Kai į google įvedi Death Valley – lietuviškai Mirties slėnis – pirmas klausimas, kuris iškyla tarp paieškos rezultatų – ar iš tikrųjų galima ten numirti. Atsakymas tikrai logiškas – taip. Tiesa, internetai teigia, kad dažniausiai žmonės žūva pakliuvę į autoįvykius, o ne dėl karščio ar dehidratacijos. Tačiau vis tiek reikia būti atsargiam ir planuojant apsilankymą apsirūpinti geriamuoju vandeniu.

Mirties slėnis įsikūręs tarp dviejų kalnų grandinių, tai viena karščiausių ir žemiausių vietų (86 metrai žemiau jūros lygio) žemėje. Rugsėjui persiritus į antrąją pusę, kai ten lankėmės, temperatūra įdienojus siekė 43 laipsnius pliuso. Šalia to dar pūtė ganėtinai stiprus vėjas, tad kone visą laiką išlipusi iš automobilio jaučiausi lyg į mane pūstų gigantiškas fenas. Jausmas tikrai keistas.

Tądien nuo Las Vegaso judėjome link Mono Lake ir Yosemite nacionalinio parko, tad pasirinkome kelią, vedantį tiesiai per Mirties slėnį ir trumpai patyrinėjome pagrindinius jo objektus. Apsilankymas trumpas buvo dėl laiko trūkumo, tačiau ir jėgų vaikštinėti didžiuliame karštyje daug neturėjome.

 

Kokius objektus aplankėme?

Zabriskie Point apžvalgos aikštelė. Turistinė informacija pataria čia atvažiuoti saulei tekant arba leidžiantis, kuomet šios kalvos atrodo įspūdingiausiai. Tačiau jos kuo puikiausiai atrodo ir dienos metu, kai jas numargina debesų šešėliai. Jeigu būsite čia ne tokiomis ekstremaliomis oro sąlygomis, t.y. nuo spalio vidurio iki gegužės, galėsite čia ir daugiau pasivaikščioti, o ne tik pereiti automobilių stovėjimo aikštelę, nes čia prasideda bent keli pasivaikščiojimų trail‘ai.

 

Devils Golf Course – tai didžiulis druskingų akmenų laukas. Patys akmenys įvairių dydžių ir formų bei dar papildomai apaugę trapiais, bet aštriais druskos kristalais. Tad tarp akmenų vaikščiokite atsargiai, nes pakrypus kojai galite gerai ją nusitarkuoti. Jeigu gerai pamenu, nuo pagrindinio kelio iki šios Velnio golfo aikštelės reikėjo pavažiuoti ir neasfaltuotu keliu, bet tikrai buvo verta. Jeigu kitose vietose sutikome visai nemažai turistų, tai čia kurį laiką buvome tik mes vieni.

 

Badwater Basin. Tai turbūt viena žymiausių Mirties slėnio vietų, kuri jau tikrai yra žemiausia vieta Šiaurės Amerikoje. Pasistatę automobilį aikštelėje, apsisukite 180 laipsnių kampu ir pažiūrėkite į kalną už savęs – ant uolų pažymėta, kur jau prasideda jūros lygis. Bus aukštai.

Neįtikėtina, bet šiame išdžiūvusiame druskos ežere prasideda vienas sudėtingiausių pasaulyje Badwater ultramaratonas. Įkvėptas šios žinios vienas iš kelionės kompanijonų nusprendė mylią prasibėgti ir išbandyti, kokius jausmus patiria į tokį žygį išsiruošę sportininkai. Grįžo gyvas ir išsišiepęs, dėl ko visi labai džiaugėmės ir drauge vėsinomės kondicionieriumi vėl susėdę į automobilį.

 

Golden Canyon lankyti kaip ir nesiruošėme, bet pamatę pakelėje nuorodą sustojome šiek tiek pasivaikščioti tarp tvirtų kanjono sienų. Vėlgi, ten įrengtas trail‘as, kuriuo būtų galima nužingsniuoti iki pat Zabriskie point ir pakeliui pasigrožėti puikiais uolų vaizdais.

Mesquite Flat Sand Dunes. Aš visą gyvenimą įsivaizdavau, kad dykuma atrodo būtent taip – su dailiomis balto smėlio kopomis. Kelionė po JAV, o vėliau ir po Jordaniją man parodė, kad tokie vaizdai nėra dykumose dažni, tad jais verta pasigrožėti.

Jeigu prieš tai minėti objektai susidėlioja visai netoliese vienas nuo kito, šios kopos jau tolėliau ir jas lankėme jau važiuodami iš Mirties slėnio parko link savo nakvynės vietos Sierra Nevada kalnų slėnyje.

 

Važiuodami iš Las Vegaso į Mirties slėnį pakeliui dar galite aplankyti ir paslaptingosios Area 51 prieigas – Ateivių centrą. Mes to nepadarėme, bet užsukome į degalinę, kurioje jau galėjome pajusti pamišimą dėl ateivių.

Jusdami tvyrantį karštį ir stiprų vėją bei matydami aplinkui skurdų dykumos peizažą, o danguje – keistus debesis, visai nesistebėjome, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ateiviai gali kam nors apsireikšti…

Praktinė informacija

Mirties slėnis yra nacionalinis parkas, tad įvažiavimas automobiliu kainuoja 30 dolerių. Tiesa, prie įvažiavimo į parką būdelių su reindžeriais nėra, susimokėti reikia Furnace Creek lankytojų centre arba automatinėje kasoje. Mes turėjome savo America the Beautiful pasą ir buvome ramūs.

 

Ši diena buvo kontrastų diena – atsikėlėme Las Vegase, kur jau 8 val. ryto termometras rodė 36 laipsnius karščio, visą dieną praleidome automobilyje važiuodami pirmyn, o tuomet atsigulėme miegoti mažoje trobelėje kalnuose (beveik 2 kilometrų aukštyje), o naktį teko įjungti šildymą, nes pradėjo šalti nosys. Kitą rytą, kai tekėjo saulė, temperatūra buvo apie 0 laipsnių.

Aš pati dažnai sakau, kad esu kaip driežas – aukšta temperatūra manęs negąsdina. Tačiau po kelių neilgų pasivaikščiojimų Mirties slėnyje ir aukštyn-žemyn svyruojančios temperatūros lauke bei automobilyje, mano baterijos nusėdo. Tačiau tai nesumažino noro kada nors dar čia sugrįžti ir patyrinėti tas vietas, kurios liko nepamatytos.

Tiesa, kitą kartą vykčiau čia kažkada tarp spalio vidurio ir gegužės.