Pasižvalgymai po Žemaitiją: Tauragė ir Pagramantis

Tauragė yra miestas, kurį jaučiausi truputį pažįstanti – esu jį bent kelis kartus mačiusi pro automobilio langą, čia esu vaikštinėjusi gatvėmis su pussesere ir net lankiausi pas kelis žmones svečiuose. Tiesa, visa tai vyko prieš maždaug 15 metų, o gal net ir daugiau.

Tad, kai ruošdamasi savaitgaliui vykti į tėvų sodybą pradėjau galvoti apie pakeliui esančius lankytinus objektus, Tauragė netyčiom įsibrovė į mintis. O tuomet prisiminiau ir kitą vaikystėje išvaikščiotą miestelį – Pagramantį, kurio vardo regioniniame parke praėjusį pavasarį aplankiau ne vieną pažintinį taką. Tuomet miesteliui laiko nebeliko, tad šį kartą reikėjo atsigriebti.

Toliau skaityti “Pasižvalgymai po Žemaitiją: Tauragė ir Pagramantis“

Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus

Jau keletą metų internetuose stebiu naują tendenciją – populiarėjantį vietinį turizmą ir gausėjančius pasakojimus apie ypatingas Lietuvos vietas. Viena man patraukliausių ir iki šiol dar neaplankytų buvo Akmenės rajonas ir jame esantys karjerai, lankytojams demonstruojantys nežemiškus vaizdus. Šią vasarą pagaliau pavyko ten nuvažiuoti ir lietuviškuosius kanjonus jau galiu išbraukti iš „būtina aplankyti“ sąrašo, bet tikrai norėčiau dar kartą sugrįžti.

Yra keli paprasti ir legalūs būdai apsilankyti karjeruose – sudalyvauti specialioje ekskursijoje arba eiti į vieną kartą metuose organizuojamą pėsčiųjų žygį. Mano kelionės kompanija šį kartą buvo gausi ir apsilankymui turėjome konkrečią datą bei laiką – t.y. šventėme draugės mergvakarį – tad kreipėmės į ekskursijų organizatorius karjerais.lt. Taigi nieko papildomai daryti ar specialiai ruoštis nereikėjo – apsiavėme patogius batus, pasipildėme vandens atsargas, pasiėmėme įkrautus telefonus bei fotoaparatus ir sėdusios į automobilius pradėjome savo kelionę.

Toliau skaityti “Pasivaikščiojimas po lietuviškuosius kanjonus – Akmenės rajono karjerus“

Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas

Mano tėvai turi sodybą, apie kurios lokaciją aš mėgstu sakyti „viduryje niekur“. Tačiau vieną dieną, kai prisireikė pažintinės pusdienio kelionės ir pasivaikščiojimo, atidžiai pažiūrėjau į žemėlapį ir supratau, kad vis dėlto situacija nėra tokia bloga – už 25 kilometrų yra Pagramančio regioninis parkas.

Pagramantis – nedidelis miestelis Žemaitijoje, įsikūręs tarp Šilalės ir Tauragės. Vaikystėje praleisdavau jame bent savaitę per vasarą, nes ten gyveno mano giminaitė, su kuria daug bendravome. Dabar, kai nuo tos draugystės laikų praėjo nemažai metų, paaiškėjo, kad Pagramantis turi didelį regioninį parką, kuriame slepiasi ne vienas gamtos netikėtumas.

Aplankėme penkis objektus, tarp kurių buvo vos 30 kilometrų atstumas (taip, reikėjo pavažiuoti ir neasfaltuotais keliais, bet buvo verta), visi jie buvo unikalūs ir nepanašūs vienas į kitą. Mes šiek tiek lenktyniavome su laiku, tad lankytinų objektų sąrašas dar neužbaigtas. Bet pirmoji pažintis tikrai paliko įspūdį.

Toliau skaityti “Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas“

Gražiausias gatvės menas Šiauliuose. I dalis

Šiauliai yra mano gimtasis miestas, jame iki šiol gyvena mano tėvai, tad ilgo sąrašo priežasčių, kodėl renkuosi jį aplankyti, neturiu. Rekomendacijų, ką čia pamatyti, taip pat neturiu, nes sugrįžusi namo veikiu kuo paprasčiausius dalykus – t.y. apsipirkinėju (žinau, kur geriausi second-hand‘ai), valgau, daug miegu ir einu į pasimatymus su geriausia drauge.

Tačiau šį kartą, dar prieš sėsdama į traukinį Vilnius–Šiauliai, nusprendžiau paieškoti daugiau veiklų ir įdomių, bet pačiai dar neatrastų objektų. Šiaulių turizmo informacijos centro puslapis papasakojo apie tarptautinį grafičių plenerą „Saulės pagrobimas“ ir parodė, kad netgi yra žemėlapis, leidžiantis surasti visas gatvės meno apraiškas mieste.

Meno Šiaulių gatvėse pagausėjimą jau buvau pastebėjusi ir anksčiau, kai netyčia atradau „geziukus“. Ar jie buvo plenero dalis – taip ir neišsiaiškinau. Spėju, kad ne.

IMG_1143

Toliau skaityti “Gražiausias gatvės menas Šiauliuose. I dalis“