Romantiškas savaitgalis prie Kuršių marių

Kelionėse po Lietuvą nori-nenori atsiranda tokių vietų, kurios įkrenta į širdį ir šaukia apsilankyti vėl. Man taip nutiko su pamario kraštu – po to, kai prieš penkerius metus pirmą kartą apsilankiau Ventės rage, neramių Kuršių marių vaizdas įsirėžė mano galvoje ir trūks-plyš norėjau jį pamatyti ir vėl.

Tad prieš porą metų labai smagiai dalyvavau Laukinis trail bėgime Kintuose, kur braidžiau (tiesiogine šio žodžio prasme) po užliejamas pamario pievas, stebėjau kaituotojus Svencelėje ir vėl grožėjausi neramių marių bangomis Ventėje. Na, o vieną karštą praėjusių metų rugpjūčio savaitgalį atėjo metas artimiau susipažinti su Šilute, persikelti per marias laivu ir pagaliau aplankyti vieną geriausių Lietuvos restoranų, įsikūrusį Šturmuose.

Toliau skaityti “Romantiškas savaitgalis prie Kuršių marių“

Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus. 2020-ųjų pasiūlymas

Prieš porą metų pasakojau apie TOP7 objektus, esančius visai netoli Vilniaus ir vertus aplankymo. Šiemet turiu naujų pasiūlymų ir dar penkias vietas, kurias patys apžiūrėjome vieną apniukusį liepos šeštadienį.

Apvažiuojant visus objektus, bendras kelionės kilometražas išeis maždaug 100 kilometrų (priklausomai nuo to, kur startuosite), bet nė viena lankytina viena nėra nuo sostinės centro nutolusi daugiau kaip 50 kilometrų.

Toliau skaityti “Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus. 2020-ųjų pasiūlymas“

Norviliškių pilis ir romantiška nakvynė Lietuvos pakraštyje

Kai karantinui baigiantis dėliojausi norų sąrašą savaitgalių veikloms, pirmoje jo vietoje atsidūrė dvarų bei pilių lankymas. Įpusėjus vasaros sezonui, rezultatai nėra labai džiuginantys – įspūdžių sąskaitoje neturiu nė vieno dvaro. Bet pilys buvo aplankytos dvi ir vienoje iš jų nakvota!

Nakvynės patirtis buvo ganėtinai įspūdinga, nes į Norviliškių pilį pačiame Lietuvos pakraštyje važiavome siaučiant audrai – pučiant stipraus vėjo gūsiams ir pliaupiant lietui. Kai pagaliau saugiai pasiekėme savo kambarį, audra nesiliovė ir mūsų vakaro romantiką praturtino žaibais ir perkūnija, tad pasivaikščiojimui po apylinkes reikėjo sulaukti ryto.

Bet apie viską nuo pradžių.

Toliau skaityti “Norviliškių pilis ir romantiška nakvynė Lietuvos pakraštyje“

Kur pasivaikščioti Vilniuje?

Sveikatos specialistai sako, kad žmogui reikia kasdien suvaikščioti bent 10 tūkstančių žingsnių, jeigu jis nori kuo ilgiau išlikti sveikas. O neseniai viename podkęste išgirdau mintį, kad norint skatinti kūrybiškumą, reikėtų kuo dažniau vaikščioti skirtingais maršrutais ir maitinti akis naujais vaizdais.

Tiesa, ne visada yra galimybė išvykti iš miesto tų naujų vaizdų paieškoti. Tad per karantiną pradėjau žvalgytis idėjų, kur galėčiau pasivaikščioti Vilniuje, kad nesusidurčiau su minia žmonių ir tuo pačiu pamatyčiau ką nors naujo. Per tris mėnesius atradau tris šaltinius, kuriuose ir pradėjau ieškoti naujų maršrutų.

Toliau skaityti “Kur pasivaikščioti Vilniuje?“

Pasižvalgymai po Žemaitiją: Tauragė ir Pagramantis

Tauragė yra miestas, kurį jaučiausi truputį pažįstanti – esu jį bent kelis kartus mačiusi pro automobilio langą, čia esu vaikštinėjusi gatvėmis su pussesere ir net lankiausi pas kelis žmones svečiuose. Tiesa, visa tai vyko prieš maždaug 15 metų, o gal net ir daugiau.

Tad, kai ruošdamasi savaitgaliui vykti į tėvų sodybą pradėjau galvoti apie pakeliui esančius lankytinus objektus, Tauragė netyčiom įsibrovė į mintis. O tuomet prisiminiau ir kitą vaikystėje išvaikščiotą miestelį – Pagramantį, kurio vardo regioniniame parke praėjusį pavasarį aplankiau ne vieną pažintinį taką. Tuomet miesteliui laiko nebeliko, tad šį kartą reikėjo atsigriebti.

Toliau skaityti “Pasižvalgymai po Žemaitiją: Tauragė ir Pagramantis“