Savaitgalis Lisabonoje: Belem rajono džiaugsmai

Norint turiningai praleisti savaitgalį Lisabonoje, vien pasivaikščioti po miesto centrą neužteks. Tiksliau, gal ir užtektų, bet juk norisi pamatyti ir daugiau įdomių miesto vietų, tiesa? Antrąją viešnagės dieną leiskitės į kelionę po Belem rajoną. Senajame Lisabonos priemiestyje rasite net kelis miesto simboliais tapusius objektus – autentišką pastel de nata pyragėlių kavinę (būtent joje gardieji saldumynai ir pradėti gaminti) ir didžiuosius pasaulio atradimus menantį Belem bokštą.

Bet apie viską iš pradžių!

Toliau skaityti “Savaitgalis Lisabonoje: Belem rajono džiaugsmai“

Kaip mes per 15 mėnesių surinkome Lietuvos žemėlapį

Įspūdžių žaidimas. Geriausia praėjusių metų turizmo iniciatyva. Skatinimas pakeliauti po savo šalį – visa tai yra „Surink Lietuvą“. Idėja atrodo visai paprasta, bet tikrai ne prasta – aplankai 60 šalies savivaldybių ir kiekvienoje iš jų įsigyji magnetuką, atspindintį būtent tą kraštą, o galiausiai iš visų jų susidėlioja stilizuotas Lietuvos žemėlapis.

Man „Surink Lietuvą“ karštinė prasidėjo 2018-ųjų liepos 14 d., kai iš draugės dovanų gavau mūsų gimtojo miesto – Šiaulių – magnetuką. Vos per kelias dienas nuo iniciatyvos pradžios jis jau buvo spėjęs tapti deficitiniu. Tad ta trūkumo situacija ir iššūkių atmosfera pakurstė norą imtis žaidimo iš esmės. Ir štai, 2019 metų spalio 26 dieną – po kiek daugiau nei 15 mėnesių – ant namų šaldytuvo esu surinkusi visus 60 žemėlapio magnetukų.

Simboliška tai, kad per 15 mėnesių dviese suvažinėjome į 15 kelionių. Magnetukų rinkimas buvo derinamas su kelionėmis pas gimines per šventes, dėl to buvo keičiami maršrutai važiuojant kur nors su kitokiais reikalais, taip pat ir bėgimo renginius rinkdavausi tokiuose regionuose, kur dar reikėdavo „susirinkti“ savo žemėlapio dalis. Tiesa, kai kuriose Lietuvos vietose esame buvę ir anksčiau, tad tose savivaldybėse priėmėme draugų pagalbą ir atskirai ten nebevažiavome.

Dabar suskaičiuoju, kad per tuos 15 mėnesių vien rinkdami magnetukus nuvažiavome maždaug 5880 kilometrų. Tad noriu pasidalyti trumpu šių kelionių dienoraščiu.

Toliau skaityti “Kaip mes per 15 mėnesių surinkome Lietuvos žemėlapį“

Savaitgalis Lisabonoje: pasivaikščiojimas po miesto centrą

Šiemet gimtadienio savaitgalis užsienyje su mama nutiko spalio viduryje tikintis geresnio oro ir galimybės pasivaikščioti trumpomis rankovėmis. Pasirinkta destinacija – Portugalijos sostinė Lisabona, į kurią atskridome šeštadienį viduryje nakties, o išskridome antradienį 5 val. ryto. Taigi, turėjome tris dienas, iš kurių dvi išnaudojome draugystei su Lisabona užmegzti, o per dar vieną – nuvažiavome į netoliese esantį Sintra miestelį.

Portugalijoje lankiausi jau antrą kartą per trejus metus ir abu sykius vos per kelias dienas pažinta Lisabona paliko puikų įspūdį – vis dėlto tai išskirtinė vieta Europos kontekste. Kadangi po kelių dienų pažinties su miestu, kalbėti apie tikslias rekomendacijas sunku, galiu papasakoti, ką mes nuveikėme Lisabonoje – pirmosios dienos maršrutas vedė per miesto centrą ir senuosius kvartalus.

Toliau skaityti “Savaitgalis Lisabonoje: pasivaikščiojimas po miesto centrą“

Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke

Niujorko centrinis parkas – tai beveik 3,5 kvadratinių kilometrų žalumos tarp miesto dangoraižių. Neįtikėtina, bet visas parkas per maždaug 20 metų sukurtas žmonių rankomis – iki 1858-ųjų čia buvo akmenuotas pelkynas. Vaikščiodama išpuoselėtomis parko alėjomis apie tai net negalėjau pagalvoti.

Nors net parke neįstengsite pabėgti nuo dangoraižių – pro medžių viršūnes jie vis tiek į jus žiūrės, bent trumpam pasijusti ne didžiulio ir skubančio miesto dalimi tikrai gali pavykti.

O ką gi veikti Niujorko Centriniame parke?

Toliau skaityti “Žaluma miesto viduryje – diena Niujorko Centriniame parke“

Mirties slėnis: ką pamatyti neturint daug laiko ir jėgų

Kai į google įvedi Death Valley – lietuviškai Mirties slėnis – pirmas klausimas, kuris iškyla tarp paieškos rezultatų – ar iš tikrųjų galima ten numirti. Atsakymas tikrai logiškas – taip. Tiesa, internetai teigia, kad dažniausiai žmonės žūva pakliuvę į autoįvykius, o ne dėl karščio ar dehidratacijos. Tačiau vis tiek reikia būti atsargiam ir planuojant apsilankymą apsirūpinti geriamuoju vandeniu.

Mirties slėnis įsikūręs tarp dviejų kalnų grandinių, tai viena karščiausių ir žemiausių vietų (86 metrai žemiau jūros lygio) žemėje. Rugsėjui persiritus į antrąją pusę, kai ten lankėmės, temperatūra įdienojus siekė 43 laipsnius pliuso. Šalia to dar pūtė ganėtinai stiprus vėjas, tad kone visą laiką išlipusi iš automobilio jaučiausi lyg į mane pūstų gigantiškas fenas. Jausmas tikrai keistas.

Tądien nuo Las Vegaso judėjome link Mono Lake ir Yosemite nacionalinio parko, tad pasirinkome kelią, vedantį tiesiai per Mirties slėnį ir trumpai patyrinėjome pagrindinius jo objektus. Apsilankymas trumpas buvo dėl laiko trūkumo, tačiau ir jėgų vaikštinėti didžiuliame karštyje daug neturėjome.

 


Toliau skaityti “Mirties slėnis: ką pamatyti neturint daug laiko ir jėgų“

Muziejai Niujorke: kuriuos lankyti ir kaip jiems neišleisti krūvos pinigų

Viena iš veiklų, kuriomis galima užsiimti Niujorke – lankymasis muziejuose. Ir jų šiame mieste taip paprastai nesuskaičiuosi – vien patiems didžiausiems ir svarbiausiems turbūt abiejų rankų pirštų neužtektų… Centrinio parko pašonėje viena Fifth Avenu atkarpa netgi yra pavadinta Museum Mile (Muziejų mylia). Maždaug 1,6 kilometro atstumu čia vienas nuo kito įsikūrę devyni dideli muziejai, tad net nebūtina keisti lokacijos mieste – tiesiog eini iš vieno į kitą ir priimi į galvą, širdį ir sielą visą čia sukauptą kultūrą.

Per dviejų savaičių viešnagę Niujorke aplankiau keturis puikius muziejus. Tiesa, nė vienas iš jų nebuvo minėtoje Muziejų mylioje, ups! Visi keturi man paliko didelį įspūdį, tad tikrai galiu rekomenduoti.

Toliau skaityti “Muziejai Niujorke: kuriuos lankyti ir kaip jiems neišleisti krūvos pinigų“

Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus

Jau keletą metų internetuose stebiu naują tendenciją – populiarėjantį vietinį turizmą ir gausėjančius pasakojimus apie ypatingas Lietuvos vietas. Viena man patraukliausių ir iki šiol dar neaplankytų buvo Akmenės rajonas ir jame esantys karjerai, lankytojams demonstruojantys nežemiškus vaizdus. Šią vasarą pagaliau pavyko ten nuvažiuoti ir lietuviškuosius kanjonus jau galiu išbraukti iš „būtina aplankyti“ sąrašo, bet tikrai norėčiau dar kartą sugrįžti.

Yra keli paprasti ir legalūs būdai apsilankyti karjeruose – sudalyvauti specialioje ekskursijoje arba eiti į vieną kartą metuose organizuojamą pėsčiųjų žygį. Mano kelionės kompanija šį kartą buvo gausi ir apsilankymui turėjome konkrečią datą bei laiką – t.y. šventėme draugės mergvakarį – tad kreipėmės į ekskursijų organizatorius karjerais.lt. Taigi nieko papildomai daryti ar specialiai ruoštis nereikėjo – apsiavėme patogius batus, pasipildėme vandens atsargas, pasiėmėme įkrautus telefonus bei fotoaparatus ir sėdusios į automobilius pradėjome savo kelionę.

Toliau skaityti “Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus“