Jeigu anksčiau Kutaisį esu pavadinusi Sakartvelo (a.k.a. Gruzijos) Savanorių prospektu, tai Boržomio miestelį reikėtų pakrikštyti Druskininkais arba Birštonu. Viena sąsaja tarp lietuviškų ir gruziniško kurortų labai artima – mineralinis vanduo, trykštantis iš šaltinio parke. Kitos – gamtos apsuptis ir visiško atsipalaidavimo jausmas.

Ką veikti Boržomyje?

Eiti pasivaikščioti po miestelį ir jo apylinkių kalvas (nors man tuo metu jos atrodė kaip aukščiausi kalnai) ir išsimaudyti atvirame mineralinio vandens baseine. Kadangi Boržomis buvo paskutinė mūsų kelionės po Gruziją stotelė, tai mes čia ir lauktuves pirkome – vietiniame prekybos centre radome nemažą vietinių saldumynų asortimentą, kuris tikrai pradžiugino mūsų artimuosius.

Boržomyje išbandėme dvi pasivaikščiojimo trasas. Jeigu nueisite į miestelio turizmo informacijos centrą, sužinosite ne vieną gerą trailą, parodysiantį kurorto apylinkes naujais kampais. Tiesa, dauguma trasų ganėtinai ilgos ir skirtos eiti kelias dienas. Mes lankėmės Gruzijoje balandžio viduryje, kai vyko pasiruošimas sezonui, tad daug kas neveikė. Tarp jų ir turizmo informacija… Tiesa, šalia jo būstinės stovėjo stendas, kuriame pasivaikščiojimo trasos buvo sužymėtos apylinkių žemėlapyje. Tad mums užteko ir tiek.

Pirmasis pasivaikščiojimas – ganėtinai paprastas ir neįpareigojantis. Nuėjome į pagrindinį miesto parką (įėjimas mokamas!) ir pasivaikščiojome ten prasidedančiu taku. Taip užkopėme į kalvą, nuo kurios atsivėrė miestelio vaizdas iš aukštai. Ant kalvos pakilti galima ir lynų keltuvu, kurio pradinė stotelė yra priešais parko vartus, tačiau mums to padaryti neleido tas pats dar neprasidėjęs turizmo sezonas.

Pats parkas vertas apžiūrėjimo – čia čiurlena upelis ir krioklys, yra kelios dailios skulptūros, vaikiškų atrakcionų kampelis, kavinukė, kurios išorė papuošta senomis Boržomio nuotraukomis, leidžiančiomis įsivaizduoti, kaip kurortas atrodė prieš daugiau nei 100 metų, kai čia atostogas leisdavo Rusijos didikai.

Na, ir pats svarbiausias dalykas – mineralinio vandens kranelis, iš kurio bėga šiltas ir druskingas „Boržomi“ mineralinis vanduo. Pasiimkite buteliukus, kad galėtumėte prisipilti ir parsinešti jo namo – po gausios gruziniškos vakarienės bus pats tas. Skonis – visiškai kitoks negu to gazuoto mineralinio vandens, kurį esame įpratę pirkti prekybos centre, kai sustreikuoja skrandis. 

Antrasis pasivaikščiojimas buvo jau kiek rimtesnis ir pavirto į maždaug trijų valandų žygį. Pasirinkome trasą, kuri veda į kitoje miestelio pusėje esančią kalvą, ant kurios vakarais neoninėmis spalvomis šviečia keli aukštai ant uolų pastatyti kryžiai.

Pasivaikščiojimas prasidėjo nuo to paties jau minėto turizmo informacijos centro – nuo ten sekėme tako žymėjimą, kuris rodė pagrindinius posūkius ir neleido nukrypti nuo kelio. Ir gerai, nes kai kur posūkis buvo tiesiog vieno namo patvoryje, kuriuo eiti buvo ganėtinai nedrąsu. Į kalvą kopti pradėjome dar miestelio gatvėmis, o kai išėjome už jo ribų, takelis pasidarė itin status – tai smarkiai kirto per blauzdas, tad vis sustodavome pailsėti. Vieno iš tokių sustojimų metu su mumis pasisveikino iš medžių raizgalynės išlindusi voverė.

Pakeliui radome vietų, nuo kurių atsivėrė panoraminiai Boržomio vaizdai, kalno viršūnėje buvo rąstas, pasiruošęs priimti mus pasėdėti ir suvalgyti nuo pusryčių likusį chačiapurį, kelias žemyn vedė kita kalvos puse per gražų mišką, tad pasivaikščiojimu buvome visiškai patenkinti.

Norėdami išsimaudyti mineralinio vandens baseine, taip pat turėsite pasivaikščioti. Visų pirma, turėsite vėl nueiti iki miesto parko. Nuo jo vartų iki baseinų – maždaug trys kilometrai per parką ir palei upelį. Žinoma, galite gaudyti vietinį taksistą, kuris privežtų arčiau vietos, bet pasivaikščioti gi smagiau.

Vietoje rasite tris skirtingo dydžio mineralinio vandens baseinėlius, kuriuose galėsite maudytis už 5 larių mokestį asmeniui. Persirengimo kabinos yra, bet rankšluosčius atsineškite savo.

Vandens temperatūra visuose baseinuose – maždaug 30 laipsnių, tad itin karštos vonios nesitikėkite. Mes maudytis atėjome vakare, kai oro temperatūra siekė vos 13 laipsnių ir dramatiškai krito žemyn, tad po paplaukiojimo baseine reikėjo morališkai pasiruošti palikti šiltą vandenį ir vėl trejetą kilometrų kulniuoti iki savo nakvynės vietos. Tuomet iš tiesų šildė tik mintis apie vyno taurę prie vakarienės.

Praktinė informacija

Į Boržomį su maršrutka atvykome per maždaug 2,5 valandos iš Tbilisio centrinės stoties. Kelionė kainavo apie 10 larių žmogui.

Boržomyje buvome užsisakę nakvynę iš anksto, bet atvykę supratome, kad booking.com buvo nurodyta neteisinga jo vieta, kuri buvo iš viso ne Boržomyje, o kažkokiame kaimelyje už penkių kilometrų. Tad naują vietą susiradome tiesiog užsukę į artimiausią kiemą ir pamatę užrašą apie nuomojamus kambarius. Už dvi nakvynes mokėjome 80 larių, šeimininkutė norėjo paimti papildomą mokestį už mūsų apartamentų šildymą, bet M. derybiniai sugebėjimai nugalėjo ir radiatorius buvo įjungtas nemokamai.

Kadangi Boržomis yra kurortas, tad ir maisto vietų čia galima rasti įvairių. Mums parekomendavo greta apartamentų įsikūrusią užkandinę Pesvebi, kurioje mes tiek pusryčiavome, tiek pietavome, tiek vakarieniavome. Už gerą pavalgymą dviems su taure vyno ir buteliu limonado sumokėdavome maždaug 45 larius.

Vienkartinis įėjimas į centrinį miesto parką – 2 lariai, maudymasis mineralinio vandens baseine – 5 lariai.

Iš Boržomio keliavome tiesiai į Kutaisio oro uostą. Tiesa, ten nusigauti nebuvo taip lengva, kaip tikėjomės, tad neradę tinkamos maršrutkos galiausiai susitarėme su prie autobusų stoties sutiktu dušmanu, kuris anksti ryte paėmė mus iš apartamentų ir nuvežė į oro uostą už 100 larių (apie 33 eurus). Jo mersedesu kelią iki oro uosto įveikėme per maždaug tris valandas.

Šiuo įrašu pasakojimas apie savaitės kelionę po Gruziją maršrutu Kutaisis – Goris – Natachtaris – Tbilisis – Boržomis ir baigiasi, visus įspūdžius rasite skiltyje „Gruzija/Sakartvelas“. Puiki buvo savaitė, kartočiau – juk dar tikrai ne visas gruziniškas vynas išgertas ir ne visi chinkaliai suvalgyti.