Dažniausiai žmonės, atskridę į Gruziją per Kutaisio oro uostą, kuo greičiau skuba pirmyn – prie jūros, į kalnus ar į sostinę Tbilisį. Mūsų maršrutas buvo kiek lėtesnis, tad pakeliui į Tbilisį dar sustojome Goryje – mieste (ar vis dėlto miestelyje?), kuris labiausiai žinomas dėl to, kad jame gimė vienas didžiųjų pasaulio diktatorių Josifas Stalinas.
Gorio centre įrengtas jam skirtas muziejus, šalia pastatyta ir sena bakūžė, kurioje Stalinas praleido pirmąsias savo dienas, ir keli jo traukinio vagonai, leidžiantys susipažinti su tuometinių kelionių ypatumais. Šis muziejus ir yra įdomiausia miesto dalis – atvykus čia verta priešais muziejų esančiose užkandinėse įsigyti chačiapurį ir kavos, prisėsti sode ir pasišildyti saulėkaitoje, pasišnekėti su aplinkui šmirinėjančiais šunimis, atsikratyti vieno kito pavežėjimo paslaugas siūlančio vyruko, o tada leistis į kelionę po Stalino gyvenimą.
Jeigu esate įpratę prie interaktyvių muziejų, kuriuose galima eksponatus pačiupinėti, šalia paveikslų rasti ir ekranų su vaizdo klipais, papildančiais matomą vaizdą, teks susitaikyti, kad šis muziejus daug paprastesnis ir konservatyvesnis. Didžiulėse ir puošniose salėse ant sienų kabo paveikslai, žemėlapiai, dokumentai ir nedidukai jų paaiškinimai gruzinų ir rusų kalbomis.
Mums pavyko prisijungti prie rusų kalba vedamos ekskursijos, kurioje buvome keturiese. Kaip supratau, ekskursijos vyksta ir anglų kalba, dėl jų laiko derėtų teirautis kasoje.
Ekskursija trunka apie valandą, pastatu ji neapsiriboja – išveda ir į lauką prie jau minėtos trobelės, į kurios vidų eiti negalima, bet gidė pakelia užtvarą ir „tik mums“ leidžia paspoksoti pro langus į kambarių vidų. Taip pat galima apsilankyti ir traukinyje, kuriame turistams dažniausiai labiausiai patinka ne kas kita, o Stalino WC.
Man įspūdingiausia muziejaus vieta buvo salė su dovanomis Stalinui 70-mečio proga bei pritemdytas mauzoliejus, kuriame eksponuojama jo pomirtinė kaukė. Apskritai, visas muziejus ir pats miestas man kėlė šiurpuliukus, bet tikrai rekomenduoju, turint progą, juos abu aplankyti.
Kas dar yra Goryje? Nedidukas senamiestis, kelios skirtingo dydžio cerkvės, baisoka autobusų stotis su turgumi ir senovinės tvirtovės griuvėsiai ant kalno.
Ten ir užkopėme aplankę muziejų – pažadinome ant tako įmigusį šunį, kuris ilgokai tuo piktinosi ir lojo, pasikarstėme likusiomis gynybinėmis sienomis ir apžiūrėjome Gorį iš aukščiau. Daugiau nieko įdomaus šiame mieste ir neradome.
Kitą dieną leidomės į naują nuotykį – norėjome aplankyti vos už 10 kilometrų nuo Gorio esantį miestą olose. Uplistsikhe nebuvo jau taip lengvai pasiekiamas objektas, kaip kad galvojome. Į vieną maršrutką nespėjome, tad kitos laukėme valandą, tada kratėmės ja pusvalandį ir išmesti viduryje niekur dar apie 20 minučių iki įėjimo keliavome pėsčiomis.
Uplistsikhe – viena seniausių Gruzijoje apgyvendintų vietų, įspūdį tikrai palieka – tiek iš aukštai matomomis apylinkėmis, tiek akmenyje išskaptuotomis erdvėmis.
Praktiniai dalykai
Iš Kutaisio į Gorį maršrutkos važiuoja iš pagrindinės autobusų stoties. Bilieto kaina – 10 larių, kelionės trukmė – maždaug 2,5 val. Tiesa, jeigu rinksitės maršrutką, vykstančią į Tbilisį, ir pirksite bilietą iš tetutės stotyje, būtinai perspėkite vairuotoją, kad jums reikės išlipti Goryje. Nes mes galiausiai atsidūrėme dviese viduryje autostrados ir turėjome ieškoti būdų, kaip pasiekti savo destinaciją, likusią už nugaros.
Goryje apsistojome „Nitsa Guest House“ ir tai buvo pati puikiausia savaitės kelionės nakvynė. Namų savininkė mus kalbino, vaišino arbata, paruošė didžiulius ir nuostabiai skanius pusryčius, o atsisveikindama dar ir išbučiavo. Tiesa, angliškai ji nelabai kalbėjo, bet labai stengėsi man perduoti svarbiausius dalykus (pavyzdžiui, kad vonioje reikia kiek palaukti, kol atbėgs karštas vanduo).
Vakarienę valgėme pas dėdulę, kuris turi mažytę užkandinę be jokio matomo pavadinimo. Ten stovėjo vos trys stalai, prie vieno iš jų sėdėjo šeimininkas, kuris pasiūlė mums paragauti jo pupelių troškinio. Kai šiek tiek nusivaipėme, jis pasakė – kai tik paragausite, nebenorėsite valgyti nieko daugiau. Ir jis buvo teisus! Nelabai apetitiškai atrodęs patiekalas buvo nuostabiai skanus. Aš prie jo gavau dar ir konjako taurelę, kad sušilčiau (Gruzija nebuvo mums labai palanki šilumos atžvilgiu, o aš besirinkdama rūbus į kelionę buvau nusiteikusi pernelyg optimistiškai). Galiausiai, soti vakarienė dviem žmonėm su troškiniu, duona, sūriu, kopūstais, limonadu ir konjaku mums kainavo vos 10 larių.
Nakvynė Goryje – 45 lariai už dvivietį kambarį, pusryčiai žmogui – plius 5 lariai. Stalino muziejus dirba 10–18 val. Bilieto kaina 15 larių, o štai įėjimas į Uplistsikhe kainavo 7 larius. Kopimas į tvirtovę ant kalno – visiškai nemokamas.
kometaatskrieja.com 