Kaip praleisti savaitgalį Romoje?

Lapkritis Lietuvoje yra turbūt vienas pačių nykiausių mėnesių – vadinamasis „auksinis ruduo“ dažniausiai pasibaigia dar spalį, prasideda įkyrūs lietūs, po žiemos laiko įvedimo drastiškai sumažėja dienos šviesos, kalėdinės lemputės dar tik pradeda žibėti ir kas rytą tenka spręsti dilemą – ar kūno šilumai palaikyti užteks rudeninio palto, ar jau reikėtų žieminės striukės. Kai tokiu metu tenka švęsti gimtadienį, džiaugsmo gyvenime nepagausėja. Dėl to sąmoningai jau ketverius metus iš eilės lapkričio 10-ąją kelioms dienoms atsiduriu kur nors toli nuo namų.

Trisdešimtojo gimtadienio pasirinkimas – Italijos sostinė ir „amžinasis miestas“ Roma.

Žiemos skrydžių sezono metu į jį patogiai galima nuskristi su Ryanair – išvyksite šeštadienį nelabai anksti ryte, o antradienį popiet jau galėsite sugrįžti prie savo darbo stalo. Pirmajai pažinčiai su Roma dviejų su puse dienų turėtų pakakti, jeigu iš anksto susidėliosite bent apytikslį planą ir daug vaikščiosite.

Pirmoji diena

Jeigu į Romą atvyksite apie pietus, greičiausiai po įsikūrimo viešbutyje ar kitokio tipo nakvynės vietoje iš karto norėsite skanių itališkų pietų. Romos virtuvė – labai „žemiška“ ir ganėtinai paprasta. Kaip man aiškino dėdulė Fabrizio, gaminęs pusryčius viešbutyje, romiečiai buvo neturtingi, tačiau turėjo ganėtinai daug alyvuogių aliejaus, tad viską jame ir kepdavo (aš pridėčiau – gruzdindavo).

Fabrizio sudarė penkių būtinų paragauti dalykų sąrašą – pasta alla gricia (išverčiu – makaronai su spirgučiais), suppli (gruzdintas ryžių kukuliukas, įdarytas mocarela), filetto di baccala (gruzdinta menkės filė), fiore di zucca (cukinijų žiedai, žinoma, gruzdinti), olive ascolane (įdarytos didžiosios alyvuogės, gruzdintos).

Po pietų (ir taurės vyno, kas be ko!) kviečiu pasivaikščioti Romos gatvėmis. Nors turbūt jau bus sutemę, tikrai pamatysite ką nors gražaus. Mūsų pasirinkimas pirmajam vakarui buvo toks – susipažinome su Monti rajonėliu, kuriame įsikūrėme, iš tolo žvilgtelėjome į Koliziejų, metėme monetą į Trevi fontaną ir drauge su turistų minia bandėme prie jo nusifotografuoti taip, kad nesimatytų pašalinių asmenų, pasėdėjome ant Ispanijos aikštės laiptų, apžiūrėjome mažiausiai tris bažnyčias, suvalgėme dvigubą porciją gelato ir pavakarieniavome pica, tiramisu ir Aperol Spritz.

Antroji diena

Didysis daugiau nei 20 kilometrų sekmadieninis pasivaikščiojimas po Romą prasidėjo nuo apsilankymo Koliziejuje.

Neklausykite tų, kurie sakys, kad ne sezono metu Romoje nėra turistų ir nebūtina jokių muziejų bilietų įsigyti iš anksto. Pati mačiau ilgiausias eiles savo akimis ir labai džiaugiausi, kad internetu įsigijau įėjimo garantiją. Koliziejus vienu metu talpina ribotą žmonių skaičių, tad gali užverti duris tol, kol turistai apžiūrės areną ir iš jos išeis.

Koliziejus ir šalia jo esantis Romos forumas – tokia vieta, kurioje vis dar gali pajusti Romos imperijos dvelksmą ir pasivaikščioti tais pačiais keliais kaip ir didieji žmonės, pavyzdžiui, Julijus Cezaris. Skirkite tam bent kelias valandas.

Iš forumo išeikite į Via dei Fori Imperiali gatvę – sekmadieniais ji uždaryta eismui, tad sutiksite įvairių gatvės muzikantų, menininkų ar tiesiog popiežiaus Jono Pauliaus II antrininką. Gatvės pabaigoje jūsų lauks didžiulis baltas pastatas su didingais laiptais – Altare della Patria. Užkopus į pastato terasą galima  pamatyti dailią Romos panoramą visiškai nemokamai. Tiesa, pastate dar slypi ir liftas, kuriuo už 7 eurus pakilsite dar aukščiau.

Toliau judėkite link Largo di Torre Argentina – ten pamatysite vietą, kurioje buvo nužudytas jau anksčiau minėtasis Julijus Cezaris. Dabar šventyklos griuvėsiuose šeimininkauja katės – čia įsikūrusi ir kačių prieglauda, kurią taip pat galima aplankyti ir paglostyti kokį mielą murklį. Tiesa, užsibūti nevertėtų, nes priekyje laukia dar daug žingsnių.

Užsukite į žydų kvartalą ir apžiūrėkite renesansinį fontaną su keturiais vėžliais (Fontana della Tartarughe). Aplinkui – ne viena žavi gatvelė, kurioje galėsite pasidaryti tipinių instagraminių Romos nuotraukų.

Pasistenkite suspėti į Campo de‘ Fiori turgų iki jo užsidarymo – prieš baigiant prekybą galėsite aršiau pasiderėti su italais dėl šviežių vaisių, sveriamų prieskonių ar kokių nors kitokių malonių smulkmenų, kurios gali pasitarnauti kaip lauktuvės namiškiams.

Jau turėtumėte smarkiai norėti pietų. Pačioje Campo de‘ Fiori aikštėje valgyti nerekomenduočiau, bet pasukus į kurią nors iš šoninių gatvelių jau rasite pigesnių patiekalų ir ne tokių turistinių restoranėlių. Mes netyčia atradome Ai Balestrari Campo de Fiori – internetai sako, kad restoranas per pietus dirba iki 15 val., bet mes užsibuvome ilgiau ir viduryje kąsnio mūsų niekas į lauką neišvarė.

Toliau laukia Panteono aplankymas, drambliuko obeliskas (Obelisco della Minerva), Piazza Navona aikštė, dar mažiausiai trijų bažnyčių apžiūrėjimas ir ilgas sugrįžimas į viešbutį siekiant praeiti dar nepažintomis gatvelėmis. Žinoma, nepamirštant sustoti dar vienos porcijos ledų ir dar kokio nors vakarinio užkandžio.

Praktiniai dalykai

Žiemos sezono metu tiesiogiai iš Vilniaus į Romos Ciampino oro uostą skraido Ryanair, vasarą dar prisideda Wizz Air, skraidinanti į Fiumicino.

Ciampino oro uosto iki miesto centro ir Termini stoties važinėja kelių įmonių autobusai – Bus Shuttle (bilietas pirmyn – atgal kainuoja 9 eurus) ir Terravision. Kelionė trunka apie 30–40 minučių.

Apsistoti netoli Termini stoties yra ganėtinai patogu, nes iš ten daug įžymiųjų miesto vietų galima pasiekti pėsčiomis, o jeigu vaikščioti tingisi, Termini metro stotelė visada galės tapti kelionės pradžia (metro bilietas kainuoja 1,5 euro).

Savaitgaliui Romoje apsistojau Casa in Monti, tai nėra tradicinis viešbutis, jame vos 6–7 kambariai. Pusryčiai vyksta kiemelio terasoje, juos kasdien gamina dėdulė Fabrizio, kuris pasakoja, ką skanaus šįkart pagamino. Trys naktys dviems žmonėms atsiėjo 142 eurus (dar kažkiek papildomai teko sumokėti Romos miestui).

Dviejų asmenų pietūs (ar vakarienė), mano patyrimu, turėtų kainuoti apie 30 eurų – į tai įeina pagrindinis patiekalas, taurė vyno ir desertas. Ledų kainos tikrai smarkiai varijuoja priklausomai nuo to, kurioje vietoje jie perkami. Mažiausiai už porciją mokėjau 2,5 eur, daugiausiai – 4 eur.

Bilietus į Koliziejų įsigykite oficialioje svetainėje, internetu įprastinis bilietas kainuoja 14 eurų. Už papildomą mokestį galima apsilankyti tiek apatinėje Koliziejaus dalyje, kur buvo gladiatorių kambarėliai, tiek pačiame viršutiniame aukšte, iš kur bus galima pasigrožėti Romos panorama.

Tas pats bilietas į Koliziejų galioja ir į Romos forumą – jame galėsite apsilankyti per dvi dienas nuo vizito Koliziejuje.

Bažnyčiose esančių meno kūrinių apžiūrėjimas – nemokamas.

Paskutiniąją ilgesniojo savaitgalio Romoje dieną siūlau skirti Vatikanui ir jo apylinkėms, apie tai, ką smagaus nuveikti ten – kitame įraše.


1 mintis apie “Kaip praleisti savaitgalį Romoje?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s