Praėjusiais metais, kai pradėjome „atradinėti“ Lietuvą, viena pirmųjų kelionių buvo nelabai ilgas pasivažinėjimas po Vilniaus rajoną. Tuomet vos per kelias valandas apžiūrėjome vieną pilį (ne Trakų, jeigu ką!), du aukščiausius Lietuvos kalnus ir dvaro griuvėsius. Ir visa tai – nenutolstant 50 kilometrų atstumu nuo namų.

Šiemet, kai #SurinkLietuva magnetukų iniciatyva (jeigu dar nerenkate magnetukų, iš kurių susideda Lietuvos žemėlapis, pradėkite tai daryti!) ir vėl paskatino pakeliauti po Vilniaus apylinkes, suradau dar keletą įdomių lankytinų vietų.

Objektų TOP 5 man pasirodė kiek per mažai, tad dalijuosi savo atradimų TOP 7.

1. Nemėžio mečetė ir totorių kapinaitės

Vos septintajame Minsko plento kilometre jau reikėtų sukti į Nemėžio miestelį ir ieškoti čia mečetės – vis dėlto Lietuvoje tokių yra vos keturios.

Nemėžio totorių mečetė atrodo nedidukė, ji medinė ir su bokšteliu – minaretu. Aplinkui ganėtinai didelės ir senos kapinės. Kiek po jas pasivaikščiojus, išryškėja skirtumas nuo mums įprastų kapinių – antkapių užrašai yra kitoje pusėje.

2. Rašytojo Vladislavo Sirokomlės muziejus Bareikiškėse

Nemeluosiu, apie šį muziejų ir apie lenkų kalba rašiusį Liudviką Vladislovą Francišką Kondratovič sužinojau tik tada, kai prasidėjo #SurinkLietuva magnetukų vajus. Bareikiškėse yra Vilniaus rajono turizmo ir informacijos centras – kol kas tai vienintelė vieta, kurioje galima įsigyti Vilniaus rajono magnetuką.

Internetai sako, kad Sirokomlė buvo pirmųjų kelionių vadovų po Lietuvą autorius. Gražiai sutvarkyto dvarelio kieme galima apžiūrėti paminklą rašytojui su iškalta lyra. Lenkiškas užrašas ant jo sako, kad poetas mėgęs dirbti lauke prie panašaus akmeninio stalo.

Jeigu norėsite užeiti į muziejaus vidų ir sužinoti apie Sirokomlę daugiau, įėjimas kainuoja vos 0,6 eur.

3. Medininkų pilis

Manoma, kad Medininkų pilis pastatyta kunigaikščio Gedimino. O apie tai, kad joje mėgo lankytis Vytautas Didysis, sužinosite iš jam skirtos menės jau pačioje pilyje.

Aptvarinio tipo pilies kiemo plotas – beveik 2 hektarai. Anksčiau joje buvo 4 bokštai, šiuo metu atstatytas vienas, kuriame per visus penkis aukštus ir yra įsikūrusi ekspozicija. Nors eksponatų nėra labai daug, jie kelia įspūdį. Muziejus pilyje atidarytas ne taip ir seniai, 2012-aisiais, tad užsukite, jei dar neteko. Bus puiki alternatyva Trakams.

Įėjimas į muziejų suaugusiems kainuoja 4 eurus.

4. Aukštojo kalnas

294 metrai – toks yra aukščiausio Lietuvos kalno „ūgis“. Jis rekordininku tituluojamas nuo 2004 metų, kai didžiausios kalvos vardą dėl įvykdytų naujų ir tikslesnių matavimų prarado Juozapinės kalnas.

Aukštojas ir Juozapinė yra šalia vienas kito ir vizualiai niekuo nesiskira bei nesuteikia progos pasižvalgyti į apylinkes iš viršaus, nes yra toje pačioje Medininkų aukštumoje.

Tiesa, ant Aukštojo kalno pastatytas medinis apžvalgos bokštelis, kuris leidžia pakilti kiek aukščiau. Šalia bokštelio ir aukščiausią Lietuvos vietą žyminčio akmens – skulptūrinė kompozicija „Aukuras“.

5. Paulavos Respublika

Jau pasiekus Šalčininkų rajoną ir Merkinės miestelį, pakelėje stūkso griuvėsiai. Tai ne šiaip koks dar vienas pamirštas dvaras, čia 1769–1795 metais gyvavo atskira nuo ATR valstybė – Paulavos Respublika. Jos 3 tūkst. ha plote gyveno maždaug tūkstantis žmonių, kurie turėjo savo pinigus, įstatymus, švietimo sistemą ir kariuomenę. Respublika netgi buvo pripažinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio.

Gaila, buvusios dvaro didybės dabar ten nebematyti. Nors rūmai išgyveno laiko negandas ir buvo paversti kolūkio grūdų sandėliu, tačiau po kilusio gaisro niekas rimtai nebesiėmė jų atgaivinimo.

Teritorija sutvarkyta – nutiesti takeliai, nušienauta žolė, pastatytas paminklinis akmuo su šiek tiek informacijos apie vietą. Tiesa, po pastatų griuvėsius per daug nešmirinėkite, jie neatrodo labai saugiai. Vienas ansamblio pastatas – išlikęs lobynas–ledainė, pernai jau buvo aptvertas ruošiantis restauracijos darbams, internetuose radau, kad planuojama ten įrengti muziejų. Ar taip nutiks iš tiesų – laikas parodys.

6. Levandų uostas

Prie Merkio upės apsilankyti verta ne tik tiems, kurie nori pamirkyti kojas upėje, bet ir tiems, kurie žavisi Provansu bei levandomis. Buikų kaime įsikūręs levandų ūkis, romantiškai pasivadinęs „Levandų uostu“. Iš anksto pasiskambinę FB skelbiamu numeriu ir susitarę dėl apsilankymo būsite pavedžioti po du levandų laukus, pasivaišinsite levandų arbata, sužinosite, kiek dar visokių įdomių dalykų galima iš jų ar su jomis pagaminti, ir bent trumpam pajusite visišką ramybę.

Trumpa ekskursija ir pasakojimas vienam žmogui atsieis 2 eurus. „Levandų uostas“ siūlo ir įvairias edukacines programas, jomis verta pasidomėti tiems, kurie ieško netikėtos pramogos šventėms.

7. Jašiūnų dvaras

2015-aisiais restauruotas ir atidarytas dvaras pritaikytas įvairiems renginiams. Kaip supratome iš afišų lauke, savaitgaliais čia dažnai vyksta klasikinės muzikos koncertai.

Nors į dvarą atvažiavome Šalčininkų magnetuko, pamačiusi didžiuosius dvaro laiptus ir paauksuotus veidrodžius, užsinorėjau apžiūrėti pastatą nuodugniau. Pirmajame jo aukšte yra puikus ir netgi šiek tiek interaktyvus muziejus, supažindinantis su dvaro šeimininkais, jų istorija, įpročiais, patiekalais ir kitomis kasdienio gyvenimo detalėmis. Antrajame aukšte – dalinai restauruoti kambariai ir salės. Įdomiausias man pasirodė buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus Jano Sniadeckio kambariukas–biblioteka. Būtent šio pono biustą pamatysite virš pagrindinio įėjimo.

Prie dvaro dar yra ir parkas, bet nevykstant renginiams, jame nelabai yra ką veikti.

Įėjimas į dvarą – 2 eurai.

Visus 7 objektus įmanoma aplankyti per vieną dieną, jeigu kelionę kruopščiai suplanuosite ir pasiimsite su savimi maisto. Muziejaus, pilies ir dvaro darbo laiką verta pasitikrinti internete – vasaros ir žiemos sezonais jie gali skirtis.
Nuvažiuojamų kilometrų skaičius maršrute – apie 100 kilometrų.

Ir gal tikrai verta ne tik į Trakus iš Vilniaus nuvažiuoti?