Trys puikūs pasivaikščiojimai Ziono nacionaliniame parke Jutoje

Rugsėjo pirmoje pusėje Ziono nacionaliniame parke (kai kurie lietuviški šaltiniai sako, kad reikėtų šį parką vadinti Siono, bet aš lieku prie to pavadinimo, kuris man skamba natūraliau) buvo karšta. Dienomis temperatūra kildavo iki 35 laipsnių Celsijaus, o skaičiuojant pagal Farenheitą, skaičiai būdavo dar įspūdingesni – 100 laipsnių. Tad savo pasivaikščiojimus pradėdavome anksti ryte, kad popietę galėtume leisti poilsiaudami pavėsyje su šaltais gėrimais. Tiesa, naktimis ir rytais mūsų stovyklavietėje bei visame parke pūsdavo ganėtinai stiprus vėjas, tad į visus žygius išeidavau apsivilkusi džemperį, kuris atgal parkeliaudavo jau sugrūstas į kuprinę.

Pats Zionas pasitiko mus įspūdingais vaizdais, kai po kokių trijų valandų važiavimo (su McDonald’s pertrauka, žinoma) nuo Page pagaliau čia atvykome. Iki savo stovyklavietės Springdale miestelyje pravažiavome visą parką vaizdingu keliu ir jau galvojome, kad susidarėme savo nuomonę. Tačiau vėliau per 2,5 dienos, kurias čia praleidome, praėjome tris skirtingus trailus (lietuviškas atitikmuo – takeliai, bet šis žodis, mano nuomone, čia ne itin tinka) ir pamatėme tris parko veidus.

Toliau skaityti “Trys puikūs pasivaikščiojimai Ziono nacionaliniame parke Jutoje“

Jordanija – nauja mėgstamiausia lietuvių atostogų kryptis

Kai spalio pabaigoje Ryanair pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Jordanijos sostinę Amaną, lietuviai pirmą kartą gavo tiesioginį susisiekimą oru su Artimaisiais Rytais. O žiemos sezono įkarštyje bilietų šia kryptimi kainos buvo dramatiškai žemos – jeigu neklystu, buvo momentų, kai bilietas į vieną pusę kainavo ne daugiau negu 10 eurų. Tad visiškai nekeista, kad lietuviai pastebėjo Jordaniją ir kiekvieną savaitę dviem pilnais reisais skrenda užkariauti šios tolimos ir ganėtinai įdomios šalies.

Ką reikėtų žinoti prieš išsiruošiant į Jordaniją?

Kelionė. Skrydžiai vyksta pirmadieniais ir penktadieniais, trukmė – apie keturias valandas. Savaitgalio pabėgimo (nuo penktadienio popietės iki pirmadienio vakaro) užtenka ne tik pravėdinti savo mintis, bet ir susipažinti su svarbiausiais Jordanijos lankytinais objektais.

Mūsų maršrutas: Amanas – Negyvoji jūra – Petra – Wadi Rum dykuma – Amano oro uostas. Kai kurie žmonės tiek vietų nusprendžia aplankyti per savaitės kelionę, mums užteko nepilnų keturių dienų.

Toliau skaityti “Jordanija – nauja mėgstamiausia lietuvių atostogų kryptis“

Kazbeko kalno beieškant – vienos dienos išvyka iš Tbilisio

Būti Sakartvele ir nepamatyti kalnų – didžiausia nuodėmė. Gaila, mes per savo savaitės viešnagę daug laiko pasivaikščiojimui po juos skirti negalėjome, tad pasirinkome vienos dienos išvyką iš sostinės Tbilisio iki Stepantsminda miestelio, kuris geriausiai žinomas dėl ant kalno įsikūrusio Gergeti Trinity Church vienuolyno ir puikaus vaizdo į Kazbeko viršūnę.

Tbilisiui skyrėme vos kelias dienas, tad jau pirmąją iš jų svarstėme, kaip geriausia elgtis – ar užsisakyti patogią kelionę iš kokios nors agentūros, ar sėsti į jau pažintą maršrutką ir šiek tiek rizikuoti, nežinant, ar pavyks ja grįžti atgal į Tbilisį, ar tiesiog leistis į nuotykį. Nugalėjo paskutinis variantas, tad ganėtinai anksti ryte atsidūrėme Didube stotyje be aiškaus plano.

Iš tiesų, jo ir nereikėjo, nes vos tik pakilome iš metro stotelės, mus apsupo dušmanai, siūlantys nuvežti iki Stepantsminda ir atgal. Galiausiai su vieno jų pasiūlymu sutikome, nes gavome pažadą pakeliui sustoti dar keliose žaviose vietose ir taip pramankštinti kojas ilgesnėje nei trijų valandų kelionėje. Tiesa, prieš tai reikėjo susirinkti pilną turistinį ekipažą – per pusvalanduką į septynvietį automobilį įlipo dvi prancūzės ir baltarusų pora, tad galėjome pradėti kelionę.

Toliau skaityti “Kazbeko kalno beieškant – vienos dienos išvyka iš Tbilisio“

Page miestelis Arizonoje ir ranka pasiekiami navahų žemių lobiai

Arizonos valstija pilna gamtos lobių – čia ne tik Didysis kanjonas, bet ir kiti jo giminaičiai – Paminklų slėnis, Antilopės, Havasu bei Gleno kanjonai. Jeigu dykumų keliais keliausite tarp kelių skirtingų objektų, labai tikėtina, kad prasuksite ir, atrodytų, pro viduryje niekur įsikūrusį Page miestelį. Jo apylinkėse lengvai galima praleisti kelias dienas.

Kraštovaizdis nėra labai įspūdingas – aplinkui tik sausa žemė ir raudonai geltonos uolos. Pakeliui pamatysite mini turgelius – tai ženklas, kad esate navahų genčiai priklausančiose žemėse. Viename turgelyje buvome sustoję ir apžiūrėjome papuošalų stendą, buvo į ką akis paganyti. Su navahų istorija susipažinti galite ne tik kalbėdamiesi su vietiniais, bet ir apsilankę didesnėse degalinėse – vienoje jų savo kelyje į Page radome visą informatyvią ekspoziciją.

Pačiame Page miestelyje nelabai yra ką veikti, tad ilgai čia užtrukti turbūt nėra verta. Na, nebent norėsite praleisti dieną prie baseino – greičiausiai viešbutis tokį turės, nes rugsėjo viduryje temperatūra žemiau 30 laipsnių krisdavo tik vėlai vakare.

Taigi ką apžiūrėti ar nuveikti aplinkui Page?

Toliau skaityti “Page miestelis Arizonoje ir ranka pasiekiami navahų žemių lobiai“

Trumpas pasigrožėjimas Tbilisiu

Pirmoji šiemet paskelbta skrydžių naujiena iš Vilniaus oro uosto – Tbilisis, įkvėpė prisiminti praėjusio pavasario kelionę ir savaitę, praleistą tyrinėjant Sakartvelą (man šis Gruzijos pavadinimas vis dar keistas, bet bandau priprasti).

O šiemet balandį į Tbilisį skraidins Lietuvoje dar nematyta oro linijų bendrovė „Georgian Airways“. Bilieto kaina į vieną pusę su registruotu 23 kilogramų bagažu (įsivaizduojat, kiek khinkalių galėtumėte parsivežti?) siekia apie 100 eurų. Tinkamiausią dieną kelionės pradžiai galėsite pasirinkti iš trijų variantų – antradienio, ketvirtadienio ir šeštadienio. Kelionės trukmė – maždaug 3 valandos. Tiesa, atvykimo į Tbilisį laikas nėra labai patogus – oro uoste atsidursite apie 2 valandą nakties.

Ką gi veikti Tbilisyje? Vaikščioti, grožėtis, bendrauti, gerti vyną, o tada dar vaikščioti ir dar grožėtis.

Toliau skaityti “Trumpas pasigrožėjimas Tbilisiu“

Būtina pamatyti JAV: Didysis kanjonas

Didysis kanjonas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl norėjau keliauti į JAV, tad aplinkui šį objektą susidėliojo ir visas atostogų maršrutas. Man visuomet rodėsi, kad jau kur kur, bet ten gamtos didybė bus nenupasakojama. Ir ši prielaida tikrai pasitvirtino.

Didysis kanjonas ne veltui vadinamas Didžiuoju – jo ilgis siekia apie 450 kilometrų, plotis svyruoja nuo 6 iki 29 kilometrų, o gylis – apie 1,6 km (ačiū, Wikipedia!). Tad ir atvykti apžiūrėti šio kanjono galima iš skirtingų pusių. Mes pasirinkome tą, kuris labiausiai priimtinas daugumai turistų – South Rim (lietuviškai, pietinis kraštas).

Didžiojo kanjono nacionaliniame parke (Grand Canyon National Park) nusprendėme praleisti dvi dienas. Vieną iš jų lengvai pasivaikščiojome ir susipažinome su pasikeitusia aplinka, antrąją – ėjome į penkių–šešių valandų žygį ir žiūrėjome, kaip kanjono uolas nudažo patekanti saulė. Kaip tai atrodė? Įspūdingai.

Toliau skaityti “Būtina pamatyti JAV: Didysis kanjonas“

Didžiuliai medžiai ir juodosios meškos – viena diena Sekvojos nacionaliniame parke

Mano didžiausia baimė prieš skrendant į JAV ir ruošiantis nakvoti palapinėje buvo ta, kad mane užpuls ir suvalgys meška. Trečiąją dieną po nusileidimo Kalifornijoje ir pasiekus Sekvojos nacionalinį parką tai galėjo tapti realybe. Bet apie tai kiek vėliau.

Sekvojos nacionalinis parkas ir Karalių kanjonas (Sequoia & Kings Canyon National Parks) – didžiulė teritorija Siera Nevados kalnuose. Anot žemėlapio, nuo San Francisko iki parko automobiliu važiuoti reikėtų apie 4 valandas, nuo Los Andželo – apie 3,5 val., o mes nuo savo motelio Monterėjaus miestelyje su stabtelėjimais pakelės turgeliuose ar supermarketuose realiai atriedėjome maždaug per penkias.

Turėjome tik vieną dieną, o tiksliau – pusdienį, nes parke atsiradome apie 13 val. ir iki tamsos norėjome pasistatyti palapines kempinge. Bet net ir su tiek nedaug laiko apžiūrėjome kelis puikius objektus, iš kurių TOP4 galėtų būti toks:

General Sherman Tree – didžiausias pasaulio medis. Na, iš tiesų jis nėra nei aukščiausias, nei storiausias – iš visų kitų pasaulio medžių jis turi daugiausiai medienos. Generolo Šermano sekvoja (internetai sako, kad lietuviškai reikėtų ją vadinti mamutmedžiu) yra 83 metrų aukščio ir 11 metrų skersmens apačioje. Į viršų medis siaurėja.

Puolant meškai ar šiaip esant norui į sekvoją taip paprastai neįlipsi – pirmosios didžiosios sekvojos šakos yra maždaug 40 metrų nuo žemės.

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki Generolo Šermano sekvojos veda asfaltuotas takelis, kuriuo paėjėti reikės kiek mažiau negu kilometrą.

Toliau skaityti “Didžiuliai medžiai ir juodosios meškos – viena diena Sekvojos nacionaliniame parke“