Kur pasivaikščioti?

JAV rytinė pakrantė: viena diena Acadia nacionaliniame parke

26 balandžio, 2025

Tarp daugelio dalykų, kuriais yra žymios Jungtinės Amerikos Valstijos, tikrai ne paskutinę vietą užima gamtos monumentai ir nacionaliniai parkai. Tiesa, man atrodo, kad Lietuvoje mes geriausiai žinome tuos, kurie yra Vakarinėje pakrantėje, pvz., Didžiojo kanjono, Sekvojų ar Mirties slėnio. Tačiau pradėjusi planuoti, kur eisime pasivaikščioti besilankydami JAV Rytinėje pakrantėje ir Naujosios Anglijos regione, atradau Acadia nacionalinį parką, kuris pakliūna į lankomiausių šalies nacionalinių parkų dešimtuką.

Meino valstijoje įsikūręs parkas, kurį per metus aplanko daugiau nei keturi milijonai žmonių, pristatomas kaip vandenyno ir kalnų susitikimo taškas, tad nereikia rinktis, ką mėgsti labiau – būti prie vandens ar kalnuose – šiame parke tai lengvai suderinama.

Realiai Acadia nacionaliniame parke mes praleidome tik vieną dieną, tad dienotvarkė buvo ganėtinai įtempta ir turininga – tiesa, ji pakartojama visiems, kurie turi energijos žygiuoti ir džiaugtis gražiais vaizdais bei nebijo anksti keltis.

Toliau skaityti

Andalūzija: dvi karštos savaitės pietų Ispanijoje. II dalis

26 vasario, 2025

Norėjau šį įrašą pradėti nuo teiginio, kad Andalūzijos regionas pastaruosius dvejus metus yra tikras hitas tarp Lietuvos keliautojų, bet niekur neradau tai patvirtinančios statistikos – ups! Tad sakau taip – mano socialinių tinklų burbule tikrai ne vienas ir ne du žmonės džiaugėsi savo atostogomis Ispanijos pietuose. Tad, kol 2025-iesiems net trys oro linijų bendrovės – airBaltic, Ryanair ir Wizzair – siūlo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus ir Kauno į Malagą, siūlau pasvarstyti apie kelionę, per kurią galima tiek pagulėti prie jūros, tiek pasivaikščioti po kalnus, tiek pasidairyti po dailius baltus miestelius, tiek skaniai ir nebrangiai pavalgyti ir išgerti.

Visus šiuos dalykus darėme ir mes, kai dvi gegužės-birželio savaites 2023-aisiais keliavome po Andalūziją leisdami savo medaus mėnesį po ispaniška saule.

Įspūdžius iš pirmosios kelionės savaitės maršrutu Malaga – Caminito del Rey – Setenil de las Bodegas – Ronda – Barbate – Cadiz rasite čia. Antrąją savaitę tikrai nesustojome ir keliavome toliau: Jerez de la Frontera – Sevilija – Cordoba – Granada – Nerja – Malaga.

Toliau skaityti

Ilgasis savaitgalis Lenkijoje: Zakopanė ir žygiavimas Aukštuosiuose Tatruose

11 lapkričio, 2024

Ilgasis rugpjūčio savaitgalis jau antrus metus iš eilės suvilioja mane suplanuoti išvyką į kalnus. Praėjusiais metais pasiėmėme laisvadienių, pasikvietėme šunį ir išėjome penkių dienų pasivaikščiojimui po Slovakijos Žemuosius Tatrus, o šiemet nusprendėme išbandyti populiarųjį ir tautiečių pamėgtą Zakopanės kurortą Lenkijoje.

Susirinko ta pati kompanija kaip ir pernai, tik savo šunį, vardu Svarainis, nusprendėme palikti namie (į Aukštųjų Tatrų nacionalinį parką nei maži šuniukai, nei dideli šunys nėra įleidžiami) – tiesa, vis dėlto ir vėl keliavome penkiese, nes išvykos metu jau penktą mėnesį turėjau pilvo gyventoją, kurį visur nešiojausi kartu 🙂

Kad savaitgalis būtų ilgesnis, šiemet vėl prireikė ir papildomo laisvadienio, tad mūsų kelionė prasidėjo trečiadienį po darbų, o baigėsi sekmadienį vakare, nuvažiavus kiek daugiau nei 1900 kilometrų ir suvaikščiojus dar apie 50 kilometrų pėsčiomis.

Toliau skaityti

Piligriminis kelias per japoniškas kalvas: Kumano Kodo

12 rugpjūčio, 2024

Jau kelerius metus matau tendenciją – gyvai ar tik per socialinius tinklus pažįstami žmonės išsiruošia į Camino de Santiago (lietuviškai – šv. Jokūbo) kelią ir savo įspūdžius iš jo kasdien aprašinėja pasirinktose platformose. Su pasimėgavimu skaitau visų dienoraščius ir džiaugiuosi, kad jie juda į priekį šiuo keliu nepaisydami oro sąlygų, raumenų skausmo ar pūslių ant pėdų.

Tiek portugališkasis-ispaniškasis, tiek ir lietuviškasis Camino daugumai jau girdėtas, bet ar žinojote, kad piligriminiu keliu pasivaikščioti galima ir Japonijoje? Tiesa, ne pro bažnyčias, bet per kalnus aplankant senąsias japonų šventyklas, tarp kurių vinguriuoja ne vienas kelias, o visas kelių tinklas Kumano Kodo, kuris įtrauktas į UNESCO paveldą.

Keliaudami į Japoniją turėjome tikslą šiek tiek pasivaikščioti (nors turbūt reikėtų sakyti pažygiuoti), tad internetuose atradę Kumano Kodo ir patogiai kelionę planuoti leidžiančią interneto svetainę su daug naudingos informacijos bei paslaugų užsisakymo opcijomis, iš karto pasakėm varom. Savo kelionės plane paskyrėm šiam nuotykiui keturias dienas ir nepasigailėjom nė akimirkos!

Toliau skaityti

Slovakijos Žemieji Tatrai: žygis keturiese, neskaitant šuns

4 lapkričio, 2023

Parašiau pavadinimą ir supratau, kad jis nėra iki galo teisingas – šunį būtinai reikia įskaičiuoti į keliautojų skaičių, nes būtent jis nulėmė nemažai kelionės dalykų: transporto būdą, pasirinktą šalį ir net konkretų jos regioną. Taip pat šuo, vardu Svarainis, buvo tas kompanijos narys, kuris sulaukė daugiausiai dėmesio iš aplinkinių ir buvo pripažintas ištvermingiausiu žygeiviu. Na, o vėliau ir labiausiai kelionėje nuvargusiu. Bet apie viską nuo pradžių.

Su M. jau kurį laiką rezgėme mintį pasivaikščioti po kalnus. Savo ištvermę ir fizinius gebėjimus pabandėme Japonijoje, kai tris dienas žygiavome Kumano Kodo piligriminiu keliu. Kadangi išgyvenome tiek vertikalius metrus, tiek kiaurai merkiantį lietų, tiek kuprines ant pečių, atėjo metas europietiškų kalnų iššūkiui.

Po paskutinės ilgesnės mūsų kelionės šuo buvo taip užstresavęs, kad nebesinorėjo jo palikti namie. Svarainis yra kiek per didelis skristi lėktuvu salone ir per bailus, kad ramiai leisčiau jam skristi bagažo skyriuje, tad nelabai turėjome kitą pasirinkimą – tik važiuoti automobiliu. Įvertinus priimtiną vairavimo trukmę, beliko išsirinkti – Lenkija ar Slovakija.

Pagrindinis kriterijus – tai kad galėtume eiti kartu su šunimi, nulėmė, kad pasirinkome Slovakiją. Pasirodo, Lenkijoje šunys nacionaliniuose parkuose nėra labai laukiami.

Toliau skaityti