Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje

Turbūt apie visus JAV pamatytus gamtos vaizdus galiu drąsiai sakyti, kad jie gniaužė kvapą. Džiugu, kad visos per trijų savaičių kelionę aplankytos vietos buvo ganėtinai skirtingos ir sukėlė pačių įvairiausių įspūdžių. Ir nors Didysis Kanjonas pavergė savo dydžiu (kaip netikėta!), tai Bryce nacionalinis parkas Jutos valstijoje įsiminė tuo, kad buvo nepanašus į nieką kitą, pamatytą anksčiau.

Pagrindinė parko atrakcija – Bryce kanjonas – atrodo kaip paplūdimyje iš šlapio smėlio supilta pilis. Ir aš nė kiek neperdedu!

Iš tiesų Bryce kanjonas yra visai ne kanjonas. Jame niekuomet netekėjo upė, o natūralų amfiteatrą sukūrė sniego, lietaus ir ledo dermė bei uolienų erozija. Tai ji kalta (o gal kaip tik – nusipelniusi), kad būtent šioje Jutos valstijos vietoje susidarė begalė smailėjančių uolų, kurios kitais vadinamos hudais (angliškai, hoodoos).

Toliau skaityti “Tarsi didžiulė smėlio pilis – Bryce nacionalinis parkas Jutoje“

Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje

Turbūt visi, besidomintys kelione į Jordaniją, sužino apie Petrą – dykumos uolynuose pasislėpusį senovinį miestą, kuris laikomas vienu iš naujųjų pasaulio stebuklų. Vakarų pasauliui ši teritorija žinoma vos nuo 1812-ųjų metų, dabar ji įtraukta net į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kiekvienais metais šią vietą aplanko vis daugiau turistų – 2018 metais jų čia buvo kiek daugiau nei 800 tūkstančių, nesistebėčiau, jei šiemet skaičius perkoptų milijoną.

Visuose patarimuose turistams sakoma, kad Petros teritorija didžiulė, ją apeiti nėra taip paprasta, čia reikėtų praleisti kelias dienas ir pan. Mes patys nuvykę į vietą sakėme, kad kiek pavyks apeiti, tiek ir užteks – laiko turėjome ganėtinai ribotai. Tad galiausiai tikrai džiaugėmės, kad per penkias Petroje praleistas valandas suvaikščiojome pagrindiniu taku nuo pradžios iki galo ir atgal be papildomos asiliukų, kupranugarių ar karietų pagalbos.

Jeigu ir jūs Jordanijos keliausite intensyviai, žinokite, kad ir pusdienis Petroje yra tikrai geriau negu nieko.

Toliau skaityti “Jordanija intensyviai: pusdienis Petroje“

Boržomis Gruzijoje – grynas kurorto oras ir mineralinio vandens baseinai

Jeigu anksčiau Kutaisį esu pavadinusi Sakartvelo (a.k.a. Gruzijos) Savanorių prospektu, tai Boržomio miestelį reikėtų pakrikštyti Druskininkais arba Birštonu. Viena sąsaja tarp lietuviškų ir gruziniško kurortų labai artima – mineralinis vanduo, trykštantis iš šaltinio parke. Kitos – gamtos apsuptis ir visiško atsipalaidavimo jausmas.

Ką veikti Boržomyje?

Eiti pasivaikščioti po miestelį ir jo apylinkių kalvas (nors man tuo metu jos atrodė kaip aukščiausi kalnai) ir išsimaudyti atvirame mineralinio vandens baseine. Kadangi Boržomis buvo paskutinė mūsų kelionės po Gruziją stotelė, tai mes čia ir lauktuves pirkome – vietiniame prekybos centre radome nemažą vietinių saldumynų asortimentą, kuris tikrai pradžiugino mūsų artimuosius.

Toliau skaityti “Boržomis Gruzijoje – grynas kurorto oras ir mineralinio vandens baseinai“

Trys puikūs pasivaikščiojimai Ziono nacionaliniame parke Jutoje

Rugsėjo pirmoje pusėje Ziono nacionaliniame parke (kai kurie lietuviški šaltiniai sako, kad reikėtų šį parką vadinti Siono, bet aš lieku prie to pavadinimo, kuris man skamba natūraliau) buvo karšta. Dienomis temperatūra kildavo iki 35 laipsnių Celsijaus, o skaičiuojant pagal Farenheitą, skaičiai būdavo dar įspūdingesni – 100 laipsnių. Tad savo pasivaikščiojimus pradėdavome anksti ryte, kad popietę galėtume leisti poilsiaudami pavėsyje su šaltais gėrimais. Tiesa, naktimis ir rytais mūsų stovyklavietėje bei visame parke pūsdavo ganėtinai stiprus vėjas, tad į visus žygius išeidavau apsivilkusi džemperį, kuris atgal parkeliaudavo jau sugrūstas į kuprinę.

Pats Zionas pasitiko mus įspūdingais vaizdais, kai po kokių trijų valandų važiavimo (su McDonald’s pertrauka, žinoma) nuo Page pagaliau čia atvykome. Iki savo stovyklavietės Springdale miestelyje pravažiavome visą parką vaizdingu keliu ir jau galvojome, kad susidarėme savo nuomonę. Tačiau vėliau per 2,5 dienos, kurias čia praleidome, praėjome tris skirtingus trailus (lietuviškas atitikmuo – takeliai, bet šis žodis, mano nuomone, čia ne itin tinka) ir pamatėme tris parko veidus.

Toliau skaityti “Trys puikūs pasivaikščiojimai Ziono nacionaliniame parke Jutoje“

Būtina pamatyti JAV: Didysis kanjonas

Didysis kanjonas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl norėjau keliauti į JAV, tad aplinkui šį objektą susidėliojo ir visas atostogų maršrutas. Man visuomet rodėsi, kad jau kur kur, bet ten gamtos didybė bus nenupasakojama. Ir ši prielaida tikrai pasitvirtino.

Didysis kanjonas ne veltui vadinamas Didžiuoju – jo ilgis siekia apie 450 kilometrų, plotis svyruoja nuo 6 iki 29 kilometrų, o gylis – apie 1,6 km (ačiū, Wikipedia!). Tad ir atvykti apžiūrėti šio kanjono galima iš skirtingų pusių. Mes pasirinkome tą, kuris labiausiai priimtinas daugumai turistų – South Rim (lietuviškai, pietinis kraštas).

Didžiojo kanjono nacionaliniame parke (Grand Canyon National Park) nusprendėme praleisti dvi dienas. Vieną iš jų lengvai pasivaikščiojome ir susipažinome su pasikeitusia aplinka, antrąją – ėjome į penkių–šešių valandų žygį ir žiūrėjome, kaip kanjono uolas nudažo patekanti saulė. Kaip tai atrodė? Įspūdingai.

Toliau skaityti “Būtina pamatyti JAV: Didysis kanjonas“