Trys puikūs pasivaikščiojimai Ziono nacionaliniame parke Jutoje

Rugsėjo pirmoje pusėje Ziono nacionaliniame parke (kai kurie lietuviški šaltiniai sako, kad reikėtų šį parką vadinti Siono, bet aš lieku prie to pavadinimo, kuris man skamba natūraliau) buvo karšta. Dienomis temperatūra kildavo iki 35 laipsnių Celsijaus, o skaičiuojant pagal Farenheitą, skaičiai būdavo dar įspūdingesni – 100 laipsnių. Tad savo pasivaikščiojimus pradėdavome anksti ryte, kad popietę galėtume leisti poilsiaudami pavėsyje su šaltais gėrimais. Tiesa, naktimis ir rytais mūsų stovyklavietėje bei visame parke pūsdavo ganėtinai stiprus vėjas, tad į visus žygius išeidavau apsivilkusi džemperį, kuris atgal parkeliaudavo jau sugrūstas į kuprinę.

Pats Zionas pasitiko mus įspūdingais vaizdais, kai po kokių trijų valandų važiavimo (su McDonald’s pertrauka, žinoma) nuo Page pagaliau čia atvykome. Iki savo stovyklavietės Springdale miestelyje pravažiavome visą parką vaizdingu keliu ir jau galvojome, kad susidarėme savo nuomonę. Tačiau vėliau per 2,5 dienos, kurias čia praleidome, praėjome tris skirtingus trailus (lietuviškas atitikmuo – takeliai, bet šis žodis, mano nuomone, čia ne itin tinka) ir pamatėme tris parko veidus.

Watchman Trail

Pažintį su parku pradėjome nuo šio trumpiausio ir paprasčiausio pasivaikščiojimo. Žinoma, sakyti, kad buvo labai lengva kopti į kalną kepinant saulei ir tvyrant +35 laipsnių karščiui, negaliu. Parko puslapyje šitas pasivaikščiojimas vadinamas „vidutiniu“, nes jo ilgis – kiek daugiau nei 5 km, o pakilimas – 112 metrų.

Džiugu, kad pradžioje šalia teka Virgin upelis, kopiant į kalną yra šiek tiek pavėsio, o užkopus – medelis, po kuriuo galima pasislėpti ir pailsėti.

The Narrows

Viena iš vizitinių Ziono kortelių – trailas, einantis Virgin upe. Anot parko puslapio, jis gali tęstis apie 15 kilometrų, bet realiai eini tiek, kiek nori ir kiek gali, o po to tą patį kelią grįžti atgal. Tako pradžioje einama palei upę – kartais vienu krantu, kartais – kitu, o paskui žemės ruoželio nebelieka, tad tenka bristi vandenyje ir grožėtis į viršų kylančiu kanjonu.

Mes upe nuėjome apie penkis kilometrus iki didžiulio akmens, kurio apeiti nesušlapus bambos jau būtų buvę sunku. Vyriškoji kompanijos pusė persiropštė per akmenį ir nukeliavo kiek toliau, o moteriškoji pusė turėjo progą pačilinti ir padaryti įspūdingų kadrų.

Grįžti atgal buvo kiek sudėtingiau – dėmesys išsiblaškęs, tad kelis kartus vos neparpuoliau užkliuvusi už vandenyje tykančio akmens ar tiesiog užsižiopsojusi. Virgin yra kalnų upė, tad srovė ėjimo tikrai nepalengvino.

Ryte visas kanjonas skendėjo šešėliuose, įdienojus išsigiedrijo – drauge su saule pasirodė ir kiti turistai. Jų daugiausia matėme trailo pradžioje, kur dar galima eiti krantu. Tad tikrai verta dienos žygį pradėti anksčiau, kol ganėtinai skaidraus upės vandens nesudrumstė visi išsimiegoję turistai.

Prie įbridimo į upę yra specialus ženklas, nurodantis, kokia tikimybė, kad jus nuplaus upė. Juokas juokais, bet staigūs ir smarkūs potvyniai, vadinamieji flash floods, čia nėra retenybė – pakliūti į tokį potvynį reiškia grėsmę gyvybei.

Mes su M. šiam pasivaikščiojimui išsinuomojome specialią avalynę. Kadangi turistinė infrastruktūra Zione veikia puikiai, batų nuomos punktą radome iš karto prie įėjimo į parką. Specialūs Nike batai yra skirti baidarininkams, prie jų pridedamos neopreninės kojinės ir lazda, kaina asmeniui vienai dienai – 25 doleriai. Kelionės draugai brido su sportinėmis basutėmis ir buvo tuo visai patenkinti. Mano ex-kolegė pasakojo, kad šia upe atsargiai keliavo mūvėdama botus iki kelių. Tad pasirinkimų avalynei tikrai galima surasti. Eiti basomis tikrai nerekomenduočiau dėl vandenyje besislepiančių akmenų, kurie tik ir tyko sumušti kojų pirštus.

The Observation Trail

Ilgesnis ėjimas ir daugiau kopimo į kalną – bendras šio trailo ilgis yra apie 13 kilometrų, pakilimas – 655 metrai. Visą kelią su pietų pertrauka suvaikščiojome turbūt per kiek daugiau negu penkias valandas, vaizdai ir vėl buvo puikūs.

Kelias veda serpantinais, paskui per kanjoną, galiausiai per smėlėtą laukymę, o užsibaigia nediduku miškeliu ant kalno viršūnės. Užkopus į patį viršų iš apžvalgos aikštelės galėjome apžiūrėti ganėtinai didelę parko dalį ir jo slėnį supančius kalnus. Nuo-sta-bu.

Iš viršaus matosi ir turbūt pats garsiausias Ziono trailas – Angel‘s Landing. Mūsų apsilankymo metu jis buvo uždarytas dėl to, kad po audros parke jis tapo nesaugus. Nugirstas reindžerio ir parko lankytojo pokalbis leido manyti, kad takas dar ilgai bus uždarytas dėl grėsmės užsiridenti akmenį ant galvos, tačiau po kelių savaičių, rugsėjo pabaigoje, jis vėl buvo atvertas ekstremalių pojūčių išsiilgusiems lankytojams.

Praktinė informacija

Įvažiavimas į parką – 35 doleriai už automobilį (iki 15 asmenų) savaitei. Primenu apie metinį America The Beautiful pasą, už kurį sumokėjus 80 dolerių, galima visuose JAV nacionaliniuose parkuose lankytis nemokamai.

Tris naktis praleidome pasistatę palapines Zion Canyon Campground and RV Resort, už tai sumokėjome apie 156 dolerius (maždaug 13 dolerių žmogui už naktį). Tai buvo pati civilizuočiausia stovykla per visą kelionę – turėjome WiFi, dušą su žetonais (6 minučių dušas kasdien!), skalbyklą, indų plovimo vietą, ledų parduotuvę ir netgi baseiną, prie kurio taip nė karto ir nenuėjome.

Parke automobilis nėra reikalingas – vasaros sezono metu čia važinėja nemokami autobusai, kurie ne tik nuveža iki pasivaikščiojimo takų pradžios, bet ir suteikia naudingos informacijos apie pakeliui matomus vaizdus. Automobiliams stovėjimo vietų parke nėra daug, tad tikrai patogiau automobilį palikti stovyklavietėje.

Būkite atidūs važiuodami į Zioną iš Arizonos – Jutos valstija yra kitoje laiko juostoje.

Trailuose nėra daug infrastruktūros – WC pasinaudokite jų pradžioje, į pasivaikščiojimą neškitės maisto ir nepamirškite atgal parsinešti likusių šiukšlių. Gyvūnų čia mažiau, tad maisto kaulytojai užpulti neturėtų – parke matėme tik vieną voverę.

Kadangi Springdale – turistinis miestelis, ten kainos didesnės už įprastas tiek prekybos centruose (stovyklavimo maisto pasirinkimas puikus), tiek kavinėse. Pietauti po pasivaikščiojimų eidavome į kokią nors užeigą, tai kainuodavo apie 13–18 dolerių žmogui, didelė porcija ledų atsieidavo apie 3 dolerius.

Vienintelę kelionės mimozą išgėriau būten Springdale. Na, ir ledų degustacijai čia tikrai pati puikiausia vieta. Pamatysite patys.

 


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s