Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje

Turbūt visi, besidomintys kelione į Jordaniją, sužino apie Petrą – dykumos uolynuose pasislėpusį senovinį miestą, kuris laikomas vienu iš naujųjų pasaulio stebuklų. Vakarų pasauliui ši teritorija žinoma vos nuo 1812-ųjų metų, dabar ji įtraukta net į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kiekvienais metais šią vietą aplanko vis daugiau turistų – 2018 metais jų čia buvo kiek daugiau nei 800 tūkstančių, nesistebėčiau, jei šiemet skaičius perkoptų milijoną.

Visuose patarimuose turistams sakoma, kad Petros teritorija didžiulė, ją apeiti nėra taip paprasta, čia reikėtų praleisti kelias dienas ir pan. Mes patys nuvykę į vietą sakėme, kad kiek pavyks apeiti, tiek ir užteks – laiko turėjome ganėtinai ribotai. Tad galiausiai tikrai džiaugėmės, kad per penkias Petroje praleistas valandas suvaikščiojome pagrindiniu taku nuo pradžios iki galo ir atgal be papildomos asiliukų, kupranugarių ar karietų pagalbos.

Jeigu ir jūs Jordanijos keliausite intensyviai, žinokite, kad ir pusdienis Petroje yra tikrai geriau negu nieko.

Toliau skaityti “Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje“

Boržomis Gruzijoje – grynas kurorto oras ir mineralinio vandens baseinai

Jeigu anksčiau Kutaisį esu pavadinusi Sakartvelo (a.k.a. Gruzijos) Savanorių prospektu, tai Boržomio miestelį reikėtų pakrikštyti Druskininkais arba Birštonu. Viena sąsaja tarp lietuviškų ir gruziniško kurortų labai artima – mineralinis vanduo, trykštantis iš šaltinio parke. Kitos – gamtos apsuptis ir visiško atsipalaidavimo jausmas.

Ką veikti Boržomyje?

Eiti pasivaikščioti po miestelį ir jo apylinkių kalvas (nors man tuo metu jos atrodė kaip aukščiausi kalnai) ir išsimaudyti atvirame mineralinio vandens baseine. Kadangi Boržomis buvo paskutinė mūsų kelionės po Gruziją stotelė, tai mes čia ir lauktuves pirkome – vietiniame prekybos centre radome nemažą vietinių saldumynų asortimentą, kuris tikrai pradžiugino mūsų artimuosius.

Toliau skaityti “Boržomis Gruzijoje – grynas kurorto oras ir mineralinio vandens baseinai“

Trys puikūs pasivaikščiojimai Ziono nacionaliniame parke Jutoje

Rugsėjo pirmoje pusėje Ziono nacionaliniame parke (kai kurie lietuviški šaltiniai sako, kad reikėtų šį parką vadinti Siono, bet aš lieku prie to pavadinimo, kuris man skamba natūraliau) buvo karšta. Dienomis temperatūra kildavo iki 35 laipsnių Celsijaus, o skaičiuojant pagal Farenheitą, skaičiai būdavo dar įspūdingesni – 100 laipsnių. Tad savo pasivaikščiojimus pradėdavome anksti ryte, kad popietę galėtume leisti poilsiaudami pavėsyje su šaltais gėrimais. Tiesa, naktimis ir rytais mūsų stovyklavietėje bei visame parke pūsdavo ganėtinai stiprus vėjas, tad į visus žygius išeidavau apsivilkusi džemperį, kuris atgal parkeliaudavo jau sugrūstas į kuprinę.

Pats Zionas pasitiko mus įspūdingais vaizdais, kai po kokių trijų valandų važiavimo (su McDonald’s pertrauka, žinoma) nuo Page pagaliau čia atvykome. Iki savo stovyklavietės Springdale miestelyje pravažiavome visą parką vaizdingu keliu ir jau galvojome, kad susidarėme savo nuomonę. Tačiau vėliau per 2,5 dienos, kurias čia praleidome, praėjome tris skirtingus trailus (lietuviškas atitikmuo – takeliai, bet šis žodis, mano nuomone, čia ne itin tinka) ir pamatėme tris parko veidus.

Toliau skaityti “Trys puikūs pasivaikščiojimai Ziono nacionaliniame parke Jutoje“

Būtina pamatyti JAV: Didysis kanjonas

Didysis kanjonas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl norėjau keliauti į JAV, tad aplinkui šį objektą susidėliojo ir visas atostogų maršrutas. Man visuomet rodėsi, kad jau kur kur, bet ten gamtos didybė bus nenupasakojama. Ir ši prielaida tikrai pasitvirtino.

Didysis kanjonas ne veltui vadinamas Didžiuoju – jo ilgis siekia apie 450 kilometrų, plotis svyruoja nuo 6 iki 29 kilometrų, o gylis – apie 1,6 km (ačiū, Wikipedia!). Tad ir atvykti apžiūrėti šio kanjono galima iš skirtingų pusių. Mes pasirinkome tą, kuris labiausiai priimtinas daugumai turistų – South Rim (lietuviškai, pietinis kraštas).

Didžiojo kanjono nacionaliniame parke (Grand Canyon National Park) nusprendėme praleisti dvi dienas. Vieną iš jų lengvai pasivaikščiojome ir susipažinome su pasikeitusia aplinka, antrąją – ėjome į penkių–šešių valandų žygį ir žiūrėjome, kaip kanjono uolas nudažo patekanti saulė. Kaip tai atrodė? Įspūdingai.

Toliau skaityti “Būtina pamatyti JAV: Didysis kanjonas“

Didžiuliai medžiai ir juodosios meškos – viena diena Sekvojos nacionaliniame parke

Mano didžiausia baimė prieš skrendant į JAV ir ruošiantis nakvoti palapinėje buvo ta, kad mane užpuls ir suvalgys meška. Trečiąją dieną po nusileidimo Kalifornijoje ir pasiekus Sekvojos nacionalinį parką tai galėjo tapti realybe. Bet apie tai kiek vėliau.

Sekvojos nacionalinis parkas ir Karalių kanjonas (Sequoia & Kings Canyon National Parks) – didžiulė teritorija Siera Nevados kalnuose. Anot žemėlapio, nuo San Francisko iki parko automobiliu važiuoti reikėtų apie 4 valandas, nuo Los Andželo – apie 3,5 val., o mes nuo savo motelio Monterėjaus miestelyje su stabtelėjimais pakelės turgeliuose ar supermarketuose realiai atriedėjome maždaug per penkias.

Turėjome tik vieną dieną, o tiksliau – pusdienį, nes parke atsiradome apie 13 val. ir iki tamsos norėjome pasistatyti palapines kempinge. Bet net ir su tiek nedaug laiko apžiūrėjome kelis puikius objektus, iš kurių TOP4 galėtų būti toks:

General Sherman Tree – didžiausias pasaulio medis. Na, iš tiesų jis nėra nei aukščiausias, nei storiausias – iš visų kitų pasaulio medžių jis turi daugiausiai medienos. Generolo Šermano sekvoja (internetai sako, kad lietuviškai reikėtų ją vadinti mamutmedžiu) yra 83 metrų aukščio ir 11 metrų skersmens apačioje. Į viršų medis siaurėja.

Puolant meškai ar šiaip esant norui į sekvoją taip paprastai neįlipsi – pirmosios didžiosios sekvojos šakos yra maždaug 40 metrų nuo žemės.

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki Generolo Šermano sekvojos veda asfaltuotas takelis, kuriuo paėjėti reikės kiek mažiau negu kilometrą.

Toliau skaityti “Didžiuliai medžiai ir juodosios meškos – viena diena Sekvojos nacionaliniame parke“