Kaip praleisti savaitgalį Romoje?

Lapkritis Lietuvoje yra turbūt vienas pačių nykiausių mėnesių – vadinamasis „auksinis ruduo“ dažniausiai pasibaigia dar spalį, prasideda įkyrūs lietūs, po žiemos laiko įvedimo drastiškai sumažėja dienos šviesos, kalėdinės lemputės dar tik pradeda žibėti ir kas rytą tenka spręsti dilemą – ar kūno šilumai palaikyti užteks rudeninio palto, ar jau reikėtų žieminės striukės. Kai tokiu metu tenka švęsti gimtadienį, džiaugsmo gyvenime nepagausėja. Dėl to sąmoningai jau ketverius metus iš eilės lapkričio 10-ąją kelioms dienoms atsiduriu kur nors toli nuo namų.

Trisdešimtojo gimtadienio pasirinkimas – Italijos sostinė ir „amžinasis miestas“ Roma.

Žiemos skrydžių sezono metu į jį patogiai galima nuskristi su Ryanair – išvyksite šeštadienį nelabai anksti ryte, o antradienį popiet jau galėsite sugrįžti prie savo darbo stalo. Pirmajai pažinčiai su Roma dviejų su puse dienų turėtų pakakti, jeigu iš anksto susidėliosite bent apytikslį planą ir daug vaikščiosite.

Toliau skaityti “Kaip praleisti savaitgalį Romoje?“

Atėnai: keli nuklydimai nuo turistinių takų

Šiemet pradėti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Atėnus tapo tikru hitu – iki pat spalio pabaigos kiekvieną savaitę galima rinktis labiau mylimą oro linijų kompaniją – Wizz Air arba Ryanair, ir patogiausią skrydžio laiką iš penkių galimų. Žiemos sezonu šio maršruto neliks, tad naudokitės proga ir keliaukite į Graikijos sostinę, kol dar galėsite pasimėgauti vasara.

Aš pati Atėnuose lankiausi kiek anksčiau – prieš dvejus metus. Tiesa, tai buvo pirmoji mano solo kelionė ir planavimo įgūdžiai dar tik pradėjo lavintis, tad vykdama į tą patį miestą dabar turbūt pamatyčiau daug daugiau.

Graikija per metus sulaukia apie 30 milijonų turistų, o Atėnai užima trečiąją vietą lankomiausių šalies vietų sąraše. Tad informacijos apie lankytinus objektus tikrai rasite nemažai. Pagrindine atrakcija, žinoma, laikoma Akropolio kalva ir Akropolio muziejus. Turėkite mintyje, kad pavėsio kalno viršūnėje nerasite, tad susiplanuokite vizitą ne pačiu karščiausiu dienos metu.

O ką veikti Atėnuose, kai visi svarbiausi „griuvėsiai“ jau aplankyti? Siūlau kelias vietas, kuriose nesistumdysite su minia turistų ir galėsite patirti šį bei tą unikalaus.

Toliau skaityti “Atėnai: keli nuklydimai nuo turistinių takų“

Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai

Praėjusiais metais, kai pradėjome „atradinėti“ Lietuvą, viena pirmųjų kelionių buvo nelabai ilgas pasivažinėjimas po Vilniaus rajoną. Tuomet vos per kelias valandas apžiūrėjome vieną pilį (ne Trakų, jeigu ką!), du aukščiausius Lietuvos kalnus ir dvaro griuvėsius. Ir visa tai – nenutolstant 50 kilometrų atstumu nuo namų.

Šiemet, kai #SurinkLietuva magnetukų iniciatyva (jeigu dar nerenkate magnetukų, iš kurių susideda Lietuvos žemėlapis, pradėkite tai daryti!) ir vėl paskatino pakeliauti po Vilniaus apylinkes, suradau dar keletą įdomių lankytinų vietų.

Objektų TOP 5 man pasirodė kiek per mažai, tad dalijuosi savo atradimų TOP 7.

  1. Nemėžio mečetė ir totorių kapinaitės

Vos septintajame Minsko plento kilometre jau reikėtų sukti į Nemėžio miestelį ir ieškoti čia mečetės – vis dėlto Lietuvoje tokių yra vos keturios.

Nemėžio totorių mečetė atrodo nedidukė, ji medinė ir su bokšteliu – minaretu. Aplinkui ganėtinai didelės ir senos kapinės. Kiek po jas pasivaikščiojus, išryškėja skirtumas nuo mums įprastų kapinių – antkapių užrašai yra kitoje pusėje.

Toliau skaityti “Pasivažinėjimai 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus: TOP 7 objektai“

Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną

Dažniausiai žmonės, atskridę į Gruziją per Kutaisio oro uostą, kuo greičiau skuba pirmyn – prie jūros, į kalnus ar į sostinę Tbilisį. Mūsų maršrutas buvo kiek lėtesnis, tad pakeliui į Tbilisį dar sustojome Goryje – mieste (ar vis dėlto miestelyje?), kuris labiausiai žinomas dėl to, kad jame gimė vienas didžiųjų pasaulio diktatorių Josifas Stalinas.

Gorio centre įrengtas jam skirtas muziejus, šalia pastatyta ir sena bakūžė, kurioje Stalinas praleido pirmąsias savo dienas, ir keli jo traukinio vagonai, leidžiantys susipažinti su tuometinių kelionių ypatumais. Šis muziejus ir yra įdomiausia miesto dalis – atvykus čia verta priešais muziejų esančiose užkandinėse įsigyti chačiapurį ir kavos, prisėsti sode ir pasišildyti saulėkaitoje, pasišnekėti su aplinkui šmirinėjančiais šunimis, atsikratyti vieno kito pavežėjimo paslaugas siūlančio vyruko, o tada leistis į kelionę po Stalino gyvenimą.

Toliau skaityti “Goris Gruzijoje: svečiuose pas Josifą Staliną“

Mitus griaunanti Palanga

Nuo pat vaikystės labai mėgau jūrą. Galėdavau leisti prie jos valandų valandas – tiek taškydamasi dažniausiai ganėtinai šaltame vandenyje, tiek vaikščiodama pakrante, tiek statydama smėlio pilis. Paauglystėje prie jūros važiuodavau jau ne tik vasarą, kad nuraminčiau romantiškai besiblaškančią širdį, netgi planavau studijuoti Klaipėdoje, kad tik būčiau arčiau jūros.

Deja, galiausiai gyvenimas viską sudėliojo taip, kad gyvenu Vilniuje, o į lietuvišką paplūdimį užsuku tik darbo reikalais. Taip nutiko ir šią vasarą, kai savaitgaliui išsikomandiravau į Palangos oro uostą. Tiesa, aš nebūčiau aš, jeigu nebūčiau šios komandiruotės suderinusi su asmeniniais tikslais – atrasti naujų ir įdomių vietų pajūryje.

Tikslą pasiekiau, tad pasidalysiu keliais maloniais atradimais, kurie man sugriovė mitą, kad Palanga yra tik triukšminga Basanavičiaus gatvė ir ja marširuojanti auditorija.

Toliau skaityti “Mitus griaunanti Palanga“