JAV rytinė pakrantė: viena diena Acadia nacionaliniame parke

Tarp daugelio dalykų, kuriais yra žymios Jungtinės Amerikos Valstijos, tikrai ne paskutinę vietą užima gamtos monumentai ir nacionaliniai parkai. Tiesa, man atrodo, kad Lietuvoje mes geriausiai žinome tuos, kurie yra Vakarinėje pakrantėje, pvz., Didžiojo kanjono, Sekvojų ar Mirties slėnio. Tačiau pradėjusi planuoti, kur eisime pasivaikščioti besilankydami JAV Rytinėje pakrantėje ir Naujosios Anglijos regione, atradau Acadia nacionalinį parką, kuris pakliūna į lankomiausių šalies nacionalinių parkų dešimtuką.

Meino valstijoje įsikūręs parkas, kurį per metus aplanko daugiau nei keturi milijonai žmonių, pristatomas kaip vandenyno ir kalnų susitikimo taškas, tad nereikia rinktis, ką mėgsti labiau būti prie vandens ar kalnuose šiame parke tai lengvai suderinama.

Realiai Acadia nacionaliniame parke mes praleidome tik vieną dieną, tad dienotvarkė buvo ganėtinai įtempta ir turininga tiesa, ji pakartojama visiems, kurie turi energijos žygiuoti ir džiaugtis gražiais vaizdais bei nebijo anksti keltis.

Toliau skaityti “JAV rytinė pakrantė: viena diena Acadia nacionaliniame parke“

Kelionė automobiliu po rytinę JAV pakrantę – Naująją Angliją

Klausiate: Naujoji Anglija – kas tai? Visuotinė lietuvių kalbos enciklopedija atsako: istorinis ir geografinis Jungtinių Amerikos Valstijų regionas tarp Atlanto vandenyno ir Šiaurės Apalačų kalnų, į jį įeina šešios valstijos – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas ir Vermontas. Būtent į šį regioną nuo 17 amžiaus pradžios iš Anglijos ėmė keltis naujakuriai, atsinešdami savo kultūrą, papročius ir vertybes, kurie vėliau tapo moderniosios JAV pamatais.

Tiesą sakant, turbūt tik nedaugelis žmonių planuodami kelionę į JAV pagalvoja būtent apie šį regioną. Aš irgi nebuvau išimtis, nes pagrindinis mano kelionės tikslas buvo nubėgti Bostono maratoną. Antrinis tikslas – aplankyti šeimos draugus, gyvenančius Toronte, Kanadoje. Tad planuojant pamažu susidėliojo toks dviejų savaičių kelionės vaizdas: praleidžiame kelias dienas Bostone, o po maratono vaizdingais Naujosios Anglijos maršrutais per aplinkui važiuojame į Torontą kelių dienų viešnagei, tuomet grįžtame atgal į Bostoną ir skrendame namo.

Dabar suprantu, kad toks planas gražiau atrodė Excelyje negu realybėje, nes norėjosi daugiau poilsio ir mažiau važiavimo bei nakvojimo kiekvieną naktį skirtingose vietose, bet galiausiai įspūdžių patyrėme nemažai, tad noriu papasakoti apie tas vietas, kurios patiko labiausiai.

Toliau skaityti “Kelionė automobiliu po rytinę JAV pakrantę – Naująją Angliją“

Bėgimo turizmas: Bostono maratonas JAV

Kai 2013-aisiais metais pirmą kartą bėgimo renginyje Vilniuje nubėgau 4,2 varžybinius kilometrus, tikrai negalvojau, kad po dešimties metų tame pačiame mieste bėgsiu jau dešimt kartų ilgesnį atstumą – poną maratoną. Juo labiau nesitikėjau, kad kada nors skrisiu už Atlanto tam, kad maratoną nubėgčiau ir ten. Bet mano bėgimo karjera pasisuko būtent taip, kad šių metų balandį sėdėjau lėktuve, skrendančiame į JAV, ir laukiau savo starto 128-ajame Bostono maratone.

Kuo išskirtinis Bostono maratonas?

Pirmą kartą jis buvo suorganizuotas dar 1897-aisiais (tuo metu jame bėgo 15 žmonių) ir nuo to laiko vyksta kasmet. Tai daro jį seniausiu kasmet vykstančiu maratonu pasaulyje.

Kitas Bostono išskirtinumas – įprastai tai negali būti pirmasis bėgiko maratonas, nes norint jame dalyvauti reikia kvalifikuotis – t. y. per nurodytą laikotarpį nubėgti oficialų maratoną per savo amžiaus grupei nustatytą laiką. Kad būtų aiškiau, pateiksiu savo pavyzdį: dabar man 35-eri, tad norėdama patekti į Bostono maratoną turėjau nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. oficialiame bėgimo renginyje 42,2 kilometrus įveikti greičiau nei per 03 val. 35 min.

2023 m. balandį Roterdamo maratone mano oficialus rezultatas buvo 03:26:09. Ir to užteko, kad spalio viduryje gaučiau laišką, kviečiantį susimokėti registracijos mokestį, siekiantį beveik 255 dolerius, ir dalyvauti 128-ajame Bostono maratone.

Toliau skaityti “Bėgimo turizmas: Bostono maratonas JAV“

Trys dienos ir 70 tūkst. žingsnių San Franciske

San Franciskas – didžiųjų technologijų kompanijų globėjas, liberalus ir daugybę kultūrų savyje talpinantis miestas, žavintis savo gyvenamųjų namų architektūra, stačiomis gatvėmis ir jose susipynusiais istoriniais bei šiuolaikinio gyvenimo atributais. Tačiau drauge jis ir JAV benamių sostinė, kurioje kiekvienas kampas gali tapti tavo namais, jeigu tik čia pasistatysi palapinę ar atsitempsi čiužinį. Nepaisant to, miestas ganėtinai jaukus ir vilioja praleisti čia daugiau laiko prieplaukose stebint jūrų liūtus ar kopiant į nesibaigiančias kalvas.

Paskutines tris savo trijų savaičių kelionės po JAV Vakarinę pakrantę dienas praleidome būtent San Franciske. Kad ir kaip man patiktų keliauti, tuomet jau buvau pavargusi nuo įspūdžių ir jame pamačiau toli gražu ne viską, ką buvo galima pamatyti. Tačiau turėjau puikią gidę – nuo darbo universitete laikų pažįstama Kristina, jau ne vienerius metus gyvenanti San Franciske, papasakojo ir parodė mums tikrai įdomių dalykų.

Toliau skaityti “Trys dienos ir 70 tūkst. žingsnių San Franciske“

Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke

Dvi dienos ir trys naktys Josemičio (Yosemite) nacionaliniame parke buvo įsimintinos dėl kelių dalykų: dėl susitikimų su gyvąja gamta – aplinkui sukinėjosi voverės, matėme mešką su meškiukais ir elnę su elniukais (dar vieną elnią praleidome per kelią naktį), o kempingo tualete kabojo įspėjimas apie netoliese pastebėtą pumą, su kuria susitikimo pavyko išvengti, bei dėl ilgiausio visos JAV kelionės pasivaikščiojimo, per kurį nuėjome maždaug 30 kilometrų.

Josemičio nacionalinis parkas – didžiulis ir labai vaizdingas, stebinantis kriokliais, pilko granito uolomis-kalnais ir sekvojomis. Mėgstantiems pasivaikščiojimus (vadinamuosius hike‘us) ir laipiojimą uolomis ši Kalifornijos dalis – tikras rojus.

Toliau skaityti “Aplinkui pilko akmens kalnus Josemičio nacionaliniame parke“