį turizmą ir gausėjančius pasakojimus apie ypatingas Lietuvos vietas. Viena man patraukliausių ir iki šiol dar neaplankytų buvo Akmenės rajonas ir jame esantys karjerai, lankytojams demonstruojantys nežemiškus vaizdus. Šią vasarą pagaliau pavyko ten nuvažiuoti ir lietuviškuosius kanjonus jau galiu išbraukti iš „būtina aplankyti“ sąrašo, bet tikrai norėčiau dar kartą sugrįžti.

Yra keli paprasti ir legalūs būdai apsilankyti karjeruose – sudalyvauti specialioje ekskursijoje arba eiti į vieną kartą metuose organizuojamą pėsčiųjų žygį. Mano kelionės kompanija šį kartą buvo gausi ir apsilankymui turėjome konkrečią datą bei laiką – t.y. šventėme draugės mergvakarį – tad kreipėmės į ekskursijų organizatorius karjerais.lt. Taigi nieko papildomai daryti ar specialiai ruoštis nereikėjo – apsiavėme patogius batus, pasipildėme vandens atsargas, pasiėmėme įkrautus telefonus bei fotoaparatus ir sėdusios į automobilius pradėjome savo kelionę.

Toliau skaityti “Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus“

Viena karšta diena nuodėmių mieste Las Vegase

Ar esate girdėję posakį – kas nutinka Las Vegase, tas ir lieka Las Vegase? Teko ir man jį girdėti, bet vis dėlto nusprendžiau neslėpti ir pasipasakoti, kaip vieną karštą rugsėjo dieną (ir naktį!) praleidome šiame nuodėmių mieste.

Dar iki Las Vegaso…

Kol daugiau nei keturias valandas riedėjome per Jutą, Arizoną bei Nevadą ir stebėjome, kaip temperatūros rodmenys lauke pamažu kyla į viršų, aš svajojau apie baseiną. Bet pirmasis objektas, laukęs mūsų kompanijos, buvo Boulder City ir Huverio užtvanka (Hoover Dam). Internetai sako, kad šį unikalų statinį galima vadinti vienu iš septynių Amerikos šiuolaikinės civilinės statybos stebuklų, kurio istorija siekia 1935-uosius metus.

Ant Kolorado upės įsikūrusi hidroelektrinė gaminama elektra aprūpina tris valstijas. Pati užtvanka pastatyta tarp jų dviejų – Nevados ir Arizonos – tad apžvalginiu tiltu galima pereiti į kitą valstiją ir apsisukus sugrįžti atgal. Nors techninių parametrų ir užtvankos veikimo principų nupasakoti negaliu, visas Huverio užtvankos kompleksas net ir mano akims buvo labai įspūdingas.

Toliau skaityti “Viena karšta diena nuodėmių mieste Las Vegase“

Jordanija intensyviai: nakvynė Wadi Rum dykumoje

Vos išgirdusi žodį „dykuma“, mano vaizduotė nupiešia ganėtinai standartinį vaizdelį – didžiulės smėlio kopos, kupranugariai ir beprotiškas karštis. Apie uolas ir jų darinius –  gamtos sukurtus tiltus, tarpeklius bei besiganančias ožkas tikrai tuo metu negalvoju. Jordanijos pietuose esanti didžiulė Wadi Rum dykuma, kuri dar vadinama Mėnulio slėniu, parodė man ir dalelę to, ko tikėjausi, bet vis tiek labiau nustebino tuo, ko nebuvau numačiusi.

Intensyvioje ilgojo savaitgalio kelionėje po Jordaniją niekam negalėjome skirti daug laiko – net ir Wadi Rum. Todėl pasirinkome pramoginę programą – nakvynę beduinų stovykloje su vakariene ir rytinį kelių valandų pasivažinėjimą džipu po dykumą, kad laiku išvyktume į oro uostą ir suspėtume į savo skrydį namo.

Po pusdienio pasivaikščiojimo po Petrą kelias valandas automobiliu važiavome link Wadi Rum ir į susitikimo su mūsų gidu tašką – dykumos lankytojų centrą – atvykome jau sutemus. Čia palikome savo automobilį ir tolyn smėlėta bekele pajudėjome jau gido Ali džipu.

Toliau skaityti “Jordanija intensyviai: nakvynė Wadi Rum dykumoje“

Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas

Mano tėvai turi sodybą, apie kurios lokaciją aš mėgstu sakyti „viduryje niekur“. Tačiau vieną dieną, kai prisireikė pažintinės pusdienio kelionės ir pasivaikščiojimo, atidžiai pažiūrėjau į žemėlapį ir supratau, kad vis dėlto situacija nėra tokia bloga – už 25 kilometrų yra Pagramančio regioninis parkas.

Pagramantis – nedidelis miestelis Žemaitijoje, įsikūręs tarp Šilalės ir Tauragės. Vaikystėje praleisdavau jame bent savaitę per vasarą, nes ten gyveno mano giminaitė, su kuria daug bendravome. Dabar, kai nuo tos draugystės laikų praėjo nemažai metų, paaiškėjo, kad Pagramantis turi didelį regioninį parką, kuriame slepiasi ne vienas gamtos netikėtumas.

Aplankėme penkis objektus, tarp kurių buvo vos 30 kilometrų atstumas (taip, reikėjo pavažiuoti ir neasfaltuotais keliais, bet buvo verta), visi jie buvo unikalūs ir nepanašūs vienas į kitą. Mes šiek tiek lenktyniavome su laiku, tad lankytinų objektų sąrašas dar neužbaigtas. Bet pirmoji pažintis tikrai paliko įspūdį.

Toliau skaityti “Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas“