F1 savaitgalis: įspūdžiai iš Hungaroring trasos Budapešte

Kai man buvo 13-15 metų, sekmadieniais su tėvais dažnai susėsdavom prie TV pažiūrėti Formulės-1 lenktynių. Kristijono Kaikario ir Arūno Volungevičiaus balsai man iki šiol primena tuos laikus, kai raudonuose Ferrari boliduose sėdėjo Michaelis Schumacheris ir Rubensas Barichello. Nors ne tiek daug veiksmo tuo metu supratau, bet man buvo taip įdomu, kad savaitgalį gebėdavau atsikelti 4 val. ryto, kad nepraleisčiau lenktynių iš Australijos.

Nelabai pamenu, kuriuo metu F1 nusistūmė į antrą-trečią ir dar tolimesnius planus. Bet tiksliai žinau, kad sugrįžo 2020-aisiais, kai karantino liūdesyje su M. atradome Netflix ir dokumentinį serialą Drive to Survive. Susipažinome su naujais veidais, o po dviejų kompiuterio ekrane peržiūrėtų sezonų nusprendėme, kad atėjo metas padaryti tai, apie ką paauglystėje net pagalvoti buvo sunkiai įmanoma – nuvažiuoti pažiūrėti lenktynių gyvai.

Paskutinį liepos savaitgalį keturias dienas praleidome Budapešte, o tiksliau – maždaug 30 kilometrų nuo miesto esančioje Hungaroring trasoje, kur vyko Hungarian Grand Prix.

Toliau skaityti “F1 savaitgalis: įspūdžiai iš Hungaroring trasos Budapešte“

Šiaurės Lenkija: Baltijos pakrantės trimiestis – Gdanskas, Sopotas ir Gdynė

Iki 2020-ųjų rudens buvau lankiusi tik vieną iš Baltijos jūros pakrantės Trimiesčio dalių – Gdynę. Kelias vasaras iš eilės kone savaitę laiko gyvenau palapinėje šio miesto oro uosto teritorijoje, kur naktimis klausiausi mėgstamų indie roko grupių, o dienomis gulėdavau siaurame paplūdimio ruoželyje. Iš Opener festivalio į miesto centrą atvažiuoti irgi teko, tiesa, tuomet visas turistavimas apsiribojo valgymu – ledais ir lenkiškais koldūnais.

O štai 2020-ųjų rugsėjo pabaigoje, kai po Šiaurės Lenkiją savaitėlę keliavome automobiliu, susipažinau ir su Gdansku bei Sopotu. Tuomet supratau, kad visoms Trimiesčio įdomybėms aplankyti dviejų dienų ir trijų naktų yra smarkiai per mažai.

O kas gi įdomaus yra Trimiestyje?

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: Baltijos pakrantės trimiestis – Gdanskas, Sopotas ir Gdynė“

Romantiškas savaitgalis prie Kuršių marių

Kelionėse po Lietuvą nori-nenori atsiranda tokių vietų, kurios įkrenta į širdį ir šaukia apsilankyti vėl. Man taip nutiko su pamario kraštu – po to, kai prieš penkerius metus pirmą kartą apsilankiau Ventės rage, neramių Kuršių marių vaizdas įsirėžė mano galvoje ir trūks-plyš norėjau jį pamatyti ir vėl.

Tad prieš porą metų labai smagiai dalyvavau Laukinis trail bėgime Kintuose, kur braidžiau (tiesiogine šio žodžio prasme) po užliejamas pamario pievas, stebėjau kaituotojus Svencelėje ir vėl grožėjausi neramių marių bangomis Ventėje. Na, o vieną karštą praėjusių metų rugpjūčio savaitgalį atėjo metas artimiau susipažinti su Šilute, persikelti per marias laivu ir pagaliau aplankyti vieną geriausių Lietuvos restoranų, įsikūrusį Šturmuose.

Toliau skaityti “Romantiškas savaitgalis prie Kuršių marių“

Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus. 2020-ųjų pasiūlymas

Prieš porą metų pasakojau apie TOP7 objektus, esančius visai netoli Vilniaus ir vertus aplankymo. Šiemet turiu naujų pasiūlymų ir dar penkias vietas, kurias patys apžiūrėjome vieną apniukusį liepos šeštadienį.

Apvažiuojant visus objektus, bendras kelionės kilometražas išeis maždaug 100 kilometrų (priklausomai nuo to, kur startuosite), bet nė viena lankytina viena nėra nuo sostinės centro nutolusi daugiau kaip 50 kilometrų.

Toliau skaityti “Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus. 2020-ųjų pasiūlymas“

Norviliškių pilis ir romantiška nakvynė Lietuvos pakraštyje

Kai karantinui baigiantis dėliojausi norų sąrašą savaitgalių veikloms, pirmoje jo vietoje atsidūrė dvarų bei pilių lankymas. Įpusėjus vasaros sezonui, rezultatai nėra labai džiuginantys – įspūdžių sąskaitoje neturiu nė vieno dvaro. Bet pilys buvo aplankytos dvi ir vienoje iš jų nakvota!

Nakvynės patirtis buvo ganėtinai įspūdinga, nes į Norviliškių pilį pačiame Lietuvos pakraštyje važiavome siaučiant audrai – pučiant stipraus vėjo gūsiams ir pliaupiant lietui. Kai pagaliau saugiai pasiekėme savo kambarį, audra nesiliovė ir mūsų vakaro romantiką praturtino žaibais ir perkūnija, tad pasivaikščiojimui po apylinkes reikėjo sulaukti ryto.

Bet apie viską nuo pradžių.

Toliau skaityti “Norviliškių pilis ir romantiška nakvynė Lietuvos pakraštyje“