Atėnai: keli nuklydimai nuo turistinių takų

Šiemet pradėti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Atėnus tapo tikru hitu – iki pat spalio pabaigos kiekvieną savaitę galima rinktis labiau mylimą oro linijų kompaniją – Wizz Air arba Ryanair, ir patogiausią skrydžio laiką iš penkių galimų. Žiemos sezonu šio maršruto neliks, tad naudokitės proga ir keliaukite į Graikijos sostinę, kol dar galėsite pasimėgauti vasara.

Aš pati Atėnuose lankiausi kiek anksčiau – prieš dvejus metus. Tiesa, tai buvo pirmoji mano solo kelionė ir planavimo įgūdžiai dar tik pradėjo lavintis, tad vykdama į tą patį miestą dabar turbūt pamatyčiau daug daugiau.

Graikija per metus sulaukia apie 30 milijonų turistų, o Atėnai užima trečiąją vietą lankomiausių šalies vietų sąraše. Tad informacijos apie lankytinus objektus tikrai rasite nemažai. Pagrindine atrakcija, žinoma, laikoma Akropolio kalva ir Akropolio muziejus. Turėkite mintyje, kad pavėsio kalno viršūnėje nerasite, tad susiplanuokite vizitą ne pačiu karščiausiu dienos metu.

O ką veikti Atėnuose, kai visi svarbiausi „griuvėsiai“ jau aplankyti? Siūlau kelias vietas, kuriose nesistumdysite su minia turistų ir galėsite patirti šį bei tą unikalaus.

Toliau skaityti “Atėnai: keli nuklydimai nuo turistinių takų“

Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną

Dažniausiai žmonės, atskridę į Gruziją per Kutaisio oro uostą, kuo greičiau skuba pirmyn – prie jūros, į kalnus ar į sostinę Tbilisį. Mūsų maršrutas buvo kiek lėtesnis, tad pakeliui į Tbilisį dar sustojome Goryje – mieste (ar vis dėlto miestelyje?), kuris labiausiai žinomas dėl to, kad jame gimė vienas didžiųjų pasaulio diktatorių Josifas Stalinas.

Gorio centre įrengtas jam skirtas muziejus, šalia pastatyta ir sena bakūžė, kurioje Stalinas praleido pirmąsias savo dienas, ir keli jo traukinio vagonai, leidžiantys susipažinti su tuometinių kelionių ypatumais. Šis muziejus ir yra įdomiausia miesto dalis – atvykus čia verta priešais muziejų esančiose užkandinėse įsigyti chačiapurį ir kavos, prisėsti sode ir pasišildyti saulėkaitoje, pasišnekėti su aplinkui šmirinėjančiais šunimis, atsikratyti vieno kito pavežėjimo paslaugas siūlančio vyruko, o tada leistis į kelionę po Stalino gyvenimą.

Toliau skaityti “Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną“

Ilgasis vasaros savaitgalis. Kur skrendam?

Vasara jau pradėjo antrąjį savo mėnesį, o aš tik dabar prisiruošiau panagrinėti skrydžių tvarkaraštį ir pristatyti savaitgalio skrydžių variantus. Gera žinia ta, kad vasaros skrydžių tvarkaraštis galioja iki pat spalio pabaigos, tad jeigu nebespėsite suplanuoti kelionės liepos 6-jai, tai prailginto savaitgalio kelionė gali laukti jūsų dar keturis mėnesius.

Atrankos kriterijai:

  • Į lėktuvą sėsti dar ketvirtadienį popiet, skrydžio laikas – nuo 12:00
  • Namo sugrįžti sekmadienį, nurodomas laikas – jau nusileidimo Lietuvoje.
  • Nuskristi kiek toliau negu Latvija, Estija ar Lenkija.
  • Atmesti tuos miestus, į kuriuos gali skristi kelis kartus per dieną, o kartais net su skirtingomis oro linijų bendrovėmis.

Peržiūrėjau Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tvarkaraščius, visuose radau įdomybių.

Toliau skaityti “Ilgasis vasaros savaitgalis. Kur skrendam?“

Kutaisis: ar tikrai jis – Gruzijos Savanorių prospektas?

Kai lėktuvas nusileido Kutaisio oro uoste, buvau pasiruošusi likti nustebinta. Ir buvau! Po ilgo riedėjimo kilimo ir tūpimo taku bei senų karinių angarų stebėjimo galiausiai pasiekėme statybų aikštelę ir mažučiuką keleivių terminal su vos dviem laipinimo vartais. Tik įžengus į pastatą, jau galima pamatyti kitoje jo pusėje esantį išėjimą ir prie jo lūkuriuojančius dušmanus.

Girdėjau, kad vienu metu Gruzijos (ar dabar jau turėčiau sakyti Sakartvelo?) pasienyje visi turistai gaudavo dovanų buteliuką vyno. Panašu, kad didėjant skrydžių ir keleivių skaičiui, šios gražios tradicijos atsisakyta. Gera žinia – pasų kontrolė veikia greitai, tad net ir išlipę iš pilnutėlio lėktuvo ilgai užtrukti eilėje neturėtumėte. O iš Kutaisio Karaliaus Davido Statytojo oro uosto – tiesiai į nuotykius!

Vienas draugas man Kutaisį apibūdino kaip Gruzijos Savanorių prospektą. Iš ties, panašumų yra. Iš pablizginto miesto centro per kelias minutes gali nueiti į didžiulį ir nutriušusį turgų, iki didžiosios Bagrati katedros eiti tenka privačių namukų kvartalais, kur praeivius aploja šunys ir nužiūri nelabai linksmai nusiteikę vietiniai, o per putojančią kalnų upę į kalną kelia girgždantis ir smarkiai parūdijęs keltuvas. Na, bet pačiame centro viduryje – transporto žiede, galima pamatyti įspūdingą fontaną su paauksuotomis žvėriukų skulptūromis.

Toliau skaityti “Kutaisis: ar tikrai jis – Gruzijos Savanorių prospektas?“

Savaitė Gruzijoje: pasiruošimas

Buvo toks metas, kai vis aplinkiniai keliavo į Gruziją. Tuomet prisiklausiau pasakojimų apie nuostabaus grožio kalnus ir ilgus pasivaikščiojimus po juos, važinėjimą barškančiais mikroautobusais, skanų vyną ir dar skanesnį maistą bei gruzinus, sodinančius prie savo stalo visus svetimšalius ir nuolatos skeliančius tostus.

Pagaliau šiemet ir man pačiai pavyko nukeliauti ten nuotykių savaitei maršrutu Kutaisis–Goris–Natachtaris–Tbilisis–Boržomis–Kutaisis. Dabar galiu pasakyti, kad viešnagė buvo ganėtinai intensyvi, nes nuolat judėjome iš vienos vietos į kitą, o kelis objektus, kuriuos norėjome pamatyti, vis dėlto turėjome praleisti. Tiesa, streso ar daug apgailestavimų dėl to nebuvo.

Pagrindinius kelionės taškus ir rekomenduojamas vietas aprašysiu plačiau, pradžiai – šiek tiek bendrinės informacijos, kuri galėtų praversti planuojant savo kelionę.

Toliau skaityti “Savaitė Gruzijoje: pasiruošimas“

Trys istorijos iš Paryžiaus

Didžiąją gyvenimo dalį Paryžius man buvo svajonių miestas – aš netgi sakiau sau, kad ištekėsiu už to, su kuriuo ten nuvyksiu. Ir štai, šį pavasarį jau trečią kartą sveikinausi su Eifelio bokštu. Tiesa, nė vienas vyriškis į tokį pasimatymą manęs dar nelydėjo.

Žurnalas, skaitytas laukiant lėktuvo Šarlio de Golio (Charles de Gaulle) oro uoste, man pasakė, kad 2017 metais Prancūzijos sostinę aplankė 89 milijonai užsieniečių. Paryžių jie gali pažinti skirtingais būdais – aš pati kiekvieną kartą imdavausi vis kitokių veiklų ir ieškojau naujų vaizdų. Praleidžiant mieste vidutiniškai keturias dienas per vieną kelionę istorijų atsirasdavo įvairių.

Toliau skaityti “Trys istorijos iš Paryžiaus“

Kaip praleisti savaitgalį Londone? II dalis

Antrajai viešnagės Londone dienai turėjau daug planų, deja, ne visus juos pavyko įgyvendinti, nes mane užklupo veriantis pėdos skausmas. Tiesą sakant, jis lydėjo abiejų išvykų į Londoną metu, tad jau pradedu nerimauti, ar tik nebus šis miestas užkerėjęs mano kojų?

Nepaisant to, antrąją savaitgalio dieną Londone turėjome nemažai reikalų. Jums rekomenduoju:

Pradėti pasivaikščiojimą nuo rajono, kuriame apsistojote, apžiūros. Gyvenome dailiame Pimlico rajonėlyje, tad pėsčiomis patraukėme link Kensington ir Chelsea. Man norėjosi fotografuoti kone kiekvieną gyvenamąjį namą ar parduotuvės vitriną, nes pamatyti kvartalai buvo kažkas tokio. 

Užsukti į prabangų prekybos centrą. Mūsų kelyje pasitaikė Harrods – prabangiausias toks prekybos centras Londone. Lengvai pavyktų praleisti jame visą dieną žvalgantis it kokiame muziejuje. O patyrinėti čia galima ne tik prekes, bet ir interjerą, laiptines, eskalatorius (pirmuosius Europoje!) ar net skulptūrą princesei Dianai atminti.

 

Toliau skaityti “Kaip praleisti savaitgalį Londone? II dalis“