Lietuvos jūrų muziejus: kaip paglostyti ruonį?

Šaltuoju metų laiku kelionių smarkiai apmažėjo, tad ilgesniojo Velykų savaitgalio laukiau su nekantrumu. Prieš važiuojant pas močiutę, gyvenančią Kretingos rajone, kilo mintis pakeliui dar ką nors pamatyti ir nuveikti. Kadangi nuo senų laikų turiu sunkiai blėstančią meilę Klaipėdai, lankytinų vietų varžybose ji nugalėjo be konkurencijos.

Iš kelių apgalvotų šeštadienio scenarijų patraukliausias pasirodė tas, kuris siūlė ir pasivaikščiojimą prie jūros, ir naujų dalykų pažinimą, ir gyvus gyvūnus. Tad po kiek daugiau nei 3 valandų kelionės automobiliu šeštadienio popietę su M. leidome Šiauriniame rage ir laukėme kelto į Smiltynę bei pasivaikščiojimo iki Lietuvos jūrų muziejaus.

Lietuvos jūrų muziejus – lankomiausias 2017 m. muziejus Lietuvoje. Jame pernai apsilankė daugiau nei 436 tūkst. žmonių. Tikiu, kad šiemet jų bus dar daugiau, nes gruodžio mėnesį buvo atnaujintos ekspozicijos, dabar siūlančios pamatyti daugiau rūšių žuvų ir kviečiančios pažinti jūrininkystę bei jūros pasaulį per žaidimus ir interakcijas.

Nors vos įėjus į muziejų lankytojus pasitinka pingvinai, įspūdingiausia apsilankymo dalis – skaidrus 25 metrų ilgio tunelis, einantis po pagrindiniu akvariumu, kuriame plaukioja didžiuliai eršketai. Atrodo, kad žuvis, kurių ilgis viršija 2 metrus, galėsi paglostyti vos ištiesęs ranką. Internetai sako, kad šiame akvariume jau greitai turėtų apsigyventi ir rajos. Tad tie, kurie muziejuje lankysis vasarą, pamatys dar įdomesnį vaizdą.

Na, bet tuneliu ėjome ir praėjome, prie baseinų, kuriuose plaukiojo ruoniai ar jūrų liūtai, užtrukome daug ilgiau. Ruoniai man pasirodė kaip vandens šunys – tokie patys mieli ir juokingi, tad būčiau galėjusi juos stebėti visą likusią dienos dalį. Dar muziejaus kieme galima apžiūrėti ir šiek tiek paerzinti jūrų liūtus, pingvinai irgi gali būti matomi ir lauke, tačiau tam jiems turbūt reikia malonesnio oro negu buvo šeštadienį.

Lietuvos jūrų muziejus veikia nuo 1979-ųjų metų, tačiau pats pastatas, o tiksliau, fortas, kuriame jis įsikūręs mena daug daugiau Klaipėdos istorijos įvykių. Su forto istorija supažindina pati pirmoji muziejaus salė. Kas smagu, kad jūrą ir jūrininkystę dabar galima pažinti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pačiam kone įlendant į ekraną, išbandant laivo audroje simuliatorių, vairuojant kompiuterinį burinį laivą į uostą, rišant jūrinius mazgus ir darant begalę kitų dalykų.

Ko vis dar muziejui trūksta? Maisto! Puiki suvenyrų parduotuvė su pliušiniais delfinais, pingvinais, ruoniais ir žuviukais Nemo jau yra šis tas, tačiau norėtųsi ir kavos bei bandelės su vaizdu į kurį nors akvariumą.

Apskritai, Smiltynėje savaitgalį veikė vos vienas kioskas su „užkandžiais jums“ bei spragintų kukurūzų stendas. Tiesa, šios vietos buvo prie pat kelto stotelės ir šeštadienio pavakare (t.y. 18:30 val.) jau nebedirbo.

Ką veikti, jeigu muziejus užsidarė, o jėgų vis dar yra? Eiti į Kopgalį ir pasivaikščioti ne tokiu populiariu molu, o tuomet atgal iki kelto grįžti pajūriu. Kai jau pamatysite medinius laiptus, vedančius į kopas, galėsite ten pasukti ir rasti patogiausią kelią atgal į civilizaciją.

Praktiniai dalykai

Klaipėdoje apsistojome „Old Mill Hotel“, kuris suviliojo savo patogia vieta ir gražia išore. Vidiniai reikalai šiek tiek stebino ir ne visada iš gerosios pusės. Geresnį kainos ir kokybės santykį trijų žvaigždučių kategorijoje gavome „Memel Hotel“ rudenį. Tad jį rekomenduočiau labiau.

Finansinė dalis: keltas į Smiltynę – 0,8 euro (į abi puses), bilietas į muziejų suaugusiajam – 7 eurai. Pietūs dviem prie pat kelto esančioje užkandinėje „Meat Lovers“ – apie 13 eurų, dviejų žmonių vakarienė „Senamiestyje“ – kiek daugiau nei 16 eurų (pusė porcijos sūrio pirštelių, keptos krevetės, dvi porcijos gruzdintų koldūnų, bokalas alaus ir bokalas kokteilio), gėrimai bare „Faksas“ – 6 eurai (taurė prosecco ir buteliukas ginger ale).

Kitam kartui – muziejus 39/45 apie Klaipėdą Antrojo pasaulinio karo metais. Jau laukiu!


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s