Norviliškių pilis ir romantiška nakvynė Lietuvos pakraštyje

Kai karantinui baigiantis dėliojausi norų sąrašą savaitgalių veikloms, pirmoje jo vietoje atsidūrė dvarų bei pilių lankymas. Įpusėjus vasaros sezonui, rezultatai nėra labai džiuginantys – įspūdžių sąskaitoje neturiu nė vieno dvaro. Bet pilys buvo aplankytos dvi ir vienoje iš jų nakvota!

Nakvynės patirtis buvo ganėtinai įspūdinga, nes į Norviliškių pilį pačiame Lietuvos pakraštyje važiavome siaučiant audrai – pučiant stipraus vėjo gūsiams ir pliaupiant lietui. Kai pagaliau saugiai pasiekėme savo kambarį, audra nesiliovė ir mūsų vakaro romantiką praturtino žaibais ir perkūnija, tad pasivaikščiojimui po apylinkes reikėjo sulaukti ryto.

Bet apie viską nuo pradžių.

Toliau skaityti “Norviliškių pilis ir romantiška nakvynė Lietuvos pakraštyje“

Pasižvalgymai po Žemaitiją: Tauragė ir Pagramantis

Tauragė yra miestas, kurį jaučiausi truputį pažįstanti – esu jį bent kelis kartus mačiusi pro automobilio langą, čia esu vaikštinėjusi gatvėmis su pussesere ir net lankiausi pas kelis žmones svečiuose. Tiesa, visa tai vyko prieš maždaug 15 metų, o gal net ir daugiau.

Tad, kai ruošdamasi savaitgaliui vykti į tėvų sodybą pradėjau galvoti apie pakeliui esančius lankytinus objektus, Tauragė netyčiom įsibrovė į mintis. O tuomet prisiminiau ir kitą vaikystėje išvaikščiotą miestelį – Pagramantį, kurio vardo regioniniame parke praėjusį pavasarį aplankiau ne vieną pažintinį taką. Tuomet miesteliui laiko nebeliko, tad šį kartą reikėjo atsigriebti.

Toliau skaityti “Pasižvalgymai po Žemaitiją: Tauragė ir Pagramantis“

Kaip atostogausime šią vasarą, kai baigsis karantinas?

Daugiau negu du mėnesius sąžiningai sėdint namie, tvarkantis su atšauktų kelionių reikalais (Madridą ir Dubrovniką vis tiek tikiuosi kada nors pamatyti) ir stengiantis gyventi čia ir dabar, man vis tiek sunkiai pavyksta neplanuoti, ką aš veiksiu vasarą. Kadangi tolimesnių kelionių artimiausiems mėnesiams tikėtis neverta, metas atsigręžti į Lietuvą.

Jeigu dar nematėte nė vieno straipsnio iš serijos „TOP10 Lietuvos vietų, kurias turite aplankyti šiemet“ – sveikinu su tokiu pasiekimu! Pati juos skaitydavau ir anksčiau, o šiemet rekomendacijų užderėjo kaip niekad. Tad susidariau savo sąrašą dalykų, kuriuos norėčiau nuveikti šiltuoju metų laiku. Surašau jį viešai, kad jausčiausi labiau įsipareigojusi bent dalį pramogų įgyvendinti. Jeigu kas nors patiks ir jums – labai dėl to džiaugsiuos!

Toliau skaityti “Kaip atostogausime šią vasarą, kai baigsis karantinas?“

Kaip mes per 15 mėnesių surinkome Lietuvos žemėlapį

Įspūdžių žaidimas. Geriausia praėjusių metų turizmo iniciatyva. Skatinimas pakeliauti po savo šalį – visa tai yra „Surink Lietuvą“. Idėja atrodo visai paprasta, bet tikrai ne prasta – aplankai 60 šalies savivaldybių ir kiekvienoje iš jų įsigyji magnetuką, atspindintį būtent tą kraštą, o galiausiai iš visų jų susidėlioja stilizuotas Lietuvos žemėlapis.

Man „Surink Lietuvą“ karštinė prasidėjo 2018-ųjų liepos 14 d., kai iš draugės dovanų gavau mūsų gimtojo miesto – Šiaulių – magnetuką. Vos per kelias dienas nuo iniciatyvos pradžios jis jau buvo spėjęs tapti deficitiniu. Tad ta trūkumo situacija ir iššūkių atmosfera pakurstė norą imtis žaidimo iš esmės. Ir štai, 2019 metų spalio 26 dieną – po kiek daugiau nei 15 mėnesių – ant namų šaldytuvo esu surinkusi visus 60 žemėlapio magnetukų.

Simboliška tai, kad per 15 mėnesių dviese suvažinėjome į 15 kelionių. Magnetukų rinkimas buvo derinamas su kelionėmis pas gimines per šventes, dėl to buvo keičiami maršrutai važiuojant kur nors su kitokiais reikalais, taip pat ir bėgimo renginius rinkdavausi tokiuose regionuose, kur dar reikėdavo „susirinkti“ savo žemėlapio dalis. Tiesa, kai kuriose Lietuvos vietose esame buvę ir anksčiau, tad tose savivaldybėse priėmėme draugų pagalbą ir atskirai ten nebevažiavome.

Dabar suskaičiuoju, kad per tuos 15 mėnesių vien rinkdami magnetukus nuvažiavome maždaug 5880 kilometrų. Tad noriu pasidalyti trumpu šių kelionių dienoraščiu.

Toliau skaityti “Kaip mes per 15 mėnesių surinkome Lietuvos žemėlapį“

Savaitgalis Minske – netikėta pažintis su hipsterišku miestu

Prieš trumpą savaitgalio kelionę į Minską aš siaubingai jaudinausi. Tiesa, ne dėl ypatingų lūkesčių miestui, bet dėl to, kad pasiryžau kaimynų sostinės prospektais po dviejų metų pertraukos ir vėl nubėgti pusę maratono – t.y. 21,097 kilometrus.

Taigi kelionės į Minską smarkiai neplanavau ir leidau reikalams klostytis taip, kaip jau jiems patiems išeis. O išėjo puikiai! Pirmąją kelionės dieną pamačiau spalvotą ir hipsterišką Minską su menininkais, blusturgiais, jaukiomis kavinėmis bei žmonių šurmuliu, o antrąją – prabėgau plačiomis miesto gatvėmis ir šiek tiek endorfinų aptemdytomis akimis apžiūrėjau didžiuosius ir svarbiuosius miesto pastatus.

Toliau skaityti “Savaitgalis Minske – netikėta pažintis su hipsterišku miestu“