Kai spalio pabaigoje Ryanair pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Jordanijos sostinę Amaną, lietuviai pirmą kartą gavo tiesioginį susisiekimą oru su Artimaisiais Rytais. O žiemos sezono įkarštyje bilietų šia kryptimi kainos buvo dramatiškai žemos – jeigu neklystu, buvo momentų, kai bilietas į vieną pusę kainavo ne daugiau negu 10 eurų. Tad visiškai nekeista, kad lietuviai pastebėjo Jordaniją ir kiekvieną savaitę dviem pilnais reisais skrenda užkariauti šios tolimos ir ganėtinai įdomios šalies.

Ką reikėtų žinoti prieš išsiruošiant į Jordaniją?

Kelionė. Skrydžiai vyksta pirmadieniais ir penktadieniais, trukmė – apie keturias valandas. Savaitgalio pabėgimo (nuo penktadienio popietės iki pirmadienio vakaro) užtenka ne tik pravėdinti savo mintis, bet ir susipažinti su svarbiausiais Jordanijos lankytinais objektais.

Mūsų maršrutas: Amanas – Negyvoji jūra – Petra – Wadi Rum dykuma – Amano oro uostas. Kai kurie žmonės tiek vietų nusprendžia aplankyti per savaitės kelionę, mums užteko nepilnų keturių dienų.

Pinigai. Vietinė valiuta – Jordanijos dinaras. Kelionės momentu (2019 m. vasaris) vienas dinaras atitiko 1,24 euro. Grynuosius gavome paprastuoju būdu – pasiėmėme oro uoste iš bankomato. Už tai teko papildomai sumokėti 5 dinarus.

Didesnėse parduotuvėse, užeigose ar degalinėse labai paprastai galima atsiskaityti kortele.

Kelionės biudžetas – apie 250 dinarų (arba apie 310 eurų) vienam asmeniui gyvenant dviese viešbučio kambaryje. Skrydžio bilietas kainavo dar apie 70 eurų. Na, ir žinoma, dar papildomai buvo išleista lauktuvėms arba, mano atveju, knygoms – Petroje nepavyko, tai bent oro uoste įsigijau Marguerite van Geldermalsen knygą „Married to a Beduin“.

Dokumentai. Keliaujant reikalingas pasas, galiojantis šešis mėnesius iki kelionės pabaigos, taip pat – viza. Ją už 40 dinarų įsigyti jau Amano oro uoste pasų kontrolės punkte. Kitas variantas – įsigyti Jordan Pass. Jis prieinamas tuomet, jeigu Jordanijoje planuojate nakvoti tris naktis. Pasas gali būti trijų rūšių, pigiausias kainuoja 70 dinarų, į šią kainą įeina viza, apsilankymo Petroje bilietas (kuris vietoje kainuoja 50 dinarų) ir dar daugiau nei 40 kitų atrakcijų. Apsimoka!

Religija. Jordanijos religija – islamas, tad pamatysite daug mečečių ir kelis kartus per dieną išgirsite maldas (viena jų Amane pažadino mane dar prieš patekant saulei). Nors šalis atrodo ganėtinai liberali, vis dėlto gerbiant papročius vertėtų atsakingai rinktis aprangą – merginoms nerekomenduojama atidengti pečių ir kelių. Paplūdimyje būtų geriausia turėti ištisą maudymosi kostiumėlį.

Transportas. Turint nedaug laiko ir norint keliauti greitai, verta išsinuomoti automobilį. Mes iš Amano oro uoste esančio Sixt ofiso pasiėmėme Hyundai Elantra ir už 4 dienų pasivažinėjimą sumokėjome 72 dinarus. Nuvažiavome maždaug 700 kilometrų, automobilį turėjome grąžinti pilnu baku, tad kelis kartus pylėme degalus, už kuriuos sumokėjome 40 dinarų.

Sygic programėlė veikia puikiai – primenu, kad interneto ryšio jai nereikia.

Tiesa, Jordanijos keliuose, o ypač Amano miesto gatvėse, vyrauja chaosas. Posūkio signalą besirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą vairuotojai dažniausiai ignoruoja, tad reikia atidumo. Taip pat mieste yra mažokai perėjų, tad pėstieji per gatvę gali eiti bet kur ir bet kada. Užmiestyje kelią užblokuoti gali banda ožkų arba kupranugarių (true story!).

Kelių kokybė vietomis nėra labai gera, greitkelyje nuo Akabos iki Amano teko šiek tiek pasikratyti. Įdomybė – juose dažnai yra ganėtinai aukštų gulinčių policininkų, apie kuriuos nepraneša jokie kelio ženklai. Važiuojant 110 kilometrų per valandą greičiu, kuris tokiame kelyje leistinas, susitikimas su tokia kliūtimi gali būti itin nemalonus.

Nakvynės. Per kelionę išbandėme tris labai skirtingas vietas – biudžetinį viešbutį Amane, penkių žvaigždučių viešbutį prie Negyvosios jūros ir paprastą beduinų palapinę Wadi Rum dykumos stovykloje. Tiesą sakant, pastaroji paliko didžiausią įspūdį. Visas nakvynes užsisakėme iš anksto.

Maistas. Pirmąją dieną atrodė, kad kelionėje maitinsimės tik falafeliais, nes juos ragavome ir vakarienei, ir pusryčiams, ir pietums. Iš tiesų tai nebūtų buvę labai blogai – falafeliai čia skanūs. Vėliau radome ir kitų alternatyvų – vištieną kepa ar troškina tikrai gerai.

Saldumynai Jordanijoje puikūs – nedideli kepinukai iš (spėju!) sluoksniuotos tešlos, daug medaus ir riešutų. Po kiekvieno norisi, o ir reikia, apsilaižyti pirštus.

Gėrimai. Stipri arbata su cukrumi bei kava su kardamonu – šie gėrimai paliko man didžiausią įspūdį. Taip pat ragavau šviežių granatų ir apelsinų sulčių, po pasivaikščiojimo Petroje jos puikiai tiko. Alkoholio neieškojome, tad komentarų apie jo (ne)radimą neturiu.

Kiti svaigalai. Daugumoje viešų vietų galima laisvai rūkyti. Man didžiausią įspūdį paliko oro uosto darbuotojas, įlipęs su cigarete į liftą. Baruose galima parūkyti kaljaną – Amane už tokią pramogą sumokėjome 5 dinarus.

Karalius. Jordanija turi karališkąją šeimą – jos nariai vyriškiai dažnai žiūrės į jus nuo įvairių sienų. Šeimoje yra ir moterų, tačiau į jas pažiūrėti galėsite greičiausiai tik google paieškoje.

Vienintelis praktinis patarimas – kremas nuo saulės Jordanijoje būtinas net ir vasario mėnesį! Šią pamoką išmokau sunkiuoju būdu, nes savaitę po kelionės negalėjau gyventi be drėkinamojo kremo, kuriuo teko tepti smarkiai įraudusią nosį ir skruostus.

Papasakosiu apie Amaną, pasiplaukiojimą Negyvojoje jūroje, pasivaikščiojimą po Petrą bei nakvynę dykumoje ir daugiau – jau atskiruose įrašuose.

Sekite informaciją!