Pirmoji šiemet paskelbta skrydžių naujiena iš Vilniaus oro uosto – Tbilisis, įkvėpė prisiminti praėjusio pavasario kelionę ir savaitę, praleistą tyrinėjant Sakartvelą (man šis Gruzijos pavadinimas vis dar keistas, bet bandau priprasti).

O šiemet balandį į Tbilisį skraidins Lietuvoje dar nematyta oro linijų bendrovė „Georgian Airways“. Bilieto kaina į vieną pusę su registruotu 23 kilogramų bagažu (įsivaizduojat, kiek khinkalių galėtumėte parsivežti?) siekia apie 100 eurų. Tinkamiausią dieną kelionės pradžiai galėsite pasirinkti iš trijų variantų – antradienio, ketvirtadienio ir šeštadienio. Kelionės trukmė – maždaug 3 valandos. Tiesa, atvykimo į Tbilisį laikas nėra labai patogus – oro uoste atsidursite apie 2 valandą nakties.

Ką gi veikti Tbilisyje? Vaikščioti, grožėtis, bendrauti, gerti vyną, o tada dar vaikščioti ir dar grožėtis.

Savo kelionėje Tbilisyje nakvojome dvi naktis, bet mieste praleidome tik vieną pilną dieną, tad papasakosiu, kas paliko didžiausią įspūdį.

Senamiestis

Mano akimis, Tbilisio senamiestis yra dvejopas – tose vietose, į kurias jau užsuka daugiau turistų, senieji namai renovuojami ir verčiami madingomis kavinukėmis ar galerijomis. Tačiau jeigu pasivaikščiosite ir išdrįsite pasukti į ne tokias populiarias gatveles, pamatysite apšepusius, apgriuvusius, bet visiškai autentiškus medžio raižiniais papuoštus namus.

Jeigu būsite Tbilisyje pavasarį, ten žydės daug visterijų (spalvingi medžiai–krūmai) ir bus beprotiškai gražu.

Narikala tvirtovės griuvėsiai

Na, iš tiesų turiu omenyje ne tik tvirtovę ir kelias išlikusias jos sienas, bet pačią kalvą, ant kurios yra šis kompleksas. Į viršūnę galima užkilti keltuvu dar iš kitos Mtkvari upės pusės ir Rike parko. Tiesa, mūsų kelionės metu jis neveikė, nes ruošėsi intesyviam turizmo sezonui. Tad mes pasportavome ir į kalną užkopėme savomis kojomis.

Pirmas objektas, kurį aplankėme – cerkvė. Po to pasikarstėme po jau minėtus Narikala tvirtovės griuvėsius. Čia atsiveria puikiausios miesto ir kitoje kalvos pusėje esančio miesto botanikos sodo panoramos. Tik norėdami užkopti aukščiau būkite atsargūs ir žiūrėkite, kur dedate kojas.

Dar vienas objektas – ant to paties kalno įsikūręs Motinos Gruzijos paminklas. Didžiulė moteris vienoje rankoje laiko kardą, kitoje – vyno taurę. Nuo tvirtovės iki moteriškės galima nueiti pasivaikštant specialiu turistiniu takeliu.

Jeigu norėsite žemyn nuo kalno nusileisti kitu keliu – pasukite į Tbilisio botanikos sodą. Žydėjimo metu tokio pasirinkimo tikrai nesigailėsite.

Viešosios sieros pirtys

Nusileidę nuo kalno praeisite pro garsiąsias Tbilisio sieros pirtis – pusiau požeminius „burbuliukus“. Jos įkurtos toje vietoje, kur iš žemės trykšta karštieji šaltiniai, prisodrinti sieros. Tad taip, pirčių kvapas specifinis.

Pirčių yra ir viešųjų (vyrai ir moterys pirtinasi atskirai) arba privačių – ten galima valandai išsinuomoti pirties kambariuką su karštu (kartais šalia būna ir šaltas) baseinėliu, pripildytu sieringo vandens. Papildomai galima užsisakyti masažą bei kūno šveitimą. Visos kainos varijuoja priklausomai nuo pirties, kurią pasirinksite aplankyti, prabangos.

Tiesą sakant, mes pirtis apsižiūrėjome, išsirinkome, kur norėtume nueiti, bet jėgų tą padaryti nebeužteko… Bet jos dirba visą parą!

Vietos pabūti

Art Cafe – stilinga ir bohemiška vieta Tbilisio senamiestyje. Tiks ir išgerti puodelį kavos besigrožint miesto stogais, tiek išgurkšnoti kokį skanų kokteilį besigrožint ant sienų iškabintais paveikslais, tiek vakare pajudinti klubus pagal DJ grojamą muziką.

Fabrika – Tbilisio „Loftas“ ir „Downtown Food Hall“ viename. Dar ir hostelis ten yra, jeigu nenorėtumėte palikti šurmulio. Mums tai buvo vieta, kurioje susitikome su vietiniais draugais, klausėme stand-up‘o pasirodymo (jie ten vyksta anglų kalba kartas nuo karto, turėkite omenyje, kad tai gali būti puiki vakaro pramoga), grožėjomės gatvės menu ir po vietinės virtuvės skanėstų prisiminėme burgerių skonį. Buvo gerai.

Praktinė informacija

Tbilisyje gyvenome ne viešbutyje, o apartamentuose senamiestyje – My old Tbilisi. Tai buvo visiškai autentiškas ir aptrešęs namas, kurio kieme virė kaimynų gyvenimas – kabojo skalbiniai, prie durų laukė batai, kažkur tolumoje dainavo moteriškės… Mes taip pat buvome pakalbinti ir pasveikinti atvykę. Už dvi nakvynes sumokėjome 220 larių – t.y. apie 73 eurus.

Viešojo transporto bilietėlis (metro ar autobuso, nesvarbu) kainavo 0,5 lario. Metro reikia pirkti Metromani kortelę už 2 larius, po to ją galima papildyti bilietėliais. Išvykstant iš Tbilisio kortelę galima grąžinti metro kasoje ir savo larius susigrąžinti atgal.

Vienas brangesnių dalykų, kuriais Tbilisyje susigundžiau, buvo šviežios granatų sultys – jas bobulytė specialiu aparatu išspaudė tiesiai gatvėje. Aišku, vieta buvo visiškai turistinė – prie sieros pirčių, tad ir sumokėta buvo 15 larių (maždaug 5 eurai). Bet nesigailėjau nė sekundės!

Primenu dar kartą – tiesioginis skrydis ir tiesus kelias į Tbilisį su „Georgian Airways“ jau nuo balandžio 2 dienos tris kartus per savaitę.

Susitinkam lėktuve!