Turbūt visi, besidomintys kelione į Jordaniją, sužino apie Petrą – dykumos uolynuose pasislėpusį senovinį miestą, kuris laikomas vienu iš naujųjų pasaulio stebuklų. Vakarų pasauliui ši teritorija žinoma vos nuo 1812-ųjų metų, dabar ji įtraukta net į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kiekvienais metais šią vietą aplanko vis daugiau turistų – 2018 metais jų čia buvo kiek daugiau nei 800 tūkstančių, nesistebėčiau, jei šiemet skaičius perkoptų milijoną.

Visuose patarimuose turistams sakoma, kad Petros teritorija didžiulė, ją apeiti nėra taip paprasta, čia reikėtų praleisti kelias dienas ir pan. Mes patys nuvykę į vietą sakėme, kad kiek pavyks apeiti, tiek ir užteks – laiko turėjome ganėtinai ribotai. Tad galiausiai tikrai džiaugėmės, kad per penkias Petroje praleistas valandas suvaikščiojome pagrindiniu taku nuo pradžios iki galo ir atgal be papildomos asiliukų, kupranugarių ar karietų pagalbos.

Jeigu ir jūs Jordanijos keliausite intensyviai, žinokite, kad ir pusdienis Petroje yra tikrai geriau negu nieko.

Siq – pirmasis objektas, kurį prieisite savo kelionėje nuo turizmo informacijos centro. Tai siauras kanjonas, kuriuo nužingsniavę daugiau negu kilometrą, galiausiai prieisite pačią Petrą. Šie tarsi simboliniai vartai į pasislėpusį miestą atrodo tikrai įspūdingai. O prieš daug metų ši vieta buvo… upė.

Kanjono gale atsivers vaizdas į vieną gražiausių Petroje išlikusių objektų – Treasury (lietuviškai būtų lobynas arba iždas). Iškaltas iš uolos monumentas, kuris iš tiesų yra nekropolis, yra net 40 metrų aukščio, tad iš aikštelės priešais pasigrožėti vaizdu nėra taip paprasta. Labai verta palypėti uolomis ir pasižiūrėti į jį iš aukščiau.

Turėkite mintyje, kad dabar visi Petros pastatai yra tušti. Tiesa, gražiausi ir yra jų fasadai, sukurti prieš begalę metų ir stebėtinai nepasidavę laiko tėkmei.

Į vietą, iš kurios atsiveria nuostabus Treasury vaizdas, už suderėtą mokestį gali palydėti aikštėje sutikti beduinų jaunuoliai. Žinoma, pakilti galėtumėte ir patys, tik prieš tai sulauktumėte daug švilpimo ir rėkimo nepažįstama kalba. Kelias į viršų nėra labai paprastas – kopiant reikės paprakaituoti, bet pagalbos rankos tiek kopiant į viršų, tiek leidžiantis žemyn prireikė tiek vieną kartą.

Viršuje rasite beduinų palapinę, kurioje jums pasiūlys arbatos arba nedidelį užkandį. Žinoma, turėsite už tai susimokėti. Jeigu jokių pasiūlymų nepriimsite, tuomet turėsite palikti po dinarą už galimybę nusifotografuoti.

Pagrindinio tako paskutinis objektas – Monastery (lietuviškai, vienuolynas). Pakeliui link jo praeisite ne vieną gerai išsilaikiusį romėnišką palikimą – vis dėlto Petra vienu metu buvo tapusi Romos imperijos dalimi.

Takas per miestą veda apie 4 kilometrus. Iki Monastery reikės pakilti laiptais – sako, kad jų yra maždaug 850 vienetų, užkopti į viršų mūsų kompanijai užtruko kiek daugiau negu pusę valandos. Pakeliui buvo galima pasigrožėti tiek vaizdais, tiek suvenyrais, nes kone visos laiptų aikštelės okupuotos suvenyrų pardavėjų niekučiais. Viršuje be įspūdingo monumento fasado lauks ir kavinė, kurioje verta paragauti šviežiai spaustų sulčių arba kavos su kardamonu.

Kiek pailsinus kojas, susikaups jėgos ilgai kelionei atgal iki automobilio.

Ką dar galima nuveikti Petroje?

Eiti pasivaikščioti kitais trail‘ų takais – žmonės kalba, kad išsukus iš pagrindinio tako, gali pasijusti kaip visiškai neturistinėje vietoje ir daugiau pabendrauti su Petroje dirbančiais žmonėmis.

Įsigyti įdomių lauktuvių – pavyzdžiui, smilkalų arba miros. Vietinis pardavėjas mums aiškino, kad į mažus akmenėlius panašius smilkalus galima ne tik smilkyti, bet ir kramtyti. Ar jis nemelavo? Pasigūglinkite patys!

Pajodinėti mulais, arkliais ar kupranugariais. Tiesa, aš nerekomenduoju to daryti, nes matant, kaip jodinėja vietiniai, šiurpuliukai eina per nugarą.

Įsigyti Marguerite van Geldermalsen knygą „Married to Beduin“. Joje pasakojama, kaip mergina iš Naujosios Zelandijos atvyko į Petrą, čia susipažino su vietiniu jaunuoliu, įsimylėjo jį, susituokė ir liko gyventi urve. Knygą galima įsigyti suvenyrų parduotuvėlėje tiesiai iš autorės arba iš jos sūnaus. Net ir mylimajam mirus, Marguerite nepaliko Jordanijos su visam ir iki šiol kuria savo gyvenimą būtent čia.

Praktinė informacija

Vienos dienos apsilankymas Petroje kainuoja 50 dinarų. Jeigu turite Jordan Pass – įeisite nemokamai.

Iki Petros važiavome nuo Negyvosios jūros. Užtrukome apie tris valandas. Galėjome atvykti ir kiek greičiau, bet pakeliui grožėjomės pajūriu, stojome fotografuoti kupranugarių, paskui kita jų banda buvo užblokavusi mums kelią, o galiausiai per kalnus važiavome itin siauru ir vingiuotu keliu, tad tikrai buvome lėtesni negu norėjome būti. Bet atvykome sveiki ir gyvi, kas ir buvo svarbiausia.

Vaikštinėjant po Petrą rasite ir kelias nedideles užkandines ir kelias kavines, tad maisto neštis nėra nebūtina. Kava ir sultys prie Monastery kainavo apie 4 dinarus.

Šalia Petros yra miestukas, kuriame galite rasti ne vieną nakvynės vietą. Mes patys pasirinkome nakvoti už dar poros valandų kelio į šalies pietus esančioje Wadi Rum dykumoje. Apie tai – kitame įraše.

Prieš kelionę į Petrą galite pažiūrėti filmą „Indiana Jones and the Last Crusade“ – Treasury čia suvaidino ganėtinai reikšmingą vaidmenį. O nukeliavus į Petrą tikrai sulauksite pasiūlymų pasivaikščioti Indiana Jones „taku“. Nebandėme, bet jeigu jūs išbandysite – būtinai papasakokite!