Norint turiningai praleisti savaitgalį Lisabonoje, vien pasivaikščioti po miesto centrą neužteks. Tiksliau, gal ir užtektų, bet juk norisi pamatyti ir daugiau įdomių miesto vietų, tiesa? Antrąją viešnagės dieną leiskitės į kelionę po Belem rajoną. Senajame Lisabonos priemiestyje rasite net kelis miesto simboliais tapusius objektus – autentišką pastel de nata pyragėlių kavinę (būtent joje gardieji saldumynai ir pradėti gaminti) ir didžiuosius pasaulio atradimus menantį Belem bokštą.

Bet apie viską iš pradžių!

Visų pirma, jums reikės įsigyti viešojo transporto bilietą. Vienos kelionės kaina priklauso nuo pasirinktos transporto rūšies, tad kad būtų patogiau, įsigykite dienos bilietą, kuris galios tiek metro, tiek autobusams, tiek tramvajams. Kad jį įsigytumėte, reikės nusileisti į kurią nors metro stotį ir automate nusipirkti Viva Viagem kortelę (jos kaina – 0,5 eur) ir ją papildyti dienos bilietu (kaina – 6,4 eurai). Jeigu per dieną viešuoju transportu naudositės daugiau negu du kartus, kortelė tikrai sutaupys jūsų pinigų.

Figueira Square aikštėje suraskite 15 tramvajų, sėskite į jį ir pusvalanduką važiuokite iki Mosteiro dos Jerónimos stotelės. Turbūt iš karto pamatysite ir pirmąjį lankytiną objektą – įspūdingos architektūros šv. Jeronimo vienuolyną, kuris įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Jis ganėtinai populiarus tarp turistų, tad pasiruoškite palūkėti eilėje iki galėsite įsigyti bilietus. Tiesa, bilietai pardavinėjami ne prie pagrindinio įėjimo į vienuolyną, tad pasitikrinkite, ar tikrai į reikiamą eilę atsistojote.

Apsilankymas vienuolyne kainuoja 10 eurų, yra įvairių kombinuotų su kitais muziejais variantų už kiek didesnę kainą, tad jeigu planuosite apsilankyti kitur, pagalvokite apie tai iš anksto.

Tokia pati įspūdinga vienuolyno architektūra laukia ir vidiniame kiemelyje, jį apeiti ir ištyrinėti išlikusias patalpas tikrai prireiks vienos kitos valandėlės. Vienoje iš buvusių vienuolių susirinkimo salių buvo ekspozicija, skirta Portugalijos istorijai – ji vaizduojama lyginant su konkrečiomis vienuolyno istorijos datomis bei su svarbiausiais viso pasaulio įvykiais.

Prie vienuolyno yra ir Santa Maria bažnyčia, kurioje palaidotas keliautojas ir atradėjas Vasco da Gama. Tiesa, mes vienuolyne lankėmės sekmadienį ryte, tad turistai tuo metu į bažnyčią nebuvo įleidžiami dėl vykstančių mišių.

Po pasivaikščiojimo vienuolyne jau būtų metas atsigerti kavos ir užkąsti. Būtent dabar traukite į Pasteis de Belem kavinę, kuri skaniąsias pastel de nata gamina jau nuo 1837-ųjų. Prie įėjimo greičiausiai pamatysite bevingiuojančią eilę, tačiau drąsiai eikite į vidų ir ieškokite vietos prisėsti – eilėje laukia tie, kurie norės skanėstus pasiimti su savimi. Kavinė didelė – ji slepia ne vieną salę ir, jeigu neklystu, ten vienu metu prisėsti gali apie 500 žmonių.

Interjeras išpuoštas baltai-mėlynomis plytelėmis ir siūlo ne tik pagal savo slaptą receptą kepamų pastel de natų, bet ir kitokių skanėstų. Paragaukite – likusiai dienos daliai tikrai reikės jėgų.

Vėl praeikite pro vienuolyną, pasidomėkite, gal norėtumėte užsukti į dar kokį nors muziejų, nes čia pat įsikūrę net keli – Laivybos muziejus (Museu de Marinha), jame teko lankytis pirmojoje kelionėje po Portugaliją – labai patiko!, planetariumas ir modernaus meno muziejus (Museu Colecção Berardo), kuris šeštadieniais būna nemokamas.

Jeigu neturėsite nuotaikos muziejams, keliaukite tolyn link Tejo upės ir Torre de Belem – žymiojo balto bokšto, pastatyto dar 16 a. pradžioje ir netikėtai nepaliesto žemės drebėjimo, nusiaubusio Lisaboną. Jis, žinoma, taip pat įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.

Mes nusprendėme pačiame bokšte nesilankyti, bet užtat prisėdome prie upės išgerti taurės vyno iš „Wine with the view“ autobusiuko, o tuomet palei upę keliavome iki Atradėjų paminklo (Monumento aos Descobrimentos), kuris įamžina keliautojus portugalus, atradusius tuomet paslaptingais atrodžiusius tolimus pasaulio kampelius.

Toliau galite palei upę keliauti iki kito įdomaus objekto – Balandžio 28-osios tilto (Ponte 25 de Abril), kuris labai panašus į tiltą, esantį San Franciske. Mes kelias stoteles pavažiavome tramvajumi, o po to pasivaikščiojome krantine – ekspertės akimis įvertinau, kad ji puikiai tinka pabėgioti.

Beveik tilto šešėlyje slepiasi LX Factory – hipsteriškoji Lisabonos vieta su restoranėliais, parduotuvėlėmis su stilingais dalykais, įspūdingu knygynu, gatvės menu, muzikos pasirodymais ir pan. Sekmadieniais ten dar ir dizainerių turgus vyksta, tad akis paganyti tikrai buvo kur.

Fainiausios vietos man – Rio Maravilha terasa ant stogo, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į jau minėtąjį tiltą, Ler Devagar knygynas (gaila tik, kad angliškų knygų ten nėra jau taip daug…) ir autentiškai atrodanti Cantina, kuri, deja, mūsų pietų metu jau buvo užsidariusi. Bet užsukome kitur ir smarkiai nenusivylėme (tiesa, aš užsisakiusi portugališką burgerį, gavau mėsos šmotą su plonyčiais bulvių čipsais, na, bet pati kalta, jog neišskaičiau meniu bandelės trūkumo…).

Sugrįžusios į miesto centrą nusprendėme iki galo išnaudoti turimo dienos transporto bilieto privalumus ir pasivažinėti garsiuoju Lisabonos geltonuoju tramvajumi. Martim Moniz aikštėje prasideda žymiojo 28 tramvajaus maršrutas, kuris pravingiuos pro siauras Alfamos gatveles ir aprodys miesto grožybes kiek kitokiu kampu. Taip pat turėsite progą pasivažinėti senoviniu tramvajumi – pasėdėti ant medinio suoliuko cypinčiame skardiniame vagonėlyje.

Dieną prie 28-ojo tramvajaus rikiuojasi ilgiausios eilės, tačiau sutemus jos dažniausiai sutrumpėja. Pabandyti šią pramogą visai smagu, tačiau eilėje valandą dėl jos nelaukčiau..

Praktinė informacija arba dar išlaidų suvestinės

Pasteis de Belem kavinėje už du puodelius kavos, dvi pastel de natas ir du kitokius pyragėlius sumokėjome 8,5 euro. Dvi portveino taurės prie Torre du Belem atsiėjo 12 eurų. Pietūs LX Factory su pora sangrijos taurių – 36,5 euro. Ai, ir dar vakarienei (bei pusryčiams) prie namų nusipirkau picos, ji buvo su pistacijų padažu ir su gaiviuoju gėrimu kainavo 13,5 euro.

Pirmosios dienos maršrutas po Lisabonos centrą jūsų dėmesio laukia čia.