Norviliškių pilis ir romantiška nakvynė Lietuvos pakraštyje

Kai karantinui baigiantis dėliojausi norų sąrašą savaitgalių veikloms, pirmoje jo vietoje atsidūrė dvarų bei pilių lankymas. Įpusėjus vasaros sezonui, rezultatai nėra labai džiuginantys – įspūdžių sąskaitoje neturiu nė vieno dvaro. Bet pilys buvo aplankytos dvi ir vienoje iš jų nakvota!

Nakvynės patirtis buvo ganėtinai įspūdinga, nes į Norviliškių pilį pačiame Lietuvos pakraštyje važiavome siaučiant audrai – pučiant stipraus vėjo gūsiams ir pliaupiant lietui. Kai pagaliau saugiai pasiekėme savo kambarį, audra nesiliovė ir mūsų vakaro romantiką praturtino žaibais ir perkūnija, tad pasivaikščiojimui po apylinkes reikėjo sulaukti ryto.

Bet apie viską nuo pradžių.

Renesanso stiliaus Norviliškių pilis išgarsėjo, kai šalia jos 2007 m. buvo surengtas pirmasis didelis muzikos festivalis Lietuvoje Be2gether.

Iš tiesų pilies istorija siekia net XVI amžių, kuomet seno dvaro vietoje Šorcų giminės žmonės pastatė pilį. Kiek vėliau, t.y. 1617 m., jame įsikūrė pranciškonų vienuolynas, o bėgant laikui pilies užimtumo istorijoje atsirado ir kareivinės, ir mokykla. Nuo Pirmojo pasaulinio karo iki pat 2006-ųjų pilis buvo apleista, o tuomet pilnai renovuota ir pritaikyta turizmui.

Pirmajame pilies aukšte – paveikslais papuošta menė, kurioje sekmadieniais vyksta viduramžių stiliaus pietūs (trunka 3 valandas, kainuoja apie 20 eurų). Mes pietų nelaukėme, bet iš paruoštų vietų skaičiaus pasirodė, kad šis renginys ganėtinai populiarus.

Pilies rūsyje radome dar valgyti parengtų vietų ir bariuką, kuriame buvo galima išgerti kavos. O antrajame – gyvenamieji kambariai, kuriuose vienu metu gali apsistoti 14 asmenų.

Mes į pilį atvykome šeštadienio vakarą ir buvome vieninteliai jos lankytojai, tad patirtis buvo ganėtinai išskirtinė net nepaisant pliaupiančio lietaus, blyksinčių žaibų ir griaudėjančios perkūnijos.

Gavome labai romantišką kambarį, kurį mus pasitikusi pilies dama apibūdino kaip vienintelį pilyje su dvigule lova. Kiek vėliau internetuose paskaičiau, kad Norviliškių piliai kaip viešbučiui yra skirtas keturių žvaigždučių įvertinimas. Nors dėl jo galėčiau kiek pasiginčyti, bet iš tiesų nakvojome ganėtinai patogiai. Tiesa, pusryčiai, mano vertinimu, buvo kuklūs – du kepti kiaušiniai su kumpiu ir duona bei puodelis kavos. Ta prasme, kokie savaitgalio pusryčiai būna be deserto?

Ką galima pamatyti pilies apylinkėse? Pro savo kambario langą matėme dailią medinę bažnyčią, tai apėjome aplinkui ją. Šalimais radę kapines pasižvalgėme ir po jas. Toliau į tą pusę eiti nebebuvo kur, nes atsitrenkėme į Baltarusijos sieną.

Grįždami atgal į Vilnių pasižvalgėme po Dieveniškių regioninio parko įdomybes.

Pirmiausia sustojome pačiame Dieveniškių miestelyje, kurio viduryje stovi dar viena puiki medinė bažnyčia. Aplankėme vietines parduotuvėles, kad nusipirktume ledų ir kad pasiklausytume, kokia kalba žmonės kalba – mano nelabai išlavintos ausys pagavo rusų-lenkų-lietuvių kalbų žodžius. Tada apėjome senamiestį ir pasigrožėjome medine jo architektūra.

Tuomet užsukome į kelis senovinius kaimelius – pasirinkome apžiūrėti Žižmus ir Rimašius. Abu jie gali priminti Rumšiškes – dauguma namų yra architektūros paminklai, tik jie iki šiol yra gyvenami ir puoselėjami.

Pilies dama dar rekomendavo mums aplankyti Gaujos mokomąjį taką, apžiūrėti Grybiškių ąžuolą, užlipti ant Bėčionių piliakalnio ir pasimaudyti prie Poškonių esančioje poilsiavietėje, bet mes pasilikome šiuos objektus ateities kelionėms.

Praktiniai dalykai

Važiuodami apžiūrėti pilies pasiimkite asmens dokumentą – būsite pasienio zonoje, tad jo gali prireikti. Išvažiuojant iš Dieveniškių apylinkių ir vadinamojo Lietuvos apendikso arba Stalino pypkės, būsite sustabdyti pasieniečių, kurie norės pažiūrėti, ką vežatės bagažinėje.

Nakvynė Norviliškių pilyje su pusryčiais atsiėjo 80 eurų. Dabar galvoju, kad kiek brangoka, bet patirtis tikrai buvo labai įdomi tiek dėl gamtinių sąlygų, tiek dėl tvyrančios tylos – į pilį veda tik vienas kelias, kuris tikrai nėra masiškai naudojamas. Pravažiuoti pro šalį neišeina, nes kelias baigiasi atsirėmęs į šalies sieną.

Pilies interneto puslapis atitinka pilies istoriją – t.y. yra senovinis ir kai kurių paslaugų kainas vis dar nurodo litais. Nakvynės rezervaciją pavyko padaryti paskambinus nurodytu telefonu, parašius SMS ir atlikus pavedimą. Norviliškių pilis turi ir FB puslapį, bet jis nėra dažnai atnaujinamas, dėl ko irgi šiek tiek gaila.

Nuo Vilniaus iki Norviliškių pilies yra mažiau nei 100 kilometrų, tad jos aplankymas gali būti puikus vienos dienos kelionės planas. Važiuokit!


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s