Šiauliai yra mano gimtasis miestas, jame iki šiol gyvena mano tėvai, tad ilgo sąrašo priežasčių, kodėl renkuosi jį aplankyti, neturiu. Rekomendacijų, ką čia pamatyti, taip pat neturiu, nes sugrįžusi namo veikiu kuo paprasčiausius dalykus – t.y. apsipirkinėju (žinau, kur geriausi second-hand‘ai), valgau, daug miegu ir einu į pasimatymus su geriausia drauge.

Tačiau šį kartą, dar prieš sėsdama į traukinį Vilnius–Šiauliai, nusprendžiau paieškoti daugiau veiklų ir įdomių, bet pačiai dar neatrastų objektų. Šiaulių turizmo informacijos centro puslapis papasakojo apie tarptautinį grafičių plenerą „Saulės pagrobimas“ ir parodė, kad netgi yra žemėlapis, leidžiantis surasti visas gatvės meno apraiškas mieste.

Meno Šiaulių gatvėse pagausėjimą jau buvau pastebėjusi ir anksčiau, kai netyčia atradau „geziukus“. Ar jie buvo plenero dalis – taip ir neišsiaiškinau. Spėju, kad ne.

Pirmasis grafičių pleneras Šiauliuose vyko dar 2016-ųjų rudenį. Po jo mieste atsirado 18 darbų, kuriuos galima apžiūrėti einant pagal žemėlapį, parsisiųstą iš čia.

Man didžiausią įspūdį paliko šie:
Tadas Vincaitis (Plūgas) „Degantys šarvai“
Martynas Šnioka ir Edvardas Šeputis „Šiaulių lapė“ (labai jau sexy laputaitė, ane?)
Timotiejus Norvila (Morfai) „Sankryžos personažas“

Kaip atskirą plenero dalį norėčiau išskirti piešinius ant balkonų. O gal geriau sakyti – po balkonais? Pėsčiųjų bulvare Arūnas Uogintas apatinėse balkonų plokštumose įamžino jau mirusių šiauliečių kūrėjų atminimą.

Gaila, kad fotografuodama nepasistengiau labiau… Na, bet mintį supratote!

Praktiniai dalykai

Nors kai kuriuos plenero darbus jau buvau mačiusi netyčiomis, šį kartą į rankas paėmiau žemėlapį. Ir deja deja, bet jis nebuvo iki galo tikslus. Užsukus į Šiaulių turizmo informacijos centrą, ten sutikta moteris man žemėlapį patikslino – kodėl to negalima padaryti su maketu interneto svetainėje, man liko paslaptis.

Tad patarčiau sekti antrąja žemėlapio dalimi – kūrinių sąrašu su nurodytomis vietomis. Na, bet vis tiek dauguma darbų išdėstyti pėsčiųjų bulvare arba netoli jo.

Kai kurių žemėlapyje pažymėtų darbų neradau iš viso. Galbūt juos pradangino laikas – vis dėlto gatvės menas yra visiškai nuo jo priklausomas, o galbūt tiesiog reikėjo pažiūrėti atidžiau ir pasivaikščioti po kiemus.

Kai pradėjau domėtis piešiniais ir ieškoti informacijos apie juos internete, atradau, kad pleneras tęsėsi ir 2017 metais, tad mieste atsirado dar daugiau darbų. Apie juos – kitą kartą.