Pasivažinėjimai po Lietuvą yra vienas smagesnių laisvalaikio užsiėmimų. Tiesa, kartais dėl įvairių kitų propaguojamų pomėgių jiems lieka ne tiek ir daug laiko – pavyzdžiui, tik viena savaitgalio diena. Tuomet į klausimą „Kur važiuojame?“ padeda atsakyti atstumo žemėlapyje matavimas ir preliminarus kelionės laikas. Paskutinį kartą besirenkant kelionės kryptį laimėjo Varėna.

Sukaupta kelių metų kelionių po Lietuvą patirtis sakė, kad važiuoti vien tik į Varėną turbūt nebūtų pati geriausia mintis, tad galiausiai po papildomo panaršymo internete sudėliojau tokį maršrutą: Vilnius – Varėna – Marcinkonys – Čepkelių raistas – Merkinė – Naujieji Valkininkai – Vilnius.

Iš viso – maždaug 240 kilometrų kelio ir geras pusdienis pasivažinėjimo.

Varėna

Tiesą sakant, pati Varėna manęs niekuo nenustebino. Pirmasis objektas, kuris kėlė daugiau emocijų, buvo žymusis Varėnos Eifelio bokštas, stovintis žiede prie įvažiavimo į Senąją Varėną. Paties miesto centras gražus ir sutvarkytas – galite pasivaikščioti skvere su fontanu, virstančiu upeliuku, kuris raizgosi tarp akiai neįprastų ir modernių gėlynų. Šiuo skveru nueisite iki Varėnos legendų ir padavimų parko, kur jus pasitiks medinės skulptūros, pasakojančios apie miesto istoriją.

Varėnos centre svarbiausia nepraleisti Jaunojo grybautojo skulptūros. Žmonės kalba, kad jį būtina aplankyti, jeigu patys ruošiatės eiti į mišką ieškoti gėrybių – tuomet ši išvyka bus sėkminga.

Kaip unikalus miesto objektas turizmo šaltiniuose pristatoma ir Varėnos sinagoga. Ji medinė, bet stebėtinai puikiai išsilaikiusi. Galite joje ir apsilankyti, nes dabar pastate įsikūrusi nedidukė maisto prekių parduotuvė.

Čepkelių raistas

Čepkelių raistas yra rezervatas, tad norint jame apsilankyti, reikia turėti specialų leidimą. Didžiąją metų dalį užtenka tiesiog parašyti elektroninį laišką Dzūkijos nacionaliniam parkui, tačiau nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. lankymasis rezervate ribojamas – tuomet patekti ten galima tik su gidu ir ekskursija, kurių organizuojamos vos dvi per dieną.

Mes lankėmės rezervate liepos 6-ąją, tad užteko turėti leidimą. Tiesa, popierinį jo variantą reikėjo pasiimti iš Lankytojų centro Marcinkonyse (centras nedirbo, tačiau leidimas laukė mūsų pašto dėžutėje!) – jis galioja tik tą vieną dieną bei tik tam asmenų skaičiui, kuris buvo nurodytas laiške.

Mokomasis Čepkelių raisto takas yra už 5 kilometrų nuo šio centro – jeigu norėsite pasivaikščioti, pakeliui apžiūrėsite Marcinkonių kaimą, o įlindę į mišką rasite ne vieną poilsio vietą. Jeigu važiuosite automobiliu – 3 kilometrus teks riedėti žvyrkeliu.

Nuo miško keliuko iki paties tako – dar kilometras pasivaikščiojimo, o tuomet laukia ir pats mokomasis takas, kurio ilgis – 1,5 km. Medinių lentelių takas jau gerokai pavargęs, bet eiti juo nėra pavojinga. Iš tako pradžioje esančio bokštelio galėsite apžiūrėti atsiveriančią pelkės panoramą. Toliau eisite jau miško takeliu ir grožėsitės miško vaizdais bei jo ramybe.

Įpusėję mokomąjį taką surasite dar vieną medinį takelį, leisiantį paėjėti į pelkės gilumą, kad patyrinėtumėte jos paviršiaus struktūrą. Šalia šio takelio radome ne vieną bandymo „Ar tikrai aš įklimpčiau į pelkę?“ įrodymą – gilius ir drėgnus pėdsakus samanose.

Mes patys neeksperimentavome ir take užtrukome apie valandą – buvo smagus ir lengvas pasivaikščiojimas po mišką.

Merkinė

Pirma stotelė Merkinėje – paslaptingoji piramidė. Iki jos važiuojant žvyrkeliu per mišką nieko labai ypatingo nesitikėjau, tačiau pamatyti vaizdai tikrai nustebino. Piramidė apdengta stikliniu kupolu, kurio plotas suskirstytas į zonas – kiekvienoje iš jų turite apmąstyti tam tikrus dalykus, kad galėtumėte įžengti į piramidę jau išgryninę savo norus ir maldas. Instrukciją, ką ir kurioje stadijoje turite apgalvoti, rasite prie piramidės.

Patikėsite ar ne piramidės galiomis ir su kokiomis mintimis į ją įžengsite – jau jūsų pačių reikalas. Man asmeniškai, ši vieta pasirodė keistoka, tad aš joje jaučiausi šiek tiek nejaukiai. Nors ir vertinama prieštaringai, Merkinės piramidė yra unikali vieta, kurioje įdomu apsilankyti norint susidaryti savo nuomonę.

Tikrai vienodai gerai vertinama Merkinės vieta – apžvalgos bokštas. Viršutinė aikštelė yra 25 metrų aukštyje – t.y. aukščiau negu pušų viršūnės. Iš jos galėsite apžiūrėti kai kurias Merkinės miestelio dalis, Pastraujo salą ir Nemuno bei Merkio santaką.

Prieš važiuodami namo užsukite papietauti ar pavakarieniauti į bistro Šilo kopa. Meniu nėra labai platus, bet iš jo tikrai galiu rekomenduoti žydišką sultinį ir klasikinį lietuviškos vasaros desertą – sūrio-agurko-medaus užkandį.

Jau važiuodami atgal į Vilnių dar sustojome Naujuosiuose Valkininkuose ir jų Miško gėrybių turgelyje. Pirkome pirmuosius vasaros grybus – voveraites, kurių litras liepos 6-ąją kainavo 6 eurus. Tad sekmadienio vakarienė buvo baisiai gera – daugiaryžis (risotto) su šviežiomis voveraitėmis.

Ką dar galima pamatyti ar aplankyti Varėnos rajone?

Marcinkonyse yra ir daugiau pažintinių takų – pavyzdžiui, Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas, kuriuo pasivaikščioti galite 7 arba 10 kilometrų. Apžiūrėkite etnografinį Zervynų kaimą, pelkę, intriguojančiu pavadinimu Meškos šikna, taip pat Ūlos akį ar kitus Dzūkijos nacionalinio parko siūlomus objektus.

Rinktis yra iš ko, tad važiuokite!