Kur pasivaikščioti Žemaitijoje: Pagramančio regioninis parkas

Mano tėvai turi sodybą, apie kurios lokaciją aš mėgstu sakyti „viduryje niekur“. Tačiau vieną dieną, kai prisireikė pažintinės pusdienio kelionės ir pasivaikščiojimo, atidžiai pažiūrėjau į žemėlapį ir supratau, kad vis dėlto situacija nėra tokia bloga – už 25 kilometrų yra Pagramančio regioninis parkas.

Pagramantis – nedidelis miestelis Žemaitijoje, įsikūręs tarp Šilalės ir Tauragės. Vaikystėje praleisdavau jame bent savaitę per vasarą, nes ten gyveno mano giminaitė, su kuria daug bendravome. Dabar, kai nuo tos draugystės laikų praėjo nemažai metų, paaiškėjo, kad Pagramantis turi didelį regioninį parką, kuriame slepiasi ne vienas gamtos netikėtumas.

Aplankėme penkis objektus, tarp kurių buvo vos 30 kilometrų atstumas (taip, reikėjo pavažiuoti ir neasfaltuotais keliais, bet buvo verta), visi jie buvo unikalūs ir nepanašūs vienas į kitą. Mes šiek tiek lenktyniavome su laiku, tad lankytinų objektų sąrašas dar neužbaigtas. Bet pirmoji pažintis tikrai paliko įspūdį.

TOP5 dėmesio verti objektai Pagramančio regioniniame parke

Indijos piliakalnis

Internetai sako, kad Indija yra lietuviškas žodis, reiškiantis žemės gilumą. Tiesa, kad nuvyktumėte iki piliakalnio, reikės nusileisti į Akmenos upės slėnį. Tuomet užkopkite laiptais į viršų, apsižvalgykite aplinkui, pasigrožėkite upės vaizdais, įsivaizduokite čia galimai dar 14 amžiuje stovėjusią Pūtvės pilį ir kaip vieną dieną dalis piliakalnio, pasikeitus upės vagai, buvo tiesiog nuplauta nuo žemės paviršiaus.

Lakštingalų slėnis

Neįtikėtina, bet ši rekreacinė zona arba tiesiog poilsiavietė buvo įrengta jau prieš 50 metų. Žinoma, nuo to laiko ji ne kartą tvarkyta ir atnaujinta pagal šiuolaikinius standartus, tačiau faktas išlieka faktu – tai puiki vieta pailsėti ir papiknikauti. Slėnyje įrengtos laužavietės, tad galima ką nors išsikepti. O pats slėnio pavadinimas sako, kad jeigu pasiseks, išgirsite lakštingalas.

Akmenos pažintinis takas

Apžiūrėję Lakštingalų slėnį, pereikite kabantį tiltą per upę – čia prasideda pažintinis takas palei Akmeną. Jau vien jos pavadinimas sako, kad upėje pilna akmenų, tad Akmena putodama energingai veržiasi į priekį. Iš pradžių maždaug kilometro ilgio takas veda palei upę, po to laiptais kyla į atodangos viršų, tuomet leidžia pasigrožėti natūralia alėja iš medelių ir krūmų, o tada vėl laiptais nuveda žemyn nuo kalno bei kviečia pereiti dar vieną kabantį tiltą. Tokie siūbuojantys tiltai – regiono tradicija, keliaudami po apylinkes jų surasite ne vieną ir net ne du.

Lylavos pažintinis takas

Šis pažintinis takas slepiasi miške. Iki jo teks pavažiuoti žvirkeliu, tačiau kelias puikus. Tiesa, neskubėkite labai, nes per jį gali bėgti laukiniai žvėrys – pavyzdžiui, ežys. True story.

Informacinis stendas tako pradžioje sakė, kad nueisime maždaug du kilometrus. Neskaičiavome tiksliai, bet vaikščiojome daugiau nei 40 minučių ir jautėmės lyg nuėję kiek daugiau.

Takas veda per mišką – tankų, tamsų ir mūsų akiai kiek neįprastą. Informaciniai stendai pasakoja, kad prie čia tekančio neilgo Lylavos upelio galima pamatyti išskirtinį vaizdą – subrendusį skroblyną (skroblas – medžio pavadinimas, jeigu kam reikėtų paaiškinimo). Taip pat čia galima pasigrožėti vešliais papartynais ir miškiniais česnakais.

Takas veda aukštyn ir žemyn kalniukais, daug kartų geresniais ar prastesniais tilteliais kelia per upelį ir stebina puikiais miško vaizdais. Takas – žiedinis, pasivaikščiojimą pradėsite ir užbaigsite toje pačioje vietoje. Tiesiog sekite ant medžių nupieštus žmogelius ir rodykles, kad nenuklystumėte į šoną.

Plynosios aukštapelkės pažintinis takas

Kiek toliau nuo kitų aprašytųjų vietų – už maždaug 10 kilometrų – yra Plynosios aukštapelkė, į kurios gilumą veda dar vienas pažintinis takas. Užrašai jo pradžioje skelbia, kad lankymasis nerekomenduojamas, nes takas yra avarinės būklės, tačiau šis pagąsdinimas mūsų nesustabdė.

Pradžioje takas veda per mišką ir yra išklotas skiedromis, tad eiti minkšta ir patogu. Kiek toliau, kai žemė po kojomis pasidaro nebe tokia stabili, takas tampa lentiniu. Lentos vietomis papuvusios, vietomis aptrupėjusios, kai kur – judančios nuo žingsnių ar grasinančios išlindusiais vinimis. Bet eiti įmanoma.

Tako ilgis – 1,5 kilometro, jis per mišką ir aukštapelkės pievą nuveda iki apžvalgos bokštelio, o tuomet tuo pačiu keliu tenka grįžti atgal. Mus šiek tiek spaudė laikas, tad iki galo nenuėjome ir bokštelio būklės nepatikrinome.

Vietoje praktinės informacijos – ką dar nuveikti šioje Žemaitijos dalyje?

Jeigu norėtumėte nakvoti kur nors netoliese – siūlyčiau Tauragę ir Taurų parką. Jis siūlo nakvynes mažučiuose namukuose arba namelyje medyje. Nakvynė dviems kainuoja 30 eurų, pati dar nebandžiau, bet čia tik laiko klausimas. Taip pat ten galima pasikarstyti virvių trasomis.

Pavažiavus dar šiek tiek nuo Tauragės (30–40 kilometrų) galėtumėte aplankyti Rambyno kalną, taip pat keletą žavių Mažosios Lietuvos miestelių – Smalininkus ir Viešvilę.

Žmonės kalba, kad ir pačioje Tauragėje yra ką pamatyti, tai kitą kartą reikės skirti daugiau laiko ir jai pačiai.

P.S. panašu, kad Pagramančio regioninis parkas gali sulaukti daugiau lankytojų, nes Akmenos ir Jūros upių santakoje planuojama pastatyti apžvalgos bokštą-aikštelę. Pasižymėkime kalendoriuose 2021-uosius, važiuosime apžiūrėti!


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s