Žyma: Kur nuvažiuoti?

Ilgasis savaitgalis Lenkijoje: Zakopanė ir žygiavimas Aukštuosiuose Tatruose

11 lapkričio, 2024

Ilgasis rugpjūčio savaitgalis jau antrus metus iš eilės suvilioja mane suplanuoti išvyką į kalnus. Praėjusiais metais pasiėmėme laisvadienių, pasikvietėme šunį ir išėjome penkių dienų pasivaikščiojimui po Slovakijos Žemuosius Tatrus, o šiemet nusprendėme išbandyti populiarųjį ir tautiečių pamėgtą Zakopanės kurortą Lenkijoje.

Susirinko ta pati kompanija kaip ir pernai, tik savo šunį, vardu Svarainis, nusprendėme palikti namie (į Aukštųjų Tatrų nacionalinį parką nei maži šuniukai, nei dideli šunys nėra įleidžiami) – tiesa, vis dėlto ir vėl keliavome penkiese, nes išvykos metu jau penktą mėnesį turėjau pilvo gyventoją, kurį visur nešiojausi kartu 🙂

Kad savaitgalis būtų ilgesnis, šiemet vėl prireikė ir papildomo laisvadienio, tad mūsų kelionė prasidėjo trečiadienį po darbų, o baigėsi sekmadienį vakare, nuvažiavus kiek daugiau nei 1900 kilometrų ir suvaikščiojus dar apie 50 kilometrų pėsčiomis.

Toliau skaityti “Ilgasis savaitgalis Lenkijoje: Zakopanė ir žygiavimas Aukštuosiuose Tatruose“

Slovakijos Žemieji Tatrai: žygis keturiese, neskaitant šuns

4 lapkričio, 2023

Parašiau pavadinimą ir supratau, kad jis nėra iki galo teisingas – šunį būtinai reikia įskaičiuoti į keliautojų skaičių, nes būtent jis nulėmė nemažai kelionės dalykų: transporto būdą, pasirinktą šalį ir net konkretų jos regioną. Taip pat šuo, vardu Svarainis, buvo tas kompanijos narys, kuris sulaukė daugiausiai dėmesio iš aplinkinių ir buvo pripažintas ištvermingiausiu žygeiviu. Na, o vėliau ir labiausiai kelionėje nuvargusiu. Bet apie viską nuo pradžių.

Su M. jau kurį laiką rezgėme mintį pasivaikščioti po kalnus. Savo ištvermę ir fizinius gebėjimus pabandėme Japonijoje, kai tris dienas žygiavome Kumano Kodo piligriminiu keliu. Kadangi išgyvenome tiek vertikalius metrus, tiek kiaurai merkiantį lietų, tiek kuprines ant pečių, atėjo metas europietiškų kalnų iššūkiui.

Po paskutinės ilgesnės mūsų kelionės šuo buvo taip užstresavęs, kad nebesinorėjo jo palikti namie. Svarainis yra kiek per didelis skristi lėktuvu salone ir per bailus, kad ramiai leisčiau jam skristi bagažo skyriuje, tad nelabai turėjome kitą pasirinkimą – tik važiuoti automobiliu. Įvertinus priimtiną vairavimo trukmę, beliko išsirinkti – Lenkija ar Slovakija.

Pagrindinis kriterijus – tai kad galėtume eiti kartu su šunimi, nulėmė, kad pasirinkome Slovakiją. Pasirodo, Lenkijoje šunys nacionaliniuose parkuose nėra labai laukiami.

Toliau skaityti “Slovakijos Žemieji Tatrai: žygis keturiese, neskaitant šuns“

Šiaurės Lenkija: Baltijos pakrantės trimiestis – Gdanskas, Sopotas ir Gdynė

11 rugpjūčio, 2022

Iki 2020-ųjų rudens buvau lankiusi tik vieną iš Baltijos jūros pakrantės Trimiesčio dalių – Gdynę. Kelias vasaras iš eilės kone savaitę laiko gyvenau palapinėje šio miesto oro uosto teritorijoje, kur naktimis klausiausi mėgstamų indie roko grupių, o dienomis gulėdavau siaurame paplūdimio ruoželyje. Iš Opener festivalio į miesto centrą atvažiuoti irgi teko, tiesa, tuomet visas turistavimas apsiribojo valgymu – ledais ir lenkiškais koldūnais.

O štai 2020-ųjų rugsėjo pabaigoje, kai po Šiaurės Lenkiją savaitėlę keliavome automobiliu, susipažinau ir su Gdansku bei Sopotu. Tuomet supratau, kad visoms Trimiesčio įdomybėms aplankyti dviejų dienų ir trijų naktų yra smarkiai per mažai.

O kas gi įdomaus yra Trimiestyje?

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: Baltijos pakrantės trimiestis – Gdanskas, Sopotas ir Gdynė“

Šiaurės Lenkija: kryžiuočių ordino pilis Malborke

15 liepos, 2021

Praėjusių metų rudenį, kai netikėtai savaitei išvykome į šiaurinę Lenkijos dalį be tikslaus kelionės plano, buvau pasižymėjusi, kad reikia būtinai aplankyti Malborko miestelį. Nuo Vilniaus Naujamiesčio iki ten – kiek daugiau negu 7 valandos kelio. Na, bet mūsų važiavimas užtruko kiek ilgiau, nes pakeliui lankėme su Antruoju pasauliniu karu susijusias vietas.

O kuo garsus Malborko miestelis? Visoje Europoje savo plotu didžiausia plytine Malborko arba Marienburgo pilimi, kuri pradėta statyti dar 13 amžiuje. Turbūt daug kam ji girdėta per istorijos pamokas mokykloje, nes čia buvo įsikūręs Kryžiuočių ordinas, puldinėjęs Lietuvą ir nešęs į ją krikščionybę. Pilyje galima pajusti, kaip 14–15 a. gyveno Ordinas – karinė vienuolių organizacija, valdoma Didžiojo magistro.

Toliau skaityti “Šiaurės Lenkija: kryžiuočių ordino pilis Malborke“

Romantiškas savaitgalis prie Kuršių marių

27 vasario, 2021

Kelionėse po Lietuvą nori-nenori atsiranda tokių vietų, kurios įkrenta į širdį ir šaukia apsilankyti vėl. Man taip nutiko su pamario kraštu – po to, kai prieš penkerius metus pirmą kartą apsilankiau Ventės rage, neramių Kuršių marių vaizdas įsirėžė mano galvoje ir trūks-plyš norėjau jį pamatyti ir vėl.

Tad prieš porą metų labai smagiai dalyvavau Laukinis trail bėgime Kintuose, kur braidžiau (tiesiogine šio žodžio prasme) po užliejamas pamario pievas, stebėjau kaituotojus Svencelėje ir vėl grožėjausi neramių marių bangomis Ventėje. Na, o vieną karštą praėjusių metų rugpjūčio savaitgalį atėjo metas artimiau susipažinti su Šilute, persikelti per marias laivu ir pagaliau aplankyti vieną geriausių Lietuvos restoranų, įsikūrusį Šturmuose.

Toliau skaityti “Romantiškas savaitgalis prie Kuršių marių“