Iki šiol, kai pagalvodavau apie Ispaniją, ji man nekėlė jokių sentimentų, nors vieną savo gimtadienį esu šventusi Barselonoje braidydama jūroje ir paplūdimyje gerdamą šaltą cavą. Tačiau, kai į Lietuvą skraidančios oro bendrovės viena po kitos pradėjo skelbti reisus į Malagą, suklusau ir pagalvojau, kad reikėtų duoti Ispanijai antrą šansą sukurti daugiau malonių asociacijų.

O tuomet nutiko kitas dalykas – su ponu M. pradėjome planuoti vestuves ir nusprendėme, kad norime iš karto po jų išskristi kopinėti medaus. Iš tvarkaraščio į mus pažvelgė airBaltic su patogiu skrydžio į Malagą laiku ir abejonių nebeliko – dvi atostogų savaites praleidome pietų Ispanijoje valgydami tapas, maudydamiesi jūroje ir vaikštinėdami po kalnus.

Nors planavome, kad kelionė bus poilsinio ritmo, vis tiek nuomotu automobiliu nuvažiavome daugiau nei 1000 kilometrų, traukiniu vienai dienai nulėkėme į Madridą ir net aplankėme tuos kelis į Ispanijos teritoriją įsiterpusius Didžiosios Britanijos kilometrus – t.y. Gibraltaro uolą. Tad fiziškai pavargome, bet po ganėtinai įtempto laikotarpio atsigavome morališkai.