Londonas – vienas tų miestų, su kuriais Lietuva turi puikų ir pigų susisiekimą. Žinoma, yra sakančių, kad trūksta skrydžių į Gatwick ar Heathrow oro uostus, esančius arčiau centro ar turinčius greitesnį susisiekimą su centru, bet žinia vis dėlto ganėtinai paprasta – iš Lietuvos kasdien pakyla vidutiniškai 7 orlaiviai, skrendantys į Didžiosios Britanijos sostinę. Tad praleisti dvi dienas ant Temzės kranto galima net neimant papildomų laisvadienių!

Mes su M. gaudydami pigius Wizz Air bilietus pasirinkome ankstyvų rytmečių skrydžius ir į Londoną (o tiksliau, Lutoną) išskridome penktadienio ryte, o sekmadienį popiet jau vėl tikrinome Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako lygumą. Abiems tai buvo antroji kelionė į šį miestą, tad „privaloma pamatyti“ objektų sąrašą jau buvome sužymėję pliusiukais. Bet dėl to džiugesių buvo ne ką mažiau.

Taigi, jei atvyksite į Londoną, rekomenduoju:

Suvalgyti angliškus pusryčius. Angliavandenių ir riebalų bomba „įkraus“ visai dienai. Kas sudaro angliškus pusryčius? Skrudinta balta duona su sviestu, kepta šoninė, kepta dešrelė, keptas kiaušinis, pašildytos pupelės su pomidorų padažu, apkepta pomidoro pusė ir apkepti grybai. Nemėgstant kurio nors ingrediento galima paprašyti pakeisti jį kitu, pavyzdžiui, bulvėmis.
Mes šį kartą valgėme kavinukėje „Kazan Kitchen“ netoli Viktorijos stoties (77 Wilton Road), mano pusryčiai kainavo 6,99 svaro, o M. dvigubas variantas – 7,95 svaro.

Paglostyti voveres St. James parke. Tiek pirmą kartą Londone, tiek praėjusį savaitgalį kone daugiausiai džiaugsmo man sukėlė voverės, laisvai lakstančios po viduryje didžiulio miesto esantį parką. Pirmą kartą norėdama prisivilioti vieną gyvūnėlį arčiau savęs ištraukiau iš rankinės paskutinį sausainį ir buvau apdovanota įkandimu į pirštą. Šį kartą užteko pasakyti „vovere vovere, ateik čia“ ir tik apsimesti, kad kažką jai duosiu. Kai ji suprato, kad toje tiesiamoje rankoje vis dėlto nieko nėra, nuotraukų jau buvo pridaryta iki soties.

Pasivaikščioti Camden Town‘e. Didžioji šio rajonėlio dalis yra po stogu įsikūręs turgus, pilnas tiek meniškų, tiek kičinių dalykėlių, skaniai kvepiančio maisto bei sendaikčių, tačiau ten galima rasti ir įspūdingo gatvės meno (kai kurių parduotuvių iškabos taip pat vertos tokio įvardijimo), ir Amy Winehouse skulptūrą, ir įspūdingą parduotuvę Cyberdog, kurioje nuolat vyksta vakarėlis – garsiai groja techno muzika, sukasi šokėjos, kone visi rūbai švyti tamsoje, taip pat yra ir skyrelis, skirtas tik suaugusiems…

Pereiti Regent‘s Park Road ir užkopti į Primrose Hill. Žmonės kalba, kad šis rajonas yra pamėgtas įžymybių ir turtuolių. Bent iš dalies tokiu galima pasijusti prisėdus mažoje ir jaukioje kavinukėje – būtų tikra nuodėmė atsisakyti galimybės čia išgerti arbatos, suvalgyti keksiuką ir stebėti šunis, kurie su savo vedžiotojais eina pro šalį. O nuo Primrose Hill atsiveria panoraminis vaizdas į tolumoje esančius dangoraižius.

Pasivaikščioti Regent‘s Park‘e ir surasti jame karališkąjį rožyną (Queen Mary’s Rose Gardens). Didžiuliame parke yra zoologijos sodas ir didžiulės erdvės žaisti futbolą, regbį ar kitokius lauko žaidimus. O rožynas… Vasario pabaiga, žinoma, nėra pats geriausias metas ieškoti žydinčių rožių, bet paskaičiusi pavasario laukiančių gėlių rūšių pavadinimus, supratau, kad vasarą čia turėtų būti nuostabu.

Apsilankykite British Museum. Penktadienio vakaras tam tikrai puikus laikas, nes muziejus dirba iki 20:30 val. (tiesa, atskiras sales pradeda uždarinėti anksčiau), o einant vakarop greičiausiai pavyks išvengti eilių. Susiraskite muziejaus planą ir pasirinkite sales, kurios domina labiausiai. Juokas juokais, bet užeikite į suvenyrų parduotuvę, kad suprastumėte, kokie lobiai iš tiesų slepiasi už šio muziejaus sienų. Tuomet jau galėsite leistis į tikslesnes jų paieškas.

Prie vakarienės išgerkite angliško sidro. Tiesiog.

Praktiniai dalykai

Į Londoną mus skraidino Wizz Air. Bilietai pirmyn-atgal kainavo 29,98 euro vienam asmeniui. Važiavimas iki Viktorijos stoties Greenline autobusu ir atgal į oro uostą – 21 euras (bilietai įsigyti per Wizz Air sistemą).

Kadangi draugų, pas kuriuos galėtume apsistoti, neieškojome, gyvenome viešbutyje Comfort Inn Westminster. Jis buvo netoli Viktorijos stoties (pėsčiomis turbūt nė 10 minučių neužtrukdavome iki jos nueiti) ir dviem žmonėm už dvi naktis kainavo bemaž 240 svarų. Pigiau surasti galima, bet ne tuomet, kai likus dviems savaitėms iki skrydžio, kitas viešbutis apsimeta, kad kažkas negerai su mano kreditine kortele ir atšaukia rezervaciją…

Gyventi centre (kitaip – pirmojoje metropoliteno zonoje) apsimoka ne tik dėl to, kad susisiekimas tampa patogesnis, bet ir dėl to, kad reikės mažiau laiko praleisti važinėjant metro. Patogu tai, kad jame galima naudotis ne tik Oyster, bet ir bet kokia bekontakte mokėjimo kortele.

Kad ir koks patogus buvo susisiekimas, vis tiek pirmąją dieną Londone suvaikščiojome beveik 22 kilometrus. Vakare iki viešbučio jau šlubavau, bet vis tiek dar būčiau apsukusi papildomą ratelį aplink mūsų kvartalą, nes tikrai labai gražu jame buvo!

Bus tęsinys.